- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-19
- Bylos Nr.
- 2-2157/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- J. A., G. A.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-4685-262/2013 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovėms J. A. ir G. A. dėl skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti: iš atsakovės G. A. - 47 000 Lt (27 000 + 20 000) skolą ir 5 364 Lt (5198 + 166) palūkanų; solidariai iš atsakovių J. A. ir G. A. – 92 804,10 Lt (49 604,10 + 43 200) už turto nuomą negautų pajamų bei 6480 Lt palūkanų. Be to, ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovėms priklausančių nekilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai, - kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovėms ir esančių pas atsakoves arba trečiuosius asmenis, areštą pareikšto reikalavimo ribose. Nurodė, kad atsakovėms sužinojus apie ieškovo kreipimąsi į teismą, atsakovėms priklausantis turtas gali būti paslėptas ar perleistas tretiesiems asmenims, o teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę preziumuoja ir pats reikalavimo dydis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad pagal pateiktus duomenis nekilnojamojo turto t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai yra ieškovas ir atsakovės. Todėl ieškovo teiginiai, jog atsakovės joms priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims yra nepagrįsti, nes nekilnojamasis turtas ieškovui ir atsakovėms priklauso bendra daline nuosavybe ir siekiant tokį nekilnojamąjį turtą perleisti tretiesiems asmenims būtini bendrasavininkų sutikimai. Be to, iš pateiktų įrodymų teismas negali šiuo metu padaryti išvados, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Bendrasavininkų sutikimai reikalingi tik sandoriams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė, o ne dalinė, nuosavybė (CK 4.88, 6.471 str.), tačiau konkrečiu atveju atsakovės gali joms priklausančias turto dalis dovanoti ar įkeisti.
2. Nagrinėjamu atveju bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama (CK 4.79 str.), tačiau ieškovas dėl savo finansinės padėties turto negalėtų įsigyti ir atsakovėms tai yra žinoma.
3. Teismas konkrečiu atveju turėjo įvertinti ir didelę ieškinio sumą – virš 150 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės J. A. ir G. A. prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį nepakeistą, o šią nutartį panaikinus ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, - taikyti atsakovių nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Be to, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp šalių susiklostė sudėtinga situacija pripažinus ieškovo A. R. ir atsakovės J. A. turtą bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau nenustačius naudojimosi juo tvarkos. Be to, šiuo metu iš ieškovo atsakovei G. A. priteista 85 500 Lt kompensacija už atitekusį didesnės vertės turtą, atidalijant jį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau ieškovas iki šiol minėtos kompensacijos nėra sumokėjęs, nors jau 3 metus vienas naudojasi visa sodyba. Atsakovių įsitikinimu, ieškovo reikalaujama negautų pajamų (CK 6.249 str. 1 d.) suma neatitinka realumo ir pagrįstumo kriterijų. Kita vertus, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų teisėta ir teisinga taikyti atsakovių nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą, kas, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas jo pajamas, galėtų tapti nepakeliama našta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi būti preliminariai vertinamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o padarius preliminarią išvadą, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo įtaka ieškovo reikalavimų vykdymui neturi esminės įtakos klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš pateiktų įrodymų teismas negali šiuo metu padaryti išvados, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, o atskirajame skunde apskritai nėra jokių šią išvadą neigiančių argumentų. Kita vertus, sutikti su minėta teismo išvada konkrečiu atveju galima tik iš dalies, nes preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, šiuo metu abejonių kelia tik ieškovo reikalavimų, susijusių su negautomis turto nuomos pajamomis, ir ypač jų dydžio (pastarieji reikalavimai sudaro beveik du trečdalius (nuostoliai - 92 804,10 Lt, palūkanos – 6480 Lt) ieškinio reikalavimų) apskaičiavimas, todėl preliminariai nepagrįstais laikytini tik iš negautų turto nuomos pajamų kildinami reikalavimai, kurių užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju (ypač įvertinant ieškovo ir buvusios jo sutuoktinės atsakovės J. A., o taip pat buvusios ieškovo uošvės G. A. konfliktiškus tarpusavio santykius) negali būti taikomos. Tuo tarpu reikalavimai buvusiai ieškovo sutuoktinei J. A., kaip solidariai atsakovei, kildinami būtent iš negautų turto nuomos pajamų, todėl nustačius, kad šis reikalavimas (bent jau ieškovo prašoma apimtimi) šiuo metu negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu (CPK 144 str. 1 d.), taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones buvusios ieškovo sutuoktinės J. A., o taip pat minėtoje dalyje ir solidarios atsakovės G. A. atžvilgiu, nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su 47 000 Lt atsakovės G. A. skola (atitinkamai ir dėl 5 364 Lt palūkanų), nepagrindimo, nes kartu su ieškiniu buvo pateiktos 2000 m. liepos 31 d. ir 2002 m. liepos 10 d. skolinimo sutarčių kopijos (7 b. l.). Tačiau pažymėtina, kad jau Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2012 m. birželio 11 d., iš paties ieškovo atsakovei G. A. priteista 85 500 Lt kompensacija (52 – 59 b. l.), kuri, kaip nustatyta Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi (CPK 179 str. 3 d.), turi būti sumokėta per 36 mėnesius nuo Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2012 m. birželio 11 d., per mėnesį mokant po 2375 Lt. Tokiu būdu (taip pat įvertinant ir CPK 687 str. numatytą išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo galimybę), taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones taip pat nėra pagrindo.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pagrindo, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl galimybės perleisti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės. Tuo tarpu didelė ieškinio suma pati savaime nepreziumuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės prašė priteisti iš ieškovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (64, 65 B. L.), tačiau bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį nepakeistą.