Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1067-870/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-02-17
Bylos Nr.
1-1067-870/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1067-870/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00109-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.11.; 2.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Marinos Orlovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2010-02-04, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" (bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu būdamas atsakingas už dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d., Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (žin. , 2001, Nr. 99-3561) 21 str. reikalavimus, kurie numato, kad už apskaitos organizavimą pagal Šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos, dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. l d., kuri numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą" ir 2 d., kuri numato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų", Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų"(Žin., 1996, Nr. 18-489), kuris numato, kad „uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, <...>, sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, <..,>, atostogų kompensacijų priskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščius; <...>; kasos knygas, <...>; sąskaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus; čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt. Prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus - saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; <*...>; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus-orderius, analitinės apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas", tokiu būdu aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nenustatė jos saugojimo tvarkos bei neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 2008-10-29 iki 2010-02-04, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti direktoriaus A. S. vadovavimo laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2010-02-04 UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2010-02-04 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi. Bendrovė vykdė veiklą susijusią su informacijos inžinerija, įrenginėjo IT sistemas. Bendrovės ofisas iš pradžių buvo (duomenys neskelbtini), po ko bendrovės registracijos adresu. Bendrovės akcininkai jo vadovavimo laikotarpiu buvo jis pats, J. ir I. R.. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė G. G. bendrovės ofisuose, kuriuose taip pat buvo laikomi apskaitos dokumentai. Bendrovėje apskaitos dokumentų tvarkymo bei saugojimo tvarkos nustatyta nebuvo, visi dokumentai buvo laikomi ofisuose. 2009 metų pabaigoje tarp jo ir bendrovės akcininkų kilo nesutarimai dėl bendrovės veiklos, jos rezultatų, po ko 2010 metų pradžioje jis savo noru paliko direktoriaus pareigas. Jokių finansinių bendrovės finansinių ataskaitų jo vadovavimo laikotarpiu viešajam registrui teikta nebuvo, tačiau dėl kokios priežasties neprisimena. Bendrovės apskaitos dokumentų perdavimo kitam atsakingam asmeniui nebuvo. Išėjęs iš bendrovės dalį dokumentų paliko ofise, kiek pamena dalis dokumentų buvo palikta Laisvės pr., Vilniuje, buvusiame ofise, kita dalis ofise (duomenys neskelbtini). Kur bei pas ką šiuo metu yra bendrovės apskaitos dokumentai jis nežino ir nurodyti negali, to nesidomėjo. Asmeniškai jokių bendrovės dokumentų neturi. Prisipažįsta, kad netinkamai saugojo bendrovės dokumentus, supranta, kad vykdydamas direktoriaus pareigas turėjo užtikrinti tinkamą apskaitos dokumentų apskaitą, jų laikymą bei saugojimą, tačiau to nedarė. Dėl savo veiksmų labai gailisi, ateityje pasižada nedaryti jokių baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų. Norėtų , kad šis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu ir sutinka sumokėti teismo paskirtą baudą. Priklausomybės ligų bei psichiatrijos ligų įstaigose nesigydė, šiuo metu keičia darbą, tačiau turės finansinių galimybę susimokėti teismo paskirtą baudą (t. 4, b. l. 189).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad paskirtas BU AB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)", (į. k. (duomenys neskelbtini)) įsiteisėjo 2010-01-07. Nuo įmonės įkūrimo dienos, t. y. 2007-10-12, direktoriaus pareigas ėjo J. R. iki 2008-06-13, nuo 2008-06-13 iki 2008-11-11 A. V., nuo 2008-11-11 iki 2010-02-03 A. S.. Įmonės buhalteriu dirbo G. G.. Direktorius A. S. per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo turėjo pateikti bankroto administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą bankroto bylos iškėlimo dienai bei buhalterinius dokumentus. Tačiau A. S. yra tik dalinai perdavęs įmonės turtą, o buhalterinių dokumentų neperdavė. A. S. pagal raginimus pateikė tik įmonės turto balansą sudarytą 2009-11-01, nors remiantis teismo nutartimi jis privalo pateikti balansą sudarytą 2010-01-07. Todėl įmonės turtą, debitorinius ir kreditorinius įsipareigojimus jis nustatė pagal 2009-11-01 pateiktą balansą. Nesant įmonės turto balanso bei įmonės buhalterinių dokumentų, jis negali tiksliai nustatyti ir pasakyti kokį įmonė turtą ir įsipareigojimus turėjo teismo nutarties įsiteisėjimo dienai bei kokia turtinė žala padaryta įmonei dėl direktoriaus A. S. veiksmų. A. S. nėra pateikęs įmonės turto balanso sudaryto 2010-01-07 dienai ir buhalterinių dokumentų, todėl nustatyti faktiškai įmonės priklausančio turto bei įsipareigojimų dydžio 2010-01-07 nėra galimybės, o kartu kokį konkretų įmonės turtą (pinigines lėšas) pasisavino ar iššvaistė A. S.. Dėl įmonės piniginių lėšų, t. y. 89 769,73 litų priteisimo su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos tesimą 2010-07-21. Teismas ieškinį patenkino ir iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus A. S. priteisė įmonės naudai ankščiai minėtą sumą. Vėliau, 2011 metais, įvykus eiliniam kreditorių susirinkimui buvo nuspręsta kreiptis į teismą bei iš A. S. ir J. R. solidariai priteisti kreditorinius įsipareigojimus, kurie sudaro virš 400 000 litų. Šį ieškinį Vilniaus apygardos teismas 2012-07-09 sprendimu patenkino iš dalies. Kadangi jam nepateikti bendrovės apskaitos dokumentai, todėl nustatyti faktinius tikrovę atitinkančius bendrovės veiklos rezultatus, A. S. vadovavimo laikotarpio bendrovės finansinius rodiklius nėra galimybės, nes nėra tam reikalingų duomenų (t. 1, b. l. 51, 65, 70, 85).