Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G.O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 2 d. nutarties A.A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnas 2007 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.57-06-B-KP-3893, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 dalimi, nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą A.A. atžvilgiu iškeltą dėl eismo įvykio, įvykusio 2006 m. spalio 25 d. Vilniuje, Rinktinės-Juozapavičiaus g. sankryžoje, kurio metu buvo apgadintas G.O. vairuojamas ir jam priklausantis automobilis, nenustačius A.A. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

G.O. skundu teismui prašė Vilniaus rajono policijos komisariato 2007 m. balandžio 23 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo A.A. būtų paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Pagrįsdamas savo reikalavimus G.O. nurodė, kad skundžiamame Vilniaus rajono policijos komisariato 2007 m. balandžio 23 d. nutarime yra tik mechaniškai nurodoma, jog A.A. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, neatskleidžiama, kokiais motyvais pagrįsta ši išvada, todėl ir pats sprendimas nelaikytinas objektyviu bei pagrįstu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. Skunde G.O. akcentavo, jog administracinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A.A., nagrinėjamu atveju vairuodamas automobilį „VW Transporter“ bei apsisukdamas, nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio „Ford Transit“, dėl ko pastarasis keitė važiavimo kryptį ir greitį, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Šiuos duomenis patvirtina B.O., A.P., T.I., I.K. paaiškinimai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema bei kiti įrodymai.

II.

Vilniaus apygardos administrracinis teismas 2007 m. spalio 2 d. nutartimi G.O. skundo netenkino.

Teismas nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas A.A. buvo surašytas dėl to, jog jis 2006 m. spalio 25 d., Vilniuje, Rinktinės-Juozapavičiaus gatvių sankryžoje vairavo automobilį „VW Transporter“, apsisukdamas sankryžoje nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam „Ford Transit“ automobiliui, dėl ko pastarasis keitė važiavimo kryptį ir greitį, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Surinkus medžiagą ir nustačius, kad šioje pažeidimo byloje yra daug prieštaravimų, siekiant juos pašalinti Vilniaus rajono policijos komisariato 2007 m. sausio 8 d. nutarimu buvo paskirta autotechninė ekspertizė. Ekspertizės išvados 2 dalyje aprašytas eismo įvykio mechanizmas ir dėl šios išvados ginčo nėra, iš esmės ginčijama tik aplinkybė, dėl ko automobilis „Ford Transit“ buvo pasuktas į dešinę ir intensyviai stabdomas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog abu vairuotojai šią situaciją aiškina skirtingai: A.A. tvirtina nesudaręs kliūties automobiliui „Ford Transit“ pravažiuoti sankryžą jo eismo juosta, tuo tarpu G.O. tvirtina, kad A. vairuojamas automobilis užblokavo jo važiuojamąją kelio dalį taip, kad jis buvo priverstas stabdyti.

Teismas konstatavo, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams buvo pateikta visa surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, kurios pagrindu vienareikšmiai buvo padaryta išvada, kad eismo įvykio metu automobilis „VW Transporter“ apgadintas nebuvo, automobiliai VW Taransporter ir „Ford Transit“ tarpusavyje nekontaktavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilio „VW Transporter“ vairuotojas A.A. sudarė kliūtį automobiliui „Ford Transit“, vairuojamam G.O., t.y. tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad automobilio „VW Transporter“ vairuotojo A.A. veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Išnagrinėjęs bei įvertinęs liudininkų parodymus, teismas nusprendė, jog jie nėra nuoseklūs, informatyvūs ir nešališki bei vienareikšmiai nepatvirtina esminės eismo įvykio kilimui nustatyti reikšmingos aplinkybės, kad A.A. vairuojamas automobilis „VW Transporter“ sudarė kliūtį G.O. vairuojamam automobiliui ir buvo eismo įvykio kilimo priežastimi.

Teismas pažymėjo, kad vertinant faktinę įvykio situaciją, objektyviai matyti, jog G.O. automobilis pravažiuoti pirma eismo juosta turėjo realią galimybę ir tam padaryti pakako vietos. Kad galimai dėl išsukančio A.A. vairuojamo automobilio stabdymu reagavo G.O. vienareikšmiai teigti negalima. Teismo teigimu, teoriškai tai galėjo būti ir dėl įvairiausių kitų aplinkybių, kaip į jas sureaguoja konkretus vairuotojas yra labai individualu. Byloje esantys ir objektyviais laikytini įrodymai vienareikšmiai nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju A.A. vairuojamas automobilis „VW Transporter“ sudarė kliūtį automobiliui „Ford Transit“, vairuojamam G.O., ir šie veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje A.A. kaltė dėl eismo įvykio kilimo neįrodyta, todėl Vilniaus rajono policijos komisariato 2007 m. balandžio 23 d. nutarimu administracinė byla nutraukta pagrįstai ir teisėtai, naikinti jį G.O. nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

III.

