- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- e2S-504-1092/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00694-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Suinteresuotas asmuo
- E, B, D, C
- Pareiškėjas
- A
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys B, D, C, E, išvadą teikianti institucija – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A kreipėsi į teismą prašydama pripažinti suinteresuotą asmenį B neveiksniu tam tikrose srityse bei ją paskirti suinteresuoto asmens globėja.
2. Suinteresuotas asmuo E pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti nedelsiant grąžinti B banko korteles ir kodų generatorių teismo nustatytam laikinajam saugotojui bei uždrausti bet kokį disponavimą jo banko sąskaitomis, iki bus galutinai išspręstas globos klausimas teismo būdu; 2) imtis laikinųjų turto apsaugos priemonių, siekiant užkirsti kelią tolesnei žalai B turtiniams interesams, atsižvelgiant į tai, kad piniginės lėšos buvo nurašinėjamos net ir po teismo informavimo apie galimą piktnaudžiavimą.
Šalies argumentai
3. Teismui pateiktame prašyme E nurodė, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gruodžio 29 d. nutarime nustatytos aplinkybės patvirtina sisteminio ir tęstinio piktnaudžiavimo požymius, kadangi minėtame nutarime konstatuota, kad egzistuoja pagrįsta tikimybė, jog D 2023 – 2025 m. laikotarpiu naudojosi B banko kortele ir vykdė finansines operacijas jo vardu, neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo. A teismo posėdžio metu patvirtino, kad laiko ir iki šiol naudoja B banko kodų generatorių, nors B nurodė jų neperdavęs nei A, nei sūnui D. Be pagrindinės mokėjimo kortelės 2023 – 2025 m. laikotarpiu buvo išduotos dar penkios naujos banko kortelės, o tai kelia pagrįstų įtarimų dėl sistemingo disponavimo svetimomis mokėjimo priemonėmis. 2022–2025 m. laikotarpiu iš B banko sąskaitos buvo galbūt pasisavinta 44 802,03 Eur, o 2025 m. gruodžio 4 d. sąskaitoje buvo likę tik 7,55 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. sausio 5 d. nutartimi suinteresuoto asmens E prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Civilinė byla nagrinėjama dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, todėl visi prašymai, įskaitant prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti su ja susiję. Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, veiksnumas neapribotas, jis laikomas veiksniu. Nėra duomenų, kad šiuo metu B negeba savimi pasirūpinti, nedisponuoja savo turtu, ar jam būt reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra. Byloje B yra paskirtas advokatas, kuris gina jo interesus. B turi galimybę tiek atsidaryti naujas sąskaitas, tiek uždaryti senas, taip pat gali banke išsiimti naujus kodų generatorius ar užblokuoti galimai ne jo paties prašymu išduotas banko korteles ir tam teismo nutartis nėra reikalinga.
4.2. B ir A yra sutuoktiniai, bylos duomenimis nei vienas iš sutuoktinių nėra kreipęsis į teismą dėl santuokos nutraukimo ar sutuoktinių gyvenimo skyrium, jų turtas nėra atskirtas, taigi, abiejų sutuoktinių gautos lėšos yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis), todėl jomis gali naudotis bet kuris iš sutuoktinių.
4.3. Iš 2025 m. gruodžio 29 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad B apklaustas apie galimai neteisėtą disponavimą jo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, taip pat apie galimą jo turto užvaldymą, nurodė, kad piktumų ant žmonos ir sūnų neturi, nenurodė, kad banko kortelė iš jo būtų paimta be sutikimo, pretenzijų neturėjo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtinas B turtinių interesų apsaugai iki galutinio sprendimo civilinėje byloje. Taip pat prašo įvertinti nurodomus pirmosios instancijos atliktus procesinius veiksmus. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Teismo argumentas, kad B laikomas veiksniu nepagrįstas, kadangi byla nagrinėjama dėl galimo asmens veiksnumo ribojimo pareiškėjos iniciatyva.
5.2. Bendroji jungtinė nuosavybė nesuteikia teisės piktnaudžiauti ar savavališkai disponuoti sutuoktinio lėšomis, o bendros lėšos negali būti naudojamos be kito sutuoktinio valios, ypač kai kyla klausimas dėl jo veiksnumo.
5.3. Teismas visiškai neįvertino esminės aplinkybės, jog B banko kortele ir banko sąskaitomis naudojosi ir sūnus D, byloje nėra duomenų, kad jam tokia teisė būtų suteikta. Nutartyje šis esminis aspektas neaptartas ir neįvertintas, o tai patvirtina, kad nutartis priimta neatskleidus bylos esmės.
5.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi B pasisakymais, kadangi tai negali paneigti objektyvių banko duomenų išrašų, o tokie pasisakymai negali būti lemiami, kai asmuo yra proceso objektas dėl galimo neveiksnumo.