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. R. parodė, kad 2007-10-12 įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)". Įmonės vadovo pareigas nuo 2008 metų lapkričio mėnesio iki 2009 metų pabaigos, t. y. iki paskelbiant įmonės bankrotą, ėjo A. S.. Įmonės buhalterinę apskaitą visą laiką tvarkė G. G. pas save namuose, po ko buhalterinius dokumentus grąžindavo direktoriams. Kai jis pats buvo šios įmonės direktoriumi, visą buhalteriją perdavė naujam paskirtam direktoriui A. V. , tačiau nebuvo surašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Jo žiniomis A. V. palikdamas direktoriaus pareigas buhalteriją buvo perdavęs A. S.. Kur šiuo metu yra įmonės dokumentai nežino ir jokių UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinių dokumentų neturi ( t. l, b. l. 169, t. 4. b. l. 133).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Č. A. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)" projektų vadovu nuo 2008-09-01 iki 2010-02-04 pagal darbo sutartį. Įmonės buhalterinę apskaitą. G. G. tvarkydavo pas save namuose. Išrašytas bei pasirašytas PVM sąskaitas faktūras jis visada perduodavo direktoriui A. S., kam pastarasis perduodavo tuos dokumentus, nežino, pagal tvarką turėjo perduoti buhalteriui G. G.. Visas išrašytas sąskaitas faktūras, projektinę medžiagą ir t.t. pagal bendrovėje buvusią nustatytą tvarką visi darbuotojai tame tarpe ir jis atiduodavo bendrovės direktoriui A. S. arba J. R., o jiems nesant darbo vietoje tiesiog padėdavo ant jų stalų. Išeidamas iš darbo jokių bendrovės dokumentų neišsinešė ir jų neturi (t. l, b. l. 157, 161).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. parodė, kad laikotarpiu nuo 2007 metų pabaigos iki 2009 metų pabaigos pagal darbo sutartį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalteriu. Įmonė buvo registruota (duomenys neskelbtini), tačiau jos ofisas buvo kitoje vietoje, paskutinis buvo (duomenys neskelbtini). Įmonės akcininkais iš pradžių buvo J. R., po to maždaug nuo 2008 metų dalį akcijų įsigijo A. S.. Įmonės direktoriumi iš pradžių buvo J. R., po ko įmonei vadovavo A. V.. Nuo 2008 metų įsigijęs dalį akcijų direktoriaus pareigas perėmė A. S., Kokie buvo įmonės finansiniai veiklos rezultatai nuo 2007 m. iki paskelbiant bankrotą, neprisimena, o įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų neturi. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė namuose adresu (duomenys neskelbtini) bei kartais atvykdavo į ofisą (duomenys neskelbtini). Apskaitą tvarkė pagal direktorių pateiktus dokumentus, po ko visus dokumentus perduodavo įmonės direktoriui. Kiek jam žinoma, dokumentai buvo saugomi ofise (duomenys neskelbtini). Palikdamas darbą, įmonės dokumentus perdavė A. S.. Jokio dokumentų perdavimo-priėmimo akto jie nesurašė, kadangi direktorius to nereikalavo. Dirbant įmonėje, jis tvarkė tik įmonės buhalterinę apskaitą pagal pateikiamus jam dokumentus, nebuvo įgaliotas valdyti ir disponuoti įmonės sąskaitoje esančiomis lėšomis, neturėjo įmonės sąskaitos prisijungimo duomenų, juos turėjo bei įmonės sąskaitoje esančias pinigines lėšas valdė direktoriai. Jis tiesiogiai jokių operacijų su piniginėmis lėšomis neatlikinėdavo. Darbuotojams atlyginimus mokėdavo įmonės direktoriai, kurie taipogi atsiskaitinėdavo su įmonės tiekėjais, užsakovais. Pagal avansinę apyskaitą piniginės lėšos buvo išmokamos įmonės direktoriams, tame tarpe ir direktoriui A. S. jo vadovavimo metu. Tačiau jis pagrįsdavo dokumentaliai paimtų įmonės lėšų panaudojimą, kartais nepanaudojęs pinigų grąžindavo juos atgal. Tokiu atveju, kad A. S. būtų nepagrindęs įmonių lėšų panaudojimo, neprisimena. Dabar tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, bet pagrinde darbuotojams atlyginimai buvo mokami pavedimais, tačiau kartais ir grynais pinigais. Išmokant atlyginimus darbuotojams visada buvo pildomi žiniaraščiai, t.y. direktoriai išmokėdavo pinigus, o jis užpildydavo dokumentus, kuriuose pasirašydavo darbuotojai. Įmonėje atlyginimai buvo mokami oficialiai, apie neoficialiai išmokamų atlyginimų atvejus, nieko nežino ir todėl nieko paaiškinti negali. 2009 metų vasarą įmonės įsipareigojimai viršijo įmonės pajamas ir tapo aišku, kad įmonė nepajėgi tęsti veiklos, buvo atsisakyta keleto projektų, susidarė skolos tiekėjams, taip pat buvo skolingi klientai. Todėl 2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo paskelbtas įmonės bankrotas. Išeidamas iš darbo jis sudarė įmonės balansą 2009-11-01 bei ilgalaikio turto aprašą, kurie vėliau buvo perduoti bankroto administratoriui. Kiek prisimena pagal sudarytą balansą įmonė turėjo apie 4800 litų piniginių lėšų bei kitą turtą, t.y. automobilį, kompiuterinę įrangą, baldus, įrankius. Visas minėtas įmonės turtas liko direktoriaus A. S. žinioje (t. l, b. 1. 95).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. R. parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininke, įmonės veikloje nedalyvavo, pasirašinėdavo tik dokumentus kuriuose buvo reikalingi akcininkų parašai, o sprendimus dėl įmonės veiklos priimdavo A. S., kuriuo ji su vyru pasitikėdavo. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė A. S. pažįstamas buhalteris G. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)" turėjo ofisą Laisvės pr., Vilniuje, kurį nuomodavosi iš kitos bendrovės. Apie įmonės finansinius rezultatus nieko paaiškinti negali, kaip įmonės akcininke jokios naudos iš įmonės neturėjo. 2009-12-30 UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo paskelbtas bankrotas, o A. S. pasislėpė. A. S. jai, kaip įmonės akcininkei, nepateikė jokių įmonės veiklos ataskaitų, nepaaiškino kur buvo panaudojamos įmonės lėšos, nors kelis kartus buvo prašiusį tai padaryti. A. S. nei jai, nei vyrui J. R. jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė, taip pat pas jį liko ir įmonės registracijos pažymėjimas, antspaudas, banko sąskaitų generatorius (t. 4, b. l. 129).

