Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2011-12-06 · Civilinė byla Nr. 2-19-760/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-06
Bylos Nr.
2-19-760/2011
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-1233-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bajorinienė
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
H.J. A. G.
Kategorijos
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-19-760/2011Teisminio proceso Nr. 2-46-3-1233-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7.; 116.4.; (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 6d.Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė,sekretoriaujant Gitanai Gečienei,dalyvaujant ieškovui R. Š.,atsakovo atstovui advokatui M. E.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui H.J. A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Naujojo amžiaus Pagirupio žemės ūkio bendrovė, į.k. 300035050, dėl pajaus pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo pripažinti 2006 m. birželio 28 d. pajaus pirkimo — pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. Š. ir atsakovo H.J. A. G. negaliojančia ab initio ir grąžinti ieškovo R. Š. naudai atsakovui H.J. A. G. parduotą Naujojo amžiaus Pagirupio žemės ūkio bendrovės pajų.

R. Š. ieškinyje nurodo, kad ieškovas ir atsakovas įsteigė Naujojo A. P. Ž. ūkio bendrovę. Kiekvieno nario pajinis įnašas buvo 500 Lt. Tuo metu šalis siejo labai geri santykiai. Reikiami darbai, technikos įsigijimas buvo finansuojami iš jo ir atsakovo asmeninių lėšų. 2006 m. pavasarį tarp jo ir atsakovo įvyko konfliktas. Atsakovas reikalavo, kad ieškovas atiduotų jam savo pajų, grasino nužudyti ieškovą, sunaikinti jo turtą. Dėl šio atsakovo elgesio kreipėsi į Tauragės rajono policijos komisariatą. Nepaisant policijos pareigūnų įspėjimo, atsakovas ir toliau grasino nužudymu, jeigu šis neperleis jam pajaus. Vengdamas realaus smurto, 2006-06-28 pasirašė pajaus pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią jis už ypač mažą kainą, t.y. 500 Lt, pardavė atsakovui žemės ūkio bendrovės pajų. Tai, kad parduodamo pajaus kaina buvo neproporcingai maža, įrodo aplinkybės, kad bendrovė 2004 - 2006 m. įgijo apie 300 000 Lt vertės įvairios žemės ūkio technikos, dirbo apie 170 ha žemės, teikė paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai paramai už ekologinį ūkininkavimą gauti. Parduotų pajų vertė 2006 m. birželio mėnesį buvo žymiai didesnė nei 500 Lt, tačiau kokia negali nurodyti. Atsakovui, ginčijama sutartis buvo labai finansiškai naudinga, suteikė jam perdėtą pranašumą, kas reiškia esminę sandorio šalių nelygybę. Nors pajaus pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad atsakovas už parduotą pajų jam sumokėjo 500 Lt, tačiau šių pinigų realiai iš atsakovo negavo.

Atsakovas H.J. A. G. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nes atsakovas neįrodė pajaus pirkimo – pardavimo sutarties negaliojimo pagrindų. Nurodo, kad 2006 m. pradžioje jis su ieškovu pradėjo konfliktuoti dėl bendrovės valdymo, nes įtarė, jog ieškovas piktnaudžiauja bendrovės direktoriaus ir vyr. finansininko padėtimi. Buvo pradėtas spręsti atsidalinimo iš bendrovės klausimas. Niekada ieškovui negrasino, kad šis atiduotų jam savo pajų. Ieškovo pateiktas policijos komisariato 2006-06-19 raštas jokio grasinimo fakto nepatvirtina, priešingai, jis patvirtina faktą, kad jokio realaus grasinimo fakto policija nenustatė. 2006-06-28 pajaus pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta nepažeidžiant įstatymo ir bendrovės įstatų. Ieškovas laisva valia sutiko savo pajų perleisti už tarpusavio sutartą kainą, todėl nebuvo pažeistas sutarčių laisvės principas. Pajaus perleidimo metu, bendrovė dirbo nuostolingai, todėl pajinio lito kaina buvo nedidelė. Jis ieškovui sumokėjo 500 Lt už parduotą pajų ir tai patvirtinta sutartyje. Sandorio sudarymo metu būtent ieškovas buvo stipresnioji šalis. Nuo bendrovės įsteigimo iki 2006-07-25 jis dirbo bendrovės administracijos direktoriumi ir vyr. finansininku ir gerai žinojo tikrąją šios bendrovės vertę ir pajinio lito kainą. Pajaus pirkimo – pardavimo sutarties projektą pateikė būtent ieškovas, sandoris buvo sudarytas lietuvių kalba, kurios atsakovas nemoka. Ieškovas ieškinį dėl sutarties nuginčijimo pateikė po ketverių metų, kai pralaimėjo kitą civilinę, todėl ieškinio pareiškimas laikytinas ne tiek savo teisių gynimu, kiek nesąžininga priemone daryti spaudimą atsakovui.

Trečiojo asmens Naujojo amžiaus Pagirupio žemės ūkio bendrovės (toliau - ŽŪB) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, bendrovei tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš ieškovo, atsakovo atstovo paaiškinimų, VĮ Registrų centro duomenų, ŽŪB steigimo sutarties, ŽŪB įstatų (1t., b.l. 11-24, 100-101, 2t., b.l. 171-175) nustatyta, kad Naujojo amžiaus Pagirupio žemės ūkio bendrovė buvo įregistruota 2004 m. birželio 17 d. Šios bendrovės steigėjai yra R. Š. ir H.J., A. G., įnešę po 500 Lt minimalų pajinį įnašą. Ieškovas nuo 2004 m. birželio 08 d. iki 2006 m. liepos 25d. buvo ŽŪB administracijos vadovu, taip pat vykdė ir vyr. finansininko pareigas. 2006 m. birželio 28 d. ieškovas ir atsakovas sudarė ŽŪB pajaus pirkimo - pardavimo sutartį, kuria R. Š. pardavė H.J.A. G. visą jam nuosavybės teise priklausantį 500 Lt pajų už 500 Lt, tai yra mokant po 1 Lt už vieną pajinį litą (1t. b.l. 8-9).

Ieškovas prašo 2006-06-28 pajaus pirkimo – pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, tai yra dėl realaus grasinimo ir ekonominio spaudimo bei CK 6.228 straipsnio pagrindu, dėl esminės šalių nelygybės.

CK 1.91 str.1d. numato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Taigi, ši nuostata nustato dvi būtinas sąlygas, kurias įrodžius sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu: sandorį asmuo buvo priverstas sudaryti dėl susidėjusių aplinkybių bei sandorį asmuo sudarė labai nenaudingomis sąlygomis ir kita šalis, žinodama tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo.

CK 1.91 straipsnio 4 dalis numato, kad „realus grasinimas" reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį.

Iš ieškovo ir atsakovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad 2006 metų pradžioje R. Š. ir H.J.A. G. konfliktavo dėl ŽŪB valdymo. Ieškovas teigia, kad atsakovas grasino jį nužudyti, jeigu jis jam neatiduos savo pajaus dalies, siuntė tarpininkus jį įbauginti ir vengdamas realaus smurto pasirašė 2006-06-28 pajaus pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas neigia šias aplinkybes ir nurodo, kad sutarties sudarymo iniciatorius buvo pats ieškovas.

Ieškovas grasinimo faktą įrodinėja 2006-06-19 Tauragės rajono policijos komisariato l.e. viršininko pareigas V. S. raštu Nr. 85-S-7394 (1t. b.l. 10). Iš jo nustatyta, kad policijos komisariate buvo ištirtas R. Š. 2006-06-08 pareiškimas dėl grasinimo, informavo ieškovą, kad su H.J.A. G. yra profilaktiškai pasikalbėta ir jis supažindintas su atsakomybe numatyta LR BK 145 straipsnyje. Tačiau iš šio rašto neaišku kam buvo grasinama ir kokius veiksmus buvo grasinama atlikti, kas tai darė ir kada. Negalima nustatyti, kokių padarinių galėjo atsirasti atlikus veiksmus, kuriais buvo grasinama, tai yra, ar grasinimas buvo realus. Šis raštas neįrodo realaus grasinimo fakto, o kitų įrodymų ieškovas nepateikė. Neįrodyta ir aplinkybė, kad atsakovas į ieškovo namus būtų siuntęs tarpininkus dėl jo ir jo šeimos narių įbauginimo. Šią aplinkybę neigė atsakovo atstovas, ją paneigė ir liudytojas E. A., kuris, pasak ieškovo, keturračiu motociklu buvo atvykęs į jo namo kiemą, taip siekdamas jį įbauginti. E. A. neneigė, kad pavasarį ar rudenį, tikslaus laiko neprisimena, nakties metu buvo atvykęs motociklu į ieškovo kiemą, tačiau tvirtino tai padarė nesiekdamas jį įbauginti, bet sumaišęs jo ir H.J.A. G. namo kiemus. Supratęs, kas suklydo, iš karto išvažiavo iš kiemo. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, nes ir pats ieškovas patvirtino, kad liudytojas buvo tik įvažiavęs į kiemą, jokių grasinančių veiksmų nepadarė ir neišsakė.

