Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda – 1) prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

turėdama pareigą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-09 sprendimą mokėti lėšas nepilnametės dukters K. N., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo santuokos įrašo panaikinimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, po 100 Eur bei dalimis per septynis mėnesius sumokėti sumažinto dydžio išlaikymo įsiskolinimą 1400 Eur, kuris susidarė per laikotarpį nuo 2014 m. kovo mėn. iki šios sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2015-12-09, būdama darbinga ir turėdama galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių, pateisinamų priežasčių įmokų nemokėjo bei kitos būtinos materialinės paramos vaikui neteikė. Tokiu būdu K. L. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialinę paramą vaikui, dėl ko laikotarpyje nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2020-10-01 susidarė 7354 Eur įsiskolinimas.

Kaltinamoji K. L. parodė, kad nevengė mokėti alimentų savo dukrai K. N. ir nevengia, o tiesiog neturėjo ir dabar neturi iš ko mokėti. Pripažįsta, kad yra skolinga, bet tyčios savo veiksmuose neturi. Su suma, kuri yra nurodyta pranešime apie įtarimą, t. y. su susidariusiu įsiskolinimu, sutinka, nes po skyrybų ji pinigų dukros išlaikymui beveik nemokėjo. Jie su vyru iki skyrybų jau kurį laiką negyveno. Ištekėjo už jo (duomenys neskelbtini) metais kovo mėnesį. Dukra liko gyventi pas buvusį vyrą. Kiek atsimena, jai išėjus vyras padavė ją antstoliams, dėl ko iki skyrybų susidarė 1400 Eur įsiskolinimas. Kai išėjo iš vyro pinigų dukros išlaikymui nemokėjo, nes neturėjo iš ko, buvo kažkiek asmeniškai davusi dukrai, bet dabar jau nepasakys kiek tiksliai, buvo davusi ir 20 Eur ir 50 Eur. Po skyrybų žinojo, kad turi mokėti alimentus, bet jų nemokėjo, nes niekur nedirbo. Buvo įsidarbinusi į kelias įmones, bet jose dirbo po vieną mėnesį. Dirbo (duomenys neskelbtini), bet ten jai nepasisekė dirbti, išėjo. Kai dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje sužinojo, kad vyras padavė antstoliams, todėl buvo priversta išeiti, nes viską, ką užsidirbtų būtų turėjusi atiduoti antstoliams ir nebūtų turėjusi iš ko mokėti už butą, nes tuo metu gyveno Klaipėdoje nuomojamame bute. 2016-05-23 buvo įsidarbinusi į bendrovę (duomenys neskelbtini), bet joje taip pat padirbo neilgai, turėjo važiuoti dirbti į užsienį, bet kadangi sužinojo, jog laukiasi, vykti į užsienį negalėjo, todėl iš darbo buvo priversta išeiti. Šiuo metu ji augina du mažamečius vaikus, L. L., gimusią (duomenys neskelbtini), ir V. L., gimusią (duomenys neskelbtini). Dabar niekur nedirba. Gauna iš valstybės po 60 Eur kiekvienam vaikui ir daugiau jokių pajamų neturi, yra išlaikoma vyro R. L.. Su juo santuokoje yra nuo (duomenys neskelbtini), o pradėjo gyventi 2015 metais. Kartu su vyru kažkiek laiko gyveno Vokietijoje, bet ten ji nedirbo, dirbo tik vyras, bet jų pajamos nebuvo didelės, todėl ji prisidėti prie K. N. išlaikymo negalėjo. Kol pati nepradėjo dirbti galimybių mokėti pinigus dukros K. N. išlaikymui neturi. Vyras dirba bendrovėje, kurios pavadinimo nežino, bet jis gauna minimumą, todėl jų šeima neturi galimybių padengti jai priteistų alimentų įsiskolinimą. Su K. N. ji bendrauja telefonu, susitinka labai retai, nes vyras dukrai neleidžia pas ją lankytis. O jeigu ji ir ateina, tai būna pas ją labai trumpai. Kai dukra ateina ji, kai turi, duoda jai po 10 Eur, kai neturi pinigų, neduoda. Jeigu turėtų pinigų, tikrai duotų daugiau ir mokėtų alimentus jos išlaikymui, bet dabar tokios galimybės neturi. Jie visai neseniai neilgam su dabartiniu vyru buvo išvažiavę gyventi į Vokietiją, vyras ieškojo darbo, kažkiek dirbo, bet ji sau darbo nerado, sėdėjo namuose su vaikais. Kai grįžo iš Vokietijos vyras įsidarbino Lietuvos įmonėje, bet ji pradėti dirbti dar negali, augina vaikus. Pasižada, kad kaip tik įsidarbins, pradės mokėti alimentus ir padengs susidariusį įsiskolinimą, bet kol nedirba to padaryti negali. Supranta, kad turi mokėti alimentus, bet dabar neturi iš ko (b. l. 78-81).???

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji K. L. papildomai apklausta patvirtino, kad ji savo kaltę pilnai pripažįsta. Prisipažįsta, kad nemokėjo alimentų savo vaikui ir dėl to labai gailisi. Supranta, kad galėjo mokėti dalimis, bet nemokėjo. Ateityje pasižada įsidarbinti ir pagal galimybes padengti susidariusį įsiskolinimą. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 82-84).

Nukentėjusysis K. N. parodė, kad jis su K. N. susituokė (duomenys neskelbtini). Iki santuokos kartu pragyveno apie šešis metus ir (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė K. N.. 2014 metų kovo mėn. K. N. buvo išėjusi gyventi atskirai. Dukra K. N. buvo likusi gyventi su juo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-09 sprendimu jų santuoka buvo nutraukta. Teismas patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, pagal kurią dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su juo, K. N. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei K. N. kas mėnesį mokėdama periodines išmokas po 100 Eur nuo santuokos įrašo panaikinimo dienos iki dukters pilnametystės. Taip pat K. N. įsipareigojo dalimis per septynis mėnesius sumokėti sumažinto dydžio išlaikymo įsiskolinimą 1400 Eur, kuris susidarė nuo 2014 m. kovo mėnesio iki minėtos sutarties pasirašymo dienos. Kiek jam žinoma, po santuokos nutraukimo, K. N. buvo išvykusi į Vokietiją, kur gyveno keletą metų, tačiau tiksliai kokiu laikotarpiu nežino. Taip pat nežino ar ji dirbo Vokietijoje. Kiek jam žinoma, K. N. dirbo ir Lietuvoje, tačiau jokių lėšų K. N., kurios dabartinė pavardė – L., dukters išlaikymui neteikė. Duktė su mama bendrauja. Kol K. L. gyveno Vokietijoje, jos bendraudavo telefonu. 2020 m. vasarą K. L. apsigyveno Klaipėdoje. K. N. aplanko mamą, jos bendrauja, tačiau jokiomis lėšomis K. L. prie dukters išlaikymo neprisideda ir įsiskolinimo už dukters išlaikymą nemoka. Jokių daiktų, dovanų švenčių, gimtadienio proga nėra padovanojusi. 2020-07-29 dukters išlaikymo įsiskolinimas buvo 7021 Eur. Dėl kokių priežasčių ji nemoka išlaikymo, jam nėra žinoma. Jis su K. L. nebendrauja (b. l. 12-15).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-09 sprendimu, civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), K. N. ir K. N. (šiuo metu esančios L.) santuoka nutraukta patvirtinus sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, pagal kurią K. N. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai K. N. kas mėnesį mokamų periodinių išmokų po 100 Eur nuo santuokos įrašo panaikinimo dienos iki jos pilnametystės. Taip pat K. N. įsipareigojo dalimis per septynis mėnesius sumokėti sumažinto dydžio išlaikymo įsiskolinimą 1400 Eur, kuris susidarė per laikotarpį nuo 2014 m. kovo mėn. iki šios sutarties pasirašymo dienos. Sprendimas įsiteisėjo 2016-01-09.

