Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-11 · Administracinė byla Nr. I-7190-189/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-11
Bylos Nr.
I-7190-189/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01085-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rūta Miliuvienės, Irena Paulauskienė
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7190-189/2015Proceso Nr. 3-61-3-01085-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1., 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7) prašydamas:

1) Atnaujinti terminą skundui paduoti;

2) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015-01-20 sprendimą Nr. 1D-660(11);

3) Priteisti iš atsakovės Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31.

Pareiškėjas ginčą kelia dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, priteisimo, kuri jam nebuvo išmokėta dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalies ir dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. ir 5 str. nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.

Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei atsiliepimo (b. l. 26) argumentais nesutiko su pareiškėjo skundu.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismo 2015-02-19 nutartimi pareiškėjo priimti reikalavimai dalyje dėl Vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimo bei valstybinės pensijos dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalies nuostatų taikymo (b. l. 13).

Byloje pateiktais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 1998-05-21 Išvada Nr. I4449 nuo 1998-05-15 iki neterminuotai buvo paskirta 3455 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 20).

Pareiškėjas su 2014-11-15 prašymu kreipėsi į Ministeriją prašydamas kompensuoti sumažintą valstybinę pensijos dalį už visą sumažinimo laikotarpį (b. l. 21).

Ministerija, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2015-01-20 sprendime Nr. 1D-660(11) nurodė valstybinės pensijos perskaičiavimo teisinį pagrindą, taip pat nurodė, kad Laikinojo įstatymo 4 str. pagrindu sumažintą pensijos nepriemoką išmokėti teisinio pagrindo nėra, o dalyje dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. pagrindu (b. l. 22–23).

Ginčo santykių metu galiojusioje Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. redakcijoje buvo nustatyta, kad pareiškėjui mokamos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 d. valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Iki šios įstatymo redakcijos įsigaliojimo šiame įstatyme buvo nustatytas didesnis – vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio – maksimalus ribojimas. Kadangi pareiškėjas atitiko pastaruosius požymius, šių nuostatų pagrindu jam buvo pritaikytas vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio apribojimas, ir nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., kurioje buvo numatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1–5 p. nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 d. valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, tiek, kiek ji apėmė šio įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pagal Konstitucijos 107 str. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kokią įtaką viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumui turi vėlesnis teisės akto, kurio pagrindu šie veiksmai buvo atlikti, pripažinimas prieštaraujančiu Konstitucijai. Ginčo atveju atsižvelgtina į išplėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A-12-219/2004 suformuotą praktiką, susijusią su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, kurioje atitinkamos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos Konstitucinio Teismo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos po pareiškėjo kreipimosi į teismą, tačiau prieš teismui priimant sprendimą byloje. Minėtoje byloje teismas pažymėjo, kad, skiriant pareiškėjai pensiją, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 2 d. galiojo ir galėjo būti taikoma. Šiuo požiūriu pareigūnų, priėmusių sprendimus, dėl ne visos pensijos mokėjimo, veiksmai negalėjo būti laikomi neteisėtais. Tačiau, kol sprendimas gali būti apskundžiamas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, viešojo administravimo subjekto sprendimas nėra galutinis, todėl jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. numato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.

Tokios pačios pozicijos buvo laikomasi ir vėlesniuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose, priimtuose nagrinėjant analogiško pobūdžio ginčus (2004-05-04 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-10-57/2004, 2004-06-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-55-04 ir kt.).

Atsižvelgus į paminėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus bei į tai, kad dėl dalies reikalavimų pareiškėjo skundas yra priimtas, darytina išvada, kad atsakovo Ministerijos sprendimai perskaičiuoti pensiją nėra galutiniai, todėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme nelaikytini įvykdytais, o pareiškėjo teisės privalo būti ginamos pašalinant neteisėtais pripažintais teisės aktais padarytus teisės pažeidimus.

Taigi Konstituciniam teismui 2012-02-06 nutarimu pripažinus, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. prieštaravo Konstitucijai, pripažintina, kad taikant minėtas įstatymo normas, pareiškėjui pensija negalėjo būti perskaičiuojama. Ginčo atveju atsižvelgtina ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kurioje ne kartą akcentuota, kad analogiško pobūdžio bylose pareiškėjai turi teisę reikalauti, kad jiems būtų mokama tokio dydžio pensija, kuri buvo mokama iki 2010-01-01 ir ribojama pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, t. y. Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta 1,5 dydžio ribojimo koeficientą (2013-06-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1295/2013 ir kt.).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2015-01-15 Pažyma Nr. 11DP(P)-456, b. l. 11) tvirtina, kad dėl tos priežasties, ginčo laikotarpiu pareiškėjui pensijos perskaičiavimui buvo taikomas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatytas vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3, o ne 1,5 dydžio koeficientas, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 buvo neišmokėta 2743,84 Lt (kas atitinka 794,67 Eur) pensijos dalis. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. taikymo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 tenkintinas ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, priteistina 794,67 Eur pensijos nepriemoka.

Ministerija 2015-01-20 sprendimu Nr. 1D-660(11) pareiškėjo prašymo išmokėti pensijos dalį, susidariusią dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. taikymo, nusprendė nenagrinėti, nes pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos.

Reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikomas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas trejų metų terminas. Iš Ministerijos sprendimo matyti, kad jis nėra grindžiamas jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio skundo padavimo terminai. Taigi, Ministerijos 2015-01-20 sprendime nurodyti pagrindai yra nesusiję su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatų taikymu. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti tą Ministerijos 2015-01-20 sprendimo Nr. 1D-660(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti prašymą dėl pensijos mažinimo pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d.

Ginčas byloje taip pat keliamas ir dėl valstybinės pensijos pareiškėjui perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 teisėtumo ir pagrįstumo.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-05-14 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., kuriais pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas ir mažinamas pratęstas 2012–2013 m., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. buvo mažinama pagrįstai, todėl reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo susidariusią pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 negali būti tenkinamas, o tuo tarpu skundžiamo Ministerijos sprendimo dalis, kuria atsisakoma išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. susidariusią pensijos nepriemoką, laikytina teisėta ir pagrįsta.

Pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjui turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 2 p., 127 str., 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo R. L. skundą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti R. L. 794,67 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 67 ct) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. taikymo.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-20 sprendimo Nr. 1D-660(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos mažinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėsIrena Paulauskienė