Iš byloje esančių įrodymų nebuvo nustatyta, kad sandoris buvo sudarytas dėl atsakovo ekonominio spaudimo. Ieškovas nebuvo priklausomas nuo atsakovo, nebuvo nustatyta, kad atsakovas būtų vertęs ieškovą sudaryti sutartį grasinant jam nenaudingais ekonominiais padariniais.

Taigi, ieškovas neįrodė aplinkybės, kad H.J.A. G. būtų atlikęs nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovui neliko kitos alternatyvos kaip tik sudaryti pajaus pirkimo – pardavimo sutartį.

Ieškovas taip pat neįrodė ir kitos būtinos sąlygos, kad sandorį sudarė akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis.

Žemės ūkio bendrovės narių ir pajininkų teises ir pareigas reglamentuoja Žemės ūkio bendrovių įstatymas bei bendrovės įstatai.

R. Ž. ūkio bendrovių įstatymo (toliau – Įstatymo) 18 straipsnio 2 dalimi bei ŽŪB įstatų 6.2. straipsniu, bendrovės narys turi teisę parduoti ar kitokiu būdu perleisti savo pajų bendrovei, kitam bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Pajaus perleidimo sandoris sudaromas paprasta rašytine forma.

Nustatyta, kad ieškovas savo turimą pajų perleido atsakovui, tai yra kitam bendrovės pajininkui, pajaus pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta rašytine forma, joje yra išreikšta ieškovo ir atsakovo valia dėl pajų pirkimo – pardavimo, pajų kainos, jų kiekio, sutartis pasirašyta abiejų šalių. Laikytina, kad šalys sudarydami sandorį nepažeidė Įstatymo bei ŽŪB įstatų reikalavimų.

Nors ieškovas teigia, kad parduoto pajaus kaina neatitiko jo tikrosios vertės, tačiau jis nepateikė įrodymų apie kitą pajinio lito kainą. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 15 straipsnyje bei ŽŪB Įstatų 3.5. – 3.6. straipsniuose numatyta, kad metams pasibaigus ir patvirtinus bendrovės metinę apyskaitą, bendrovės pajininkams proporcingai pajų vertei turi būti paskirstomas padidintas ar sumažintas pagrindinis kapitalas, paskirstomi atsiradę dėl turto perkainojimo padidėję (sumažėję) pajai. Pajai ir jų metinis padidėjimas (sumažėjimas) kiekvienais metais turi būti registruojami pajininkų turto apskaitos dokumentuose. Iš pateiktų ŽŪB dokumentų bei ieškovo paaiškinimo nustatyta, kad R. Š., būdamas bendrovės administracijos vadovu ir atsakingas už bendrovės metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, nesilaikė minėtų Įstatymo bei įstatų reikalavimų ir neregistravo pajų metinių padidėjimų ar sumažėjimų. Nustatyta, kad pajaus pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, ieškovo turimų 500 litų pajaus vertė buvo ta pati, tai yra – 500 litų.