Apeliaciniu skundu G.O. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad A.A. administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta šališkai. Vilniaus rajono policijos komisariato šališkumas pasireiškė tuo, jog sprendimas buvo nemotyvuotas, be to priimtas neįvertinus įrodymų, o svarbiausia, kad A.A. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo jo bendradarbis Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio viršininkas Andrej Misko-Špilecki (pats A.A. dirba Vilniaus rajono policijos komisariato policininku). Taigi šią administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas buvo šališkas ir privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes tokią bylą turėjo nagrinėti pareigūnas pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, o ne pagal jo gyvenamąją vietą. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminį klausimą, - kodėl šios bylos nagrinėjimas po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo A.A. iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato buvo perduotas nagrinėjimui pagal A.A. gyvenamąją vietą - t.y. Vilniaus rajono policijos komisariatą. Apelianto manymu, Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio viršininkas privalėjo pats nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, bet to nepadarė. Apelianto teigimu, pagrįstų abejonių kelia pats autotechninio tyrimo paskyrimas šioje byloje, nes automobiliai įvykio metu tarpusavyje nekontaktavo. Tokį tyrimą A.A. galėjo prašyti atlikti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

2. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės pagrįsta tik Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto akto išvada, kuri, apelianto manymu, yra abejotina dėl aukščiau paminėtų priežasčių. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nurodo, kad ekspertizės išvados 2 dalyje aprašytas eismo įvykio mechanizmas ir dėl šios išvados ginčo nėra, tačiau teismas nieko nepasisakė apie tai, jog ši ekspertizė buvo paskirta po to, kai bylos nagrinėjimą perėmė suinteresuotas ir dėl to šališkas pareigūnas. Dėl nurodytų priežasčių ši ekspertizė turėtų būti nepripažįstama įrodymu arba turėtų būti paskirta iš naujo sąžiningo ir nesuinteresuoto bylos baigtimi pareigūno arba teismo.

3. Apelianto nuomone, taip pat kyla pagrįstas klausimas kokią įrodomąją reikšmę turi ekspertizės išvada, nors įvykio metu automobiliai nekontaktavo. Teismui pagrįstų abejonių tai nesukėlė, kaip ir nesukėlė ekspertizės išvados. Tačiau liudytojo I.K. parodymai tokias abejones sukėlė, nes, teismo nuomone, I.K., vertindamas eismo įvykio kilimo aplinkybes gali sąžiningai klysti (tai grindžiama nepalankia liudytojo pozicija, iš kurios jam teko stebėti eismo įvykį). Apelianto teigimu, teismas lygiai taip pat galėjo nurodyti nutartyje, jog ekspertas galėjo sąžiningai klysti, nes jam buvo pateikti sąžiningai klystančių liudytojų parodymai, kuriais remdamasis jis atliko ekspertinį tyrimą ir padarė atitinkamas išvadas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius prašo G.O. apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime paaiškina, kad G.O. savo skunde nurodo, jog autotechninę ekspertizę paskyrė suinteresuotas ir dėl to šališkas pareigūnas, bei ekspertizę laiko niekine ir prašo kad sąžiningo ir nesuinteresuoto bylos baigtimi pareigūno ar teismo būtų paskirta nauja ekspertizė. Tačiau, kaip paaiškinama atsiliepime į skundą, Vilniaus rajono policijos komisariatas ir Lietuvos teismo ekspertizių centras yra dvi tarpusavyje nesusijusios institucijos ir nėra jokių abejonių dėl Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertų šališkumo, t. y. negali būti net prielaidos, kad jeigu ekspertizę paskirtų Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas dėl to pasikeistų ekspertizės išvados.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A.A. prašo šį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartį.Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Amdinistracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnas Andrej Misko-Špilecki patenkino A.A. prašymą skirti autotechninį tyrimą, kad būtų objektyviai nustatytas šio kelių eismo įvykio kaltininkas. Todėl Vilniaus rajono policijos komisariato Eismo priežūros poskyrio viršininkas objektyviai priėmė sprendimą administracinio teisės pažeidimo bylą išsiųsti į Lietuvos teismo ekspertizės centrą autotechninei ekspertizei atlikti, nors Vilniaus rajono policijos komisariate yra pareigūnas, kuriam suteikta teisė atlikinėti minėto pobūdžio ekspertizes. Tai patvirtina, kad įgaliotas pareigūnas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo nešališkai ir objektyviai.

2. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. balandžio 13 d. ekspertizės akto Nr. 11-196 (07) išvadoje nurodyta, kad automobilio „Ford Transit“ vairuotojo G.O. veiksmai - nevažiavimas gatvės važiuojamąja dalimi, o nuvažiavavimas nuo jos į dešinę ir atsitrenkimas į kelio ženklo atramą - techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.

3. G.O. skunde nurodė, kad šią administracinio teisės pažeidimo bylą galėjo nagrinėti ir įgaliota institucija pagal pažeidimo padarymo vieta, būtent Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato eismo priežiūros tarnyba, tačiau Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnyba nagrinėdama šią administracinio teisės pažeidimo bylą būtų šališka ir neobjektyvi, nes tai pasireiškė nuo pat pradžios renkant kelių eismo įvykio medžiagą.

4. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartis yra pagrįsta ir pagrįstai buvo remtasi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, nes liudytojų nurodomos kelių eismo įvykio aplinkybės prieštaravo objektyviems duomenims, esantiems administracinio teisės pažeidimo byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnas 2007 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.57-06-B-KP-3893, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą A.A. atžvilgiu dėl eismo įvykio, įvykusio 2006 m. spalio 25 d. Vilniuje, Rinktinės-Juozapavičiaus g. sankryžoje, kurio metu buvo apgadintas G.O. vairuojamas ir jam priklausantis automobilis, nenustačius A.A. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (b.l. 7 – 8). Tuo tarpu G.O. skundu teismui prašo Vilniaus rajono policijos komisariato 2007 m. balandžio 23 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo A.A. būtų paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog A.A. 2006 m. spalio 25 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2006 m. spalio 25 d., 8.00 val. Vilniuje, Rinktinės – Juozapavičiaus gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „VW Transporter“ (valst. Nr. BCU 604) ir, apsisukdamas sankryžoje, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „Ford Transit“, dėl ko pastarasis keitė važiavimo kryptį bei greitį, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo konstatuota, kad tuo A.A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 53, 199 punktų reikalavimus ir padarė veiką, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)).

Pažymėtina, jog, nagrinėjant A.A. administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno A.Misko – Špilecki 2007 m. sausio 8 d. nutarimu buvo skirta autotechninė ekspertizė, siekiant išsiaiškinti koks buvo eismo įvykio mechanizmas ir kurio kelių eismo dalyvio veika techniniu požiūriu buvo pagrindinė priežastis kilti šiam eismo įvykiui (b.l. 23). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. balandžio 13 d. autotechninės ekspertizės akte Nr. 11-196(07) konstatuota, jog tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad automobilio „VW Transporter“ vairuotojo A.A. veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Be to, kaip nurodyta ekspertizės akte, automobilio „Ford Transit“ vairuotojo G.O. veiksmai – nevažiavo gatvės važiuojamąja dalimi, o nuvažiavo nuo jos į dešinę ir atsitrenkė į kelio ženklo atramą, techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga (b.l. 24 – 25).

Taigi, įvertinus šį ekspertizės aktą, darytina išvada, jog A.A. administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai nepatvirtina fakto, kad A.A. veiksmai (neveikimas) galėjo tiesiogiai įtakoti (sąlygoti) 2006 m. spalio 25 d., 8.00 val. Vilniuje, Rinktinės – Juozapavičiaus gatvių sankryžoje įvykusio eismo įvykio kilimą. Todėl, nesant priežastinio ryšio tarp A.A. veiksmų (neveikimo) ir šio eismo įvykio (jo padarinių), nėra ir pagrindo teigti, kad A.A. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Nors apeliaciniame skunde G.O. teigia, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama šališkai, o ekspertizė paskirta ir atlikta neobjektyviai, tačiau šiems teiginiams pagrįsti jis nepateikia jokių konkrečių įrodymų. Teisėjų kolegijos nuomone, pats faktas, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs policijos pareigūnas skyrė atlikti autotechninę ekspertizę, liudija, jog byla buvo nagrinėjama objektyviai, siekiant išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šią ekspertizę atliko ne policijos įstaiga ar pareigūnas, bet policijos įstaigų sistemai nepriklausanti institucija – Lietuvos teismo ekspertizės centras ir jos ekspertas Vitalij Matusevič, todėl nėra pagrindo abejoti jos objektyvumu. Kita vertus, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, tiek ir pateikus skundą administraciniam teismui apeliantas G.O., nesutikdamas su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. balandžio 13 d. ekspertizės aktu Nr. 11-196(07) ir jo išvadomis turėjo teisę prašyti skirti papildomą ekspertizę ar prašyti ekspertą dalyvauti bylos teisminio nagrinėjimo metu (ATPK 277 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 ir 63 straipsniai), tačiau šia teise nepasinaudojo. Todėl konstatuotina, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų ir nenustatyta jokių faktų, kurie galėtų paneigtų Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. balandžio 13 d. ekspertizės akto Nr. 11-196(07) išvadų objektyvumą bei pagrįstumą.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog šio ekspertizės akto išvadų nepatvirtina liudytojų T.I., I.K., A.P. ir B.O. parodymai, šie apelianto teiginiai nėra pagrįsti. Minėtų asmenų parodymai, kuriais jie apibūdina 2006 m. spalio 25 d., 8.00 val. Vilniuje, Rinktinės – Juozapavičiaus gatvių sankryžoje, kilusį eismo įvykį vertintini kritiškai, kadangi nėra aišku kaip ir kokiomis sąlygomis šie asmenys jį matė. Pirminėje A.A. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje (eismo įvykį įforminusių policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime, b.l. 27; taip pat pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole, grafoje „Pažeidimo faktą liudija:“) užfiksuota, kad pašalinių asmenų, mačiusių įvykį, nėra.

Dėl visų šių priežasčių Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūno 2007 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr.57-06-B-KP-3893, kuriuo A.A. buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Todėl G.O. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G.O. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.