2020-07-29 antstolės V. V. pažyma (duomenys neskelbtini) apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą nustatyta, kad antstolio kontoroje yra vykdomoji byla pradėta pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) išdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai K. N. kas mėnesį mokamų periodinių išmokų po 100 Eur nuo santuokos įrašo panaikinimo dienos iki jos pilnametystės. Taip pat sumažinto dydžio išlaikymo įsiskolinimą 1400 Eur, kuris susidarė per laikotarpį nuo 2014 m. kovo mėn. iki sutarties pasirašymo dienos iš skolininkės K. L. išieškotojui K. N.. Išlaikymo įsiskolinimas sudaro 7021 Eur. Pateiktoje išlaikymo mokėjimų lentelėje taip pat matyti, jog nuo 2016-01-09 iki 2020-06-30 teismo sprendimu priteistas išlaikymas nebuvo mokėtas nei karto (b. l. 8).

2020-10-15 antstolės V. V. pažyma (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad vykdant išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininkės K. L. buvo taikomos Lietuvos Repsublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalyje numatytos priverstinio išieškojimo priemonės. Nuo vykdomojo dokumento pateikimo dienos iš skolininkės K. L. nebuvo išieškota jokių lėšų. Apskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas 2020-10-01 dienai yra 7354 Eur (b. l. 27-28).?

2020-10-14 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažyma nustatyta, kad K. L. metinių pajamų deklaracijų už 2017, 2018, 2019 metus VMI neteikė. Nuo 2014-03-01 nėra (nebuvo) įsigijusi verslo liudijimų, įregistravusi individualios veiklos pagal pažymą bei individualios įmonės (b. l. 35-37).

2020-10-13 Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus pažyma nustatyta, kad K. L. šiuo metu Užimtumo tarnybos Klaipėdos miesto 1-jame skyriuje neregistruota. Registracijos Klaipėdos skyriuje nuo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu K. N. (duomenys neskelbtini) buvo pasiūlyta įsidarbinti pardavėja (duomenys neskelbtini), tačiau neįdarbinta, nes darbdavys jos nepasirinko. Tą pačią dieną K. N. pateikė medicininę pažymą, patvirtinančią moters nėštumą su nurodytu 2017 m. balandžio mėn. gimdymo terminu. Registracija nutraukta (duomenys neskelbtini) asmens pageidavimu. Nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) K. N. buvo registruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 40).

2020-10-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma nustatyta, kad K. L. (duomenys neskelbtini) gavo nedarbo draudimo, motinystės ir vaiko priežiūros bei darboviečių išmokas (b. l. 43-58).

Sodros bazės duomenų išrašu nustatyta, kad K. L., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) (b. l. 65).

2020-11-23 (duomenys neskelbtini) pažyma nustatyta, kad K. L. dirbo šioje įmonėje nuo (duomenys neskelbtini). Ji neinformavo, kad turi mokėti lėšas vaiko išlaikymui, jokių dokumentų nepateikė, todėl išskaitos iš jos atlyginimų nebuvo daromos (b. l. 60).

Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji K. L. būdama darbinga ir turėdama pareigą mokėti išlaikymą dukrai K. N. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-09 sprendimą, šios pareigos nevykdė bei neteikė kitos būtinos materialinės paramos vaikui, dėl ko susidarė 7354 Eur įsiskolinimas. Kaltinamosios K. L. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 164 straipsnį.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji K. L. padarė vieną nesunkų trunkamojo pobūdžio tyčinį nusikaltimą, trukusį daugiau nei šešerius metus. Kaltinamoji neteista (b. l. 62-63), administracine tvarka nebausta (b. l. 64), ištekėjusi, nedirbanti. Duomenų apie priklausomybių ligų ar psichiatrinį gydymą byloje nėra.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, kaltinamajai bausmės vykdymo laikotarpiu skirtinas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kaltinamoji K. L. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai K. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85-86) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, K. L. skirti įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. L. paskirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

K. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti K. L., kad, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams paduoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.