5.5. Skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7, 144, 179, 183–184, 235 straipsniams, neatitinka motyvuotumo ir proporcingumo principų, neužtikrina asmens ir jo turto apsaugos, nepateisina teismo procesinių pažeidimų ir prašyme išdėstytų reikalavimų dėl procesinių veiksmų atlikimo ir aplinkybių įvertinimo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėja A prašo atskirojo skundo netenkinti ir Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Visi prašymai, įskaitant prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti susiję su nagrinėjama civiline byla.
6.2. B yra paskirtas advokatas, kuris gina jo interesus, pats suinteresuotas asmuo nurodė, kad kartu su tėvu nuvyko į banką ir užblokavo jo sąskaitą, taigi teismo nutartis tam nėra reikalinga.
6.3. Kol santuoka nėra nutraukta pareiškėja gali naudotis vyro, kuris sunkiai serga, pinigais, kaip ir jis gali naudotis pareiškėjos. Šalys turi namą, kurį reikia išlaikyti, reikalinga vyrui pirkti valgyti, medikamentus.
6.4. B vaikai be pareiškėjos ir sūnaus D sutikimo išvežė vyrą iš jų namų, kur liko jo vaistai išrašyti gydytojo.
6.5. B eilę kartų baustas administracine tvarka jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis išdalindavo šeimos pinigus kitiems asmenims. Pastoviai pamesdavo asmens dokumentus, įvairius daiktus, pinigus ir dėl asmens dokumentų saugumo pareiškėja saugojo pas save asmens tapatybės kortelę.
7. Suinteresuotas asmuo E pateikė atsiliepimą į pareiškėjos A atsiliepimą į atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino suinteresuoto asmens prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
11. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Suinteresuotas asmuo E prie atskirojo skundo pridėjo įrodymus – Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį, 2025 m. gruodžio 29 d. prašymą teismui, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gruodžio 11 d., 2025 m. gruodžio 29 d. nutarimus, 2025 m. kovo 12 ir 17 d. atsiliepimus, 2025 m. gruodžio 3 d. D prašymą teismui, 2025 m. gruodžio 3 d. teismui pateiktą E atsiliepimą į D prašymą, prie A prareiškimo pridėtus priedus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad visi minėti įrodymai jau yra byloje, atsisako juos priimti.
13. Suinteresuotas asmuo taip pat pateikė vaizdo įrašą ir 2025 m. gruodžio 16 d. prašymą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Atsižvelgdamas į tai, jog suinteresuoto asmens pateikti įrodymai yra susiję su klausimo nagrinėjimu, taip pat įvertinus, jog naujų įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, pareiškėja su jais buvo supažindinta, apeliacinės instancijos teismas nutaria šiuos suinteresuoto asmens naujai pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.
14. Suinteresuotas asmuo E 2025 m. sausio 29 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos A atsiliepimą į atskirąjį skundą. Tačiau apeliacinio proceso taisyklės nenumato galimybės teikti atsiliepimą į atsiliepimą į atskirąjį skundą. Be to, pasibaigus terminui atskirajam skundui paduoti, atskirojo skundo pildymas (keitimas) rašytiniais paaiškinimais, atsiliepimais ar pan. dokumentais nėra galimas (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti E atsiliepimą į A atsiliepimą ir jo nevertina.
Dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentų
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino suinteresuoto asmens prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su teismo nutartimi, teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėja ir suinteresuotas asmuo D naudojasi B banko kortele ir banko sąskaitomis, nors tokia teisė jiems nėra suteikta. Suinteresuotas asmuo mano, kad laikinosiomis priemonėmis reikalinga apsaugoti tėvo (B) interesus, kadangi grėsmę kelia pareiškėja A ir sūnus D. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuoto asmens E argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.
16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
17. Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan.
18. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020 ir kt.)
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja A kreipėsi į teismą prašydama pripažinti suinteresuotą asmenį B neveiksniu tam tikrose srityse bei pareiškėją paskirti suinteresuoto asmens globėja. Pareiškėja pateikė teismui jos prašymą pagrindžiančius argumentus ir įrodymus, byloje buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurioje daroma išvada, kad B negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti tam tikrose turtinių santykių srityse. Vadinasi, byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjos reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji reiškia neleistinus ar aiškiai neįgyvendintinus reikalavimus. Kitaip tariant, šiuo atveju yra tenkinama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Tačiau norint taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina pagrįsti ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – nagrinėjamu atveju grėsmės B turtiniams teisės ar interesams – egzistavimą. Našta įrodyti šios sąlygos egzistavimą tenka suinteresuotam asmeniui E, t. y. asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės.
