Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2022-07-25 · Byla Nr. BIK-429/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-25
Bylos Nr.
BIK-429/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27915-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė (pirm.), Tomas Šeškauskas, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
L. V. S.
Advokatai
Andrius Krištapavičius
Kasacinio skundo Nr. DOK-3781/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27915-2020-1
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 25 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo L. V. S. ir jo gynėjo advokato Andriaus Krištapavičiaus kasacinio skundo, dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistasis L. V. S. ir jo gynėjas advokatas A. Krištapavičius kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalis ir kasatoriui galutinė laisvės atėmimo bausmė padidinta nuo dvejų metų iki ketverių metų, ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai laikėsi pareigos byloje esančius įrodymus vertinti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, kadangi specialistų išvados paneigia kasatoriaus prisipažinimą. Nors L. V. S. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali būti siejamas su dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Nors nuteistasis viso proceso metu tvirtino, kad keleivis, t. y. E. P. nėra susijęs su narkotinėmis medžiagomis, tokius teiginius paneigia byloje surinkti objektyvūs įrodymai. L. V. S. negali būti nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kadangi byloje buvo nustatyta ir daugiau asmenų, kurių DNR pėdsakai rasti ant žymiai didesnio narkotinių medžiagų kiekio, ant kurio apskritai nėra kasatoriaus DNR pėdsakų.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriai, prašydami sušvelninti paskirtą bausmę, iš esmės ginčija nuteistojo veiksmų kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas yra grindžiamas išimtinai dėl su BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančių reikalavimų nesilaikymu (BPK 20 straipsnio 3, 5 dalys), tačiau minėtos BPK nuostatos kasaciniame skunde įvardijamos tik formaliai, nepateikiant teisinių argumentų, kuriais būtų pagrįsti esminiai BPK pažeidimai. Kasaciniame skunde vertinamos specialisto išvados, kurių vertinimas grindžiamas prielaidomis apie DNR pėdsakų radimo aplinkybes, taip neigiant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų padarytas išvadas. Kasatoriai deklaratyviai menkina nuteistojo prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos padarymo reikšmę, teigia, jog šis klaidingai suvokė situaciją, kartu siekiama perkelti kaltę liudytojui E. P.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016).

Kasaciniame skunde įvardyti pažeidimai ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiami subjektyvia kasatorių nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir teismo išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Paduotame kasaciniame skunde ginčijama ir nuteistajam paskirta bausmė. Tačiau šios kasacinio skundo tezės grindžiamos subjektyvia kasatorių BK 54 straipsnio 3 dalies interpretacija, atitinkamai teisinių argumentų, pagrindžiančių, jog skiriant bausmę ir nustatant jos dydį apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą kasaciniame skunde nepateikta.

Dalis kasacinio skundo teiginių yra susiję su nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą liudytojui E. P. analize, tačiau atrankos teisėjų kolegija pažymi, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kasacinės instancijos teisme – atitinkamai teismas nagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas (BPK 225 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo L. V. S. ir jo gynėjo advokato Andriaus Krištapavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-GranskienėTomas ŠeškauskasAlbinas Antanaitis