Iš 2013 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros protokolo matyti, kad siekiant nustatyti bendrovės ūkinės finansinės veiklos rodiklius, dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK KTS grupės specialistei V. L. buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti dokumentai bei kompiuterio apžiūros metu surasti UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentų ruošiniai. Specialistas pateikė išvadą: buhalterinę apskaitą privaloma tvarkyti pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) ir kitų teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr.99-3515) 4 str. reikalavimais ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Įstatymo 6 str. 2 d. nustato, kad / apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nustato, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. nustato, kad 1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 2. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistoto ūkio subjektas pagal savo poreikius. 3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. 4. Apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius.

UAB „(duomenys neskelbtini)" nepateikė ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, kasos ir banko operacijų, skolų (skolų įmonei, įmonės įsipareigojimų, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis), pirkimo operacijų, iš dalies pardavimo operacijų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų ir pasirinktų apskaitos registrų, Didžiosios knygos sąskaitų apyvartos žiniaraščių, inventorizacijos dokumentų, sutarčių, dėl to nėra galimybės nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinė apskaita laikotarpiu 2008-10-29 iki 2010-02-04 buvo tvarkoma laikantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. reikalavimus už apskaitos organizavimą pagal Šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą Įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovas nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. ld., kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą" ir 2 d., kuri numato, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų." Vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymu Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų" (Žin., 1996, Nr. 18-489) uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščiu; pažymas dėl mokestinių lengvatų, darbinių pajamų; kasos knygas, kontrolines knygas; kasos operacijų žurnalus; sąskaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus; čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt. Prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus - saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; patalpų nuomos sutartis - 10 m. pasibaigus sutarčių galiojimo laikui; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus - orderius, analitines apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas. " Dėl to, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)" ūkines operacijas patvirtinantys apskaitos dokumentai, visų sąskaitų suvestiniai registrai, tai yra turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos tyrimui nepateikti, iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2010-02-04 UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, (t. 2, b. l. 188-198).