20. Suinteresuotas asmuo E nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi laikosi pozicijos, kad laikinosiomis priemonėmis reikalinga apsaugoti tėvo (B) interesus, kadangi grėsmę kelia pareiškėja A ir sūnus D. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu tokius suinteresuoto asmens teiginius pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.
21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu suinteresuoto asmens B banko sąskaita yra užblokuota. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gruodžio 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, be kita ko, ir pats suinteresuotas asmuo E atskirajame skunde. Remiantis minėtų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad šiuo metu esant užblokuotai banko sąskaitai, žalos, kurią galėtų padaryti A ar D B turtui kredito įstaigose, grėsmės nebėra. Savo ruožtu apelianto nurodomos aplinkybės, jog galbūt praeityje pareiškėja A kaip sutuoktinė galėjo piktnaudžiauti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, be pagrindo naudojosi B turtu, ar tai, kad turtu galėjo neleistinai naudotis ir kitas sūnus (D), nepagrindžia grėsmės realumo šiuo metu. Kaip minėta, grėsmė dėl galbūt nepagrįsto naudojimosi B banko sąskaitose esančiomis lėšomis pašalinta sąskaitą užblokavus. Savo ruožtu klausimas dėl galbūt neteisėto piniginių lėšų panaudojimo, kaip ir buvo nurodyta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gruodžio 29 d. nutarime, laikomas civiliniu deliktu, kuris sprendžiamas ne prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, bet reiškiant ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad šiuo metu B negyvena nei su pareiškėja A, nei su sūnumi D. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu tėvas (B) gyvena ir jį prižiūri kitas sūnus C. Suinteresuotas asmuo E atskirajame skunde nenurodo, kad brolis C, pas kurį šiuo metu gyvena tėvas, galėtų kelti grėsmę tėvo interesams ir dėl to būtų reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje šiuo metu nėra duomenų, kad pats suinteresuotas asmuo E ar jo brolis C galėtų kelti grėsmę savo tėvo interesams. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodė ir pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą. Savo ruožtu aplinkybė, kad B su sūnumis C ir E nuvyko į banką ir užblokavo B sąskaitą, rodo, kad, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats B, padedamas jo sūnų E ir (arba) C, turi galimybę tiek atsidaryti naujas sąskaitas, tiek uždaryti senas, taip pat gali banke išsiimti naujus kodų generatorius ar užblokuoti galimai ne jo paties prašymu išduotas banko korteles ir tam teismo nutartis nėra reikalinga.
23. Suinteresuotas asmuo taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kitam B turtui teismo nuožiūra. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo nepagrindė šio prašymo. Apeliantas nenurodo nei B turimo turto ir jo apimties, taip pat nenurodo, kokia konkreti grėsmė galėtų (tam kitam) turtui kilti nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Vien abstraktus suinteresuoto asmens prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neidentifikuojant konkretaus turto ir nepagrindžiant realios grėsmės jo išsaugojimui, negali būti laikomas pakankamu pagrindu tokioms priemonėms taikyti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra labiau išimtinio pobūdžio priemonė, todėl jų taikymas turi būti grindžiamas konkrečiais byloje esančiais duomenimis, leidžiančiais daryti išvadą apie realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo tokių duomenų teismui nepateikė.
24. Suinteresuotas asmuo, be kita ko, atskirajame skunde prašo įvertinti eilę pirmosios instancijos teismo atliktų ar netinkamai atliktų procesinių veiksmų nagrinėjamoje byloje.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisės, nagrinėjant atskirąjį skundą, yra apibrėžtos CPK 337 straipsnyje. CPK 337 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 4) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Taigi, apeliacinio proceso metu tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, o ne vertinamas (visas) procesas (ar jo dalis) pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui apskritai nėra suteikta teisė pateikti vertinimų dėl pirmosios instancijos teismo veiksmų (neveikimo), tiesiogiai nesusijusių su skundžiamos nutarties pagrįstumu ar teisėtumu.
26. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, šia nutartimi buvo išspręsti klausimai tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. kitų, suinteresuoto asmens nurodomų prašymų, kurių tikrai ar tariamai byloje neišsprendė pirmosios instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ir nesprendė. Pirmosios instancijos teismas su suinteresuoto asmens nurodytais (kitais) aspektais susijusių reikšmingų aplinkybių nenustatinėjo, skundžiamoje nutartyje dėl jų nepasisakė ir jų nesprendė, todėl šie klausimai nėra ir negali būti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jau pasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų visumos neegzistavimo, kitų apelianto prašymų (pateikti vertinimus ar pripažinimus) nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (lot. galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti naują prašymą teismui dėl šių priemonių taikymo, panaikinimo ar pakeitimo.
28. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo neįrodė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista. Suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.