Ieškovas nurodo, kad parduoto pajaus kaina buvo neproporcingai maža, nes bendrovė 2004-2006 metais buvo įsigijusi žemės ūkio technikos už 300 000 Lt, dirbo apie 170 ha žemės, teikė paraiškas Nacionalinei agentūrai paramai už ekologinį ūkininkavimą gauti. Nors nustatyta, kad ŽŪB buvo įsigijusi žemės ūkio technikos (1t. b.l. 25-27, 52-57, Ilgalaikio turto žiniaraštis), tačiau pajaus vertę sudaro ne tik įgytas turtas, bet ir turimi įsipareigojimai, pelnas, nuotoliai ir kiti ekonominiai – finansiniai rodikliai. Iš ŽŪB metinių finansinių ataskaitų (2t., b.l. 107-125) nustatyta, kad 2005-01-01 – 2005-12-31 laikotarpiu bendrovė turėjo 131,747 Lt nuostolių, 2006-01-01 – 2006-12-31 laikotarpiu – 15 050 Lt nuostolių, todėl nėra pagrindo teigti, kad sutarties sudarymo metu pajinio lito kaina buvo žymiai didesnė nei 500 Lt. Bendrovės nariui (pajininkui) pajų perleidžiant sandorio pagrindu, pajaus perleidimo kaina yra šalių tarpusavio bendros valios suderinimo rezultatas. Šiuo atveju ieškovas pardavė 500 Lt pajų už 500 Lt ir nėra pagrindo teigti, kad sutartį ieškovas sudarė akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis.

CK 6.228 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Tačiau ieškovas neįrodė, kad pajaus pirkimo – pardavimo metu atsakovas būtų nesąžiningai pasinaudojęs kuria nors iš esminę nelygybę sudarančių aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, iki sandorio sudarymo ir po jo, būtent ieškovas buvo ŽŪB administracijos vadovu ir finansininku, jis tvarkė visus dokumentus dėl bendrovės įregistravimo, organizavo bendrovės veiklą, žinojo bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė dirba nuostolingai, žinojo, kad aplaidžiai tvarko bendrovės buhalterinę apskaitą, ką 2008-10-03 patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu pripažindamas ieškovą kaltu pagal LR BK 223 str.1d. ir 199² str. 1 d., (1t., b.l. 106-109). Iš atsakovo pateikto pajaus pirkimo – pardavimo sutarties projekto (2t., b.l. 126-127) nustatyta, kad pats ieškovas siekė sudaryti ginčijamą sandorį, nes dar 2006-06-23 faksu pateikė atsakovui paties pasirašytą sutarties projektą ir pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad jį pasirašė. Kartu ieškovas patvirtino aplinkybę, kad jis ketino išstoti iš bendrovės ir norėjo atsidalinti jos turtą. Ginčijama sutartis buvo sudaryta ieškovo gimtaja lietuvių kalba, tuo tarpu atsakovas yra Prancūzijos pilietis ir lietuvių kalbos nemoka. Todėl laikytina, kad ginčo sandorio sudarymo metu būtent ieškovas buvo stipresnioji šalis. Aplinkybė, kad atsakovas ieškovo pajų įsigijo už 500 Lt nėra pakankamas pagrindas konstatuoti esminės šalių nelygybės, nes kaip buvo minėta ieškovas neįrodė, kad pajaus vertė buvo nepagrįstai maža. Laikytina, kad ieškovas pardavė pajų už sutartą abiem šalims priimtiną kainą.

Nors ieškovas nurodo, kad atsakovas jam nesumokėjo 500 Lt už parduotą pajų, tačiau 2006-06-28 pajaus pirkimo - pardavimo sutarties 3.1. punkte (1t. b.l. 8) yra nurodyta, kad pirkėjas 500 Lt pajaus kainą sumokėjo prieš pasirašant sutartį. Įrodymų, paneigiančių sutartyje nurodytą aplinkybę, ieškovas nepateikė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš ieškovo R. Š. valstybei priteistinos 151,80 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.2d.).

Atsakovas nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimos išlaidas.

Sprendimui įsiteisėjus naikintina 2010-07-10 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – H.J. A. G. nuosavybės teise priklausančio 500 Lt vertės Naujojo amžiaus Pagirupio žemės ūkio bendrovės nario pajaus areštas (CPK 150 str.2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovo R. Š. ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 151,80 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt vieną litą, 80 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2010-07-10 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – H.J. A. G. nuosavybės teise priklausančio 500 Lt vertės Naujojo amžiaus Pagirupio žemės ūkio bendrovės nario pajaus areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Bajorinienė