Juridinio asmens registro duomenimis 2008-10-24 A. S. paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi (t. 3, b. l. 66-78).

Vilniaus apygardos teismo 2009-12-30 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)" (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas A. K. (t. 1, b. l. 7).

2010-01-18, 2010-03-10 raštais bankroto administratorius pareikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)" administracijos vadovą perduoti jam visą bendrovės turtą bei visus įmonės dokumentus (t. 1, b. 1. 57-59).

Vilniaus apygardos teismo 2010-11-22 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)" buvusiam vadovui A. S. paskirta 500 litų baudą už įmonės dokumentų neperdavimą bankroto administratoriu (t. l, b. l. 80).

Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS pareigūnų 2010-08-16, 2010-10-21, 2011-05-05, 2011-07-01, 2011-09-21 raštais A. S. buvo įpareigotas pateikti visus UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentus, tačiau dokumentai pateikti nebuvo (t. 1, b. l. 165-177).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos kratos tikslu surasti UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentus (t. 4, b. l. 16-19, 141-149, 153-160).

Vilniaus apygardos teismo 2009-12-30 nutartimi sprendimu iš A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai priteista 89 769,73 litų, Vilniaus apygardos teismo 2009-12-30 nutartimi sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-26 nutartis) iš A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai priteista 221 024,30 litų (t. 1, b. 1. 73; t. 2, b. l. 5-17).

Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino.

Kaltinamasis A. S. neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, tai yra laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2010-02-04, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu būdamas atsakingas už dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d., Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. reikalavimus, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. l d., ir 2 d., Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nenustatė jos saugojimo tvarkos bei neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 2008-10-29 iki 2010-02-04, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti direktoriaus A. S. vadovavimo laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2010-02-04 UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Veika yra baigta. Kaltinamojo A. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. A. S. ankščiau neteistas (t. 4, b. l. 165), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 4, b. l. 166-169), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 4, b. l. 175), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 4, b. l. 176), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 4, b. l. 178), niekur nedirba (t. 4, b. l. 164).

A. S. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausme – bauda, ir jos dydžiu (t. 5, b. l. 126).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), padarymo būdą, veikos mastą, motyvus ir tikslus, į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. S. - anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, niekur nedirba), taip pat į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad prokurorės siūlomas bausmės dydis šiuo konkrečiu atveju yra optimalus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.

Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai A. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 4, b. l. 190) - paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 15 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), t. y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) Lt baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 10 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), t. y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt baudą.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. S., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1300 Lt bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė