Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto Kazio Mikalausko 2015 m. gegužės 11 d. nutarimu V. S. buvo pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (toliau – Taisyklės) 10.1 ir 11.10 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 straipsnio 3 dalyje, bei nubaustas 115 Eur bauda su žalios spalvos valties PVC „Kolibri“ K-280T, dviejų irklų, žalios spalvos teleskopinės meškerės su beinercine rite, pinto valo, metalinio sietuko konfiskacija. V. S. buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. gegužės 1 d. 14 val. 00 min. draudžiamoje prie Dabintos pusiasalio 400 m. zonoje Kauno mariose žvejojo iš žalios PVC valties „Kolibri“, modelis K-280T, su mėgėjišku žūklės įrankiu, žuvų nesugavo.

V. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba, teismui nustačius, kad V. S. administracinį teisės pažeidimą padarė, perkvalifikuoti jo pažeidimą į ATPK 87 straipsnio 1 dalį ir taikyti minimalią sankciją (įspėjimą) su paimtų ir konfiskuotų žvejybos įrankių ir valties grąžinimu. Skunde apeliantas nurodo, kad, visų pirma, nesutinka su jam surašytu protokolu, kadangi protokole neteisingai nurodytas Taisyklių punktas, kurio reikalavimus jis neva pažeidė. Priimdamas nutarimą pareigūnas K. Mikalauskas nurodė, kad V. S. pažeidė Taisyklių 11.10 ir 10.1 punktų reikalavimus. Apelianto teigimu, jis apylinkės teismui pateikė pagrįstus motyvus, kodėl Taisyklių 10.1 punkto pažeidimas jam inkriminuotas neteisingai, tačiau teismas šios aplinkybės nenagrinėjo ir šiuo klausimu jokių sprendimų nepriėmė. Kauno RAAD pareigūnai neteisingai taikė Taisyklių 10.1 p. pažeidimą, nes tokiu atveju aplinkos ministras būtų išdėstęs šį punktą taip: „<...> žvejoti draudžiamose vietose arba tuo metu draudžiamose vietose, gaudyti žuvis, kurių žvejyba uždrausta arba tuo metu uždrausta <...>“, o dabar nėra žodžių junginio „arba tuo metu draudžiamose vietose“ ir ta dalis skamba taip: „<...> žvejoti draudžiamose vietose (taikytinas Taisyklių 11.13 punktas ir 1 priedas), gaudyti žuvis, kurių žvejyba uždrausta (taikytinas Taisyklių 12 punktas) arba tuo metu uždrausta (taikytinas Taisyklių 12.4 punktas) <...>“.

Skunde taip pat nurodoma, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai neturėjo teisės paimti apelianto žvejybos įrankių ir valties (juo labiau, apeliantui nesuprantama, kaip valtis gali būti pažeidimo padarymo įrankis). Vadovaujantis teisiniu principu, kad „iš neteisės negali atsirasti teisė“, apeliantas prašo grąžinti neteisėtai paimtus ir jau konfiskuotus: valtį, meškerę ir sietelį žuviai.

V. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinkta medžiaga, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino V. S. padarius administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jam surašytas protokolas. Apeliantas iš esmės neginčija, kad protokole nurodytu metu žvejojo vietoje, kurioje žvejyba tuo metu buvo draudžiama, tačiau nesutinka su jo pažeidimo kvalifikavimu pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole V. S. buvo inkriminuotas netinkamas Taisyklių punktas, tačiau priimant nutarimą ši klaida buvo ištaisyta ir apeliantas pripažintas pažeidusiu Taisyklių 10.1. ir 11.10. punktus.

Atsakomybė pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį kyla už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą, panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą). Draudžiamus žvejybos įrankius ir būdus apibrėžia Taisyklės, kurių 10.1. punkte numatyta, jog žvejyba draudžiamose vietose patenka į išsamų draudžiamų žvejybos būdų sąrašą. Nors iš dalies sutiktina su apelianto argumentais, jog mėgėjiškos žūklės teisinis reglamentavimas nėra visiškai aiškus ir kai kurios Taisyklių nuostatos neatitinka juridinės technikos reikalavimų, tačiau galiojanti Taisyklių redakcija žvejybą draudžiamose vietose įvardija kaip draudžiamą žvejybos būdą, nepriklausomai nuo to, ar žvejyba apskritai toje vietoje draudžiama, ar ji draudžiama tik tam tikru metu. Taisyklių 11.10. punkte numatyta, jog nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose žvejoti draudžiama, todėl 2015 m. gegužės 1 d., kuomet V. S. buvo pastebėtas žvejojantis, 400 m zona apie Dabintos pusiasalį buvo žvejoti draudžiama vieta. Taigi apeliantas teisėtai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ne tik už Taisyklių 11.10. punkto, bet ir 10.1. punkto pažeidimą, sudarantį ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviąją pusę.

Skunde taip pat teigiama, kad neeiliniai aplinkos apsaugos inspektoriai neteisėtai paėmė apeliantui priklausančius žvejybos įrankius ir valtį, kadangi jie nėra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Išties ATPK numatyta, jog paimti daiktus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis, turi teisę tam įgalioti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 50 straipsnio 4 punktas numato, jog teisę paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus turi ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

Apelianto abejonės dėl to, ar Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistas yra įgaliotas priimti nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose, taip pat nepagrįstos, kadangi Aplinkos ministro 2004 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-8 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių suteikimo“ (2015 m. balandžio 21 d. redakcija) 2 punktu vyresniųjų valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių galios suteiktos, tarp kita ko, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiajam specialistui. Taigi nutarimą V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje surašė tam įgaliotas pareigūnas.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos pažeidėjui gali būti taikomos nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. S. paskirta administracinė nuobauda – 115 Eur bauda su valties, dviejų irklų, meškerės bei metalinio sietuko konfiskavimu yra per griežta ir neproporcinga nei administracinio teisės pažeidimo pavojingumui, nei pažeidėjo asmenybei. Apeliantas teigia neleistinoje vietoje žuvų nepagavęs ir ši aplinkybė nėra paneigta bylos duomenimis, pažeidimą padarė dėl neatsargumo, nėra duomenų, kad anksčiau būtų buvęs baustas už panašius pažeidimus, žvejojo turėdamas žvejybos leidimą, teigia esantis drausmingas žvejys mėgėjas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuotina, kad V. S. paskirta administracinė nuobauda – bauda su žvejybos priemonių konfiskavimu – yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda už padarytą pažeidimą. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, tai yra, netaikant žvejybos priemonių konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutarė:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį. Taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, panaikinti V. S. pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį paskirtą nuobaudą – žalios spalvos valties PVC „Kolibri“ K-280T, dviejų irklų, žalios spalvos teleskopinės meškerės su beinercine rite, pinto valo, metalinio sietuko konfiskavimą ir grąžinti šiuos daiktus V. S..

Kitos Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties dalies nekeisti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.