- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- e2-3701-930/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34351-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- P. S.
- Trečiasis asmuo
- J. P.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei, atsakovei P. S., trečiajam asmeniui J. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei P. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo byloje J. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo neterminuotai apriboti atsakovės P. S. motinos valdžią jos vaiko A. M. P. atžvilgiu, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad A. M. P. yra netekusi vienišos motinos P. S. globos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 28 d. sprendimu atsakovei laikinai apribojo motinos valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu, nustatė vaikui nuolatinę globą ir paskyrė jo nuolatine globėja J. P., nustatė vaiko gyvenamąją vietą kartu su globėja, iš atsakovės nepilnametei dukrai priteisė išlaikymą. Atsakovės šeima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. balandžio 15 d. įsakymu įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl netinkamos dukters priežiūros. Atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, namuose, kuriuose gyvena atsakovė, trūksta tvarkos ir švaros. Socialinis darbas su atsakove vis nutrūksta, neužmezgamas efektyvus kontaktas. Atsakovė nedirba, prie vaikų išlaikymo neprisideda, retkarčiais lanko dukrą, tačiau jai sunku tai daryti dėl nuolatinių konfliktų su tėvais. Per 6 metų laikotarpį, t. y. nuo laikino motinos valdžios apribojimo, nesikreipė į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir nerodo realių pastangų susigrąžinti vaiką į savo šeimą. Atsakovė nekeičia gyvenimo būdo, turi psichologinių sunkumų, jos emocinė būklė nestabili, trūksta nuoseklumo planuojant ateitį, nėra pasirengusi savarankiškai rūpintis vaiku. Stengiasi palaikyti ryšį su vaiku, domėtis jo ugdymu ir sveikata, tačiau nesudaro vaikui sąlygų grįžti į šeimą, neprisiima atsakomybės už dukters auklėjimą, ugdymą ir poreikių tenkinimą, nesistengia visapusiškai vykdyti savo, kaip motinos, pareigų – neaugina vaiko, nesirūpina vaiko ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu bei nėra duomenų, kad padėtis pasikeis. Atsakovė neaugina ir sūnaus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu atsakovei buvo neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Psichologo konsultacijas lankyti atsisako, yra silpnos sveikatos. Nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2013 m. kovo 13 d. gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašyta į priežiūros grupę, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant amfetaminus. Nuo 2013 m. spalio 21 d. nesigydo. Atsakovė teista, bausta administracine tvarka, turi daug įsiskolinimų dėl jai skirtų baudų įvykdžius administracinius teisės pažeidimus.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, nors procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
Trečiajam asmeniui J. P. pranešimas apie teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį buvo įteiktas tinkamai, tačiau ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, jog atsakovė šiuo metu mokosi, tačiau jai trūksta socialinių įgūdžių, prie vaiko išlaikymo neprisideda, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo, todėl savarankiškai auginti vaiko negali. Sprendimas dėl vaiko laikinos globos priimtas prieš 6 metus, tačiau esama situacija tęsiasi apie 10 metų. Atsakovės gyvenime nėra pakankamų pokyčių, ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo, kad galėtų savarankiškai auginti vaikus. Dėl atsakovės sveikatos būklės pagrindo atskirti vaiką nuo jos nėra.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Papildomai paaiškino, jog stengėsi pakeisti gyvenimo būdą, tačiau nepakankamai. Susidariusią situaciją nulėmė silpna sveikata, t. y. nusilpusi imuninė sistema ir dažnos ligos. Nuo 2013 m. buvo įrašyta į asmenų, vartojančių narkotines medžiagas įskaitą, nes tuo metu turėjo pažįstamą, kuris vartojo narkotines medžiagas, ji taip pat kelis kartus bandė ir bijodama, kad netaptų priklausoma, kreipėsi į psichologus Vilniaus priklausomybės ligų centre, tačiau problemų dėl narkotikų vartojimo neturėjo. 2 savaites gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, šiuo metu lankosi pas psichiatrę. Vaikai yra pripratę gyventi pas globėjus, todėl atsakovė nenori jų traumuoti, tačiau stengiasi kuo dažniau būti šalia vaikų, padėti. Pati vaiko auginti negalėtų, tokio tikslo neturi, nes neturi darbo, nuolatinės gyvenamosios vietos. Nors šiuo metu gyvena pas senelę, galimybės nuolat ten gyventi nėra, tėvų namuose taip pat gyventi negali. Šiuo metu mokosi pardavėjos-kasininkės specialybės ir planuoja ieškotis darbo.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. P. sutiko su pareikštu ieškiniu, paaiškino, kad globos metu susiduria su tam tikrais sunkumais, nes vaikas turi raidos sutrikimų, reikia skirti daug dėmesio, reikalingas stabilumas. Paskutiniu metu atsakovė padeda, atostogų metu prižiūri vaikus, tačiau pilnaverčiai vaikais, buitimi pasirūpinti negali. Vaikai jos laukia, myli, santykiai su jais geri.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad A. M. P., gimusi 2008 m. birželio 8 d., yra atsakovės P. P. dukra, tėvystė nenustatyta (b. l. 5). Šeima nuo 2011 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu yra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 21-22). 2011 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7933-131/2011 atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia dukters atžvilgiu, vaiko nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirta trečiasis asmuo J. P., iš atsakovės priteistas vaiko išlaikymas, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki vaiko pilnametystės (b. l. 42-44). Atsakovė nuo 2013 m. vasario 3 d. įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant amfetaminus (b. l. 11). 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje e2-1564-726/2017 atsakovei neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus J. P. G. atžvilgiu (b. l. 45-51). Iš byloje esančių socialinių darbuotojų išvadų matyti, kad atsakovė būdama įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą vykdo ne visus jai nustatytus uždavinius, nuolat keičia gyvenamąją vietą, nesudaro sąlygų grįžti vaikams į šeimą, jos silpna sveikata, įsidarbina tik trumpam arba registruojasi darbo biržoje, su vaikais ryšius palaiko, bendrauja, padeda tėvams juos prižiūrėti, tačiau savarankiškai rūpintis vaikais nėra pasirengusi, nes jai trūksta socialinių įgūdžių efektyviai savarankiškai funkcionuoti visuomenėje bei sudaryti tinkamas ir saugias sąlygas vaikams (b. l. 23-31). Atsakovės dukra prisirišusi prie globėjų, juos vadina tėvais (b. l. 35). Bendravimo su atsakove metu socialinė darbuotoja pastebėjo, kad atsakovės nuotaikos dažnai keičiasi – nuo pakilios ir euforiškos, kai ji nori keisti gyvenimo būdą, susigrąžinti vaikus, iki depresyvios ir apatiškos, kai nenori su niekuo bendrauti. Atsakovė suvokia, kad negali sudaryti vaikams tinkamų sąlygų grįžti į jos šeimą (b. l. 32-33). Atsakovė iki 2018 m. sausio 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 97), tačiau dažnai būdavo nedarbinga (b. l. 92-96). Atsakovė daug kartų bausta administracine tvarka už vagystes, važiavimą viešuoju transporto be bilieto (b. l. 12-18), 2013 m. teista už pasikėsinimą įvykdyti vagystę (b. l. 19-20).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas tokiems tėvams taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitinka jo interesus (2014 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 60092/12 Z. J. v. Lietuva; 2012 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. 4547/10 Y. C. v. Jungtinė Karalystė), todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų seka, kad nuo motinos valdžios laikino apribojimo praėjo beveik 7 metai, tačiau atsakovė motinos valdžios dukters atžvilgiu realiai vykdyti nepradėjo. Ji taip pat nesirūpina sūnumi - 2017 metais Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota jos, kaip motinos, valdžia sūnaus atžvilgiu. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutiko, pripažino, kad vaikais savarankiškai pasirūpinti negali, nes neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba. Nurodė, kad šiuo metu mokosi profesinėje mokykloje pardavėjos-kasininkės specialybės, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nors trečiasis asmuo J. P. patvirtino, kad paskutiniu metu atsakovė labiau rūpinasi vaikais, juos lanko, atostogų metu prižiūri, tačiau kitų motinos pareigų nevykdo, finansiškai vaikų neremia, su buities darbais taip pat nesusitvarko. Dukra su atsakove negyvena, jos neišlaiko, nedirba, vaiko buitimi nėra pajėgi rūpintis, todėl darytina išvada, kad atsakovė nevykdo visų įsipareigojimų. Atsakovė nesiėmė veiksmų, kad susigrąžintų dukrą į šeimą. Ji į teismą dėl motinos valdžios laikino apribojimo panaikinimo atsakovė nesikreipė, pripažįsta pareikštą ieškinį, nesiekia susigrąžinti dukters bei pilnai įgyvendinti motinos pareigas. Tokiu būdu nėra objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nustačius, kad atsakovė nedėjo maksimalių pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, visų prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, šiuo metu nėra galimybės daryti išvadą, kad padėtis gali pasikeisti, teismas sprendžia, kad būtina pakeisti atsakovės motinos valdžios apribojimo nepilnametės dukters A. M. P. atžvilgiu būdą iš laikino į neterminuotą motinos valdžios apribojimą.
Teismas pažymi, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimu vaikui buvo paskirta nuolatinė globa, gyvenamąją vietą nustatant globėjos gyvenamojoje vietoje, iš atsakovės priteistas vaiko išlaikymas iki pilnametystės, šie klausimai nebesprendžiami.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteisiamas 75 Eur dydžio žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 6,41 Eur, jos taip pat priteisiamos iš atsakovės. Iš viso valstybės naudai iš atsakovės priteisiama 81,41 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti atsakovės P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko A. M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu būdą, nustatant neterminuotą motinos valdžios apribojimą.
Priteisti iš atsakovės P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 81,41 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 41 euro centą) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.