Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2018-09-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-218-363/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-09-14
Bylos Nr.
A15.-218-363/2018
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00104-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Pažeidėjas
T. B.
Nukentėjusysis
J. Z. L.
Suinteresuotas asmuo
L. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-218-363/2018
Proceso Nr. 4-33-3-00104-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 16.9.7; 21.9.10
ROIK: 18083723884(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. rugsėjo 14 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė,sekretoriaujant Daivai Žvinklienei, Zinai Pranskietienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. B.,nukentėjusiajam J. Z. L.,suinteresuotam asmeniui L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B., 2018 m. gegužės 13 d., apie 10.18 val., (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, lėtėjimo juostoje, ties degaline „Trevena“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas lengvas 0,63 prom. girtumo laipsnis, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Šiais savo veiksmais T. B. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. B. byloje esančiame rašytiniame savo paaiškinime nurodė, kad 2018-05-13 apie 10.30 su draugais važiavo iš Klaipėdos į Tauragę. (duomenys neskelbtini), ties degaline „Trevena“, išvažiuojant iš magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda, nepastebėjo priekyje važiavusio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė jam į galą. Dar bandė išvengti susidūrimo, tačiau to padaryti nepavyko. Automobilį per vėlai pastebėjo, nes užakino saulė. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai. Mano, kad lengvas girtumo laipsnis jam nustatytas todėl, kad prieš parą vartojo alkoholinius gėrimus (b. l. 11).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas T. B. parodė, kad pažeidimo nepripažįsta. Su draugų kompanija važiavo iš Klaipėdos namo į Tauragę. Draugai buvo išgėrę ir negalėjo vairuoti, o jis buvo gėręs iš vakaro (buvo praėję 12-14 valandų nuo tada kai išgėrė tris kokteilius), ir tik simboliškai. Buvo rytas, į akis švietė saulė, dėl to lėtėjimo juostoje nepastebėjo automobilio ir įvažiavo jam į galą. Atvykę policijos pareigūnai nustatė 0,63 promilių girtumą, todėl pareigūnų prašė leisti nuvažiuoti į ligoninę pasidaryti kraujo tyrimą blaivumui nustatyti, tačiau pareigūnas pasakė, kad važiuoti negali, nes laikys pasišalinusiu iš įvykio vietos. Buvo apribota jo teisė per valandą nuvykti į ligoninę paduoti kraujo girtumui nustatyti, nes pareigūnai neišleido tol kol nesurašė protokolo. Pats išsikvietė greitąją med. pagalbą dėl rankos, tačiau kai greitoji nuvežė į ligoninę, jau buvo pavėluota pusę valandos. Greitojoje, vežant į ligoninę, buvo patikrintas blaivumas, nustatytas 0,39 promilių girtumas, todėl prašė skirti ekspertizę.

Nukentėjęs asmuo, J. Z. L. teismo posėdžio metu parodė, kad autostrada važiavo iš Klaipėdos į Šilalę. Išvažiuodamas iš autostrados sulėtinęs greitį ir rodydamas posūkį persirikiavo į lėtėjimo juostą. Pavažiavęs apie 10 metrų pajuto smūgį. Išlipęs iš automobilio kalbėjosi su į jo automobilį atsitrenkusio automobilio vairuotoju T. B., tačiau nematė jokių girtumo požymių ir alkoholio kvapo neužuodė. Įvykio vietoje užtruko daugiau nei valandą, nes formino įvykį, laukė techninės pagalbos automobilio. Išmokos iš draudimo bendrovės dar negavo, nes nėra teismo sprendimo.

Liudytojas T. D. teismo posėdžio metu parodė, kad gavę pranešimą apie eismo įvykį nuvyko į nurodytą vietą, kurioje jau buvo atvykęs policijos ekipažas iš Tauragės. Matė eismo įvykio metu apgadintus du automobilius, įformino patį įvykį – techninę dalį. Blaivumą avarijos dalyviams tikrino Tauragės ekipažas, todėl nežino ar T. B. po patikrinimo ginčijo girtumą. Apie galimybę vykti į gydymo įstaigą ir visą tvarką, T. B. po pūtimo į alkotesterį, turėjo išaiškinti Tauragės pareigūnai. Forminant įvykį T. B. sakė, kad iš vakaro šventė su draugais, kad buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Kiek laiko formino eismo įvykį neprisimena. T. B. negalėjo išvykti, nes asmens negali išleisti kol neįformina eismo įvykio, todėl jis pats išsikvietė greitąją pagalbą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo, automobilio savininkas L. P., teismo posėdžio metu paaiškino, kad pats buvo neblaivus, nes prieš tai vakare buvo nuėję į klubą, todėl savo automobilį patikėjo vairuoti T. B., nes jis jam atrodė visiškai blaivus, alkoholio negėrė, nesilinksmino. Jeigu būtų buvęs apsvaigęs, automobilio būtų nepatikėjęs, nes norėjo saugiai grįžti namo. Patvirtino, kad buvo prašoma kuo greičiau leisti nuvežti patikrinti girtumą T. B.. Prašė grąžinti automobilį.

Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato tyrėjo T. D. 2018-05-13 tarnybinio pranešimo matyti, kad T. B. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda lėtėjimo juostoje buvo atsitrenkęs į kitą automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-05-13, 10.18 val. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Transporto priemonių vairuotojams buvo patikrintas blaivumas ir T. B. alkotesteriu nustatytas lengvas (0,63 prom.) girtumas. T. B. paaiškino, kad alkoholio buvo vartojęs prieš parą. Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, paimtas vairuotojo pažymėjimas, o T. B. vairuotas automobilis “Mercedes Benz E220”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, priklausantis ne kaltininkui, o trečiajam asmeniui - L. P., pagal 2018-05-13 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, techninės pagalbos automobiliu nuvežtas į Uždarosios akcinės bendrovės „TRANSADRIA“ saugojimo aikštelę, esančią Stoties g. 7F, Plungėje (b. l. 7, 8, 9, 13).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, kad byloje paskirta ekspertizė dėl neblaivumo fakto nustatymo ir bylos nagrinėjimas užsitęs ilgesnį laiką, įvertinus transporto priemonės saugojimo dideles išlaidas, automobilis “Mercedes Benz E220”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Plungės apylinkės teismo nutartimi perduotas saugoti iki administracinės bylos išnagrinėjimo, transporto priemonės teisėtam valdytojui L. P. gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-46).

Iš alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. AREA-0057” rodmenų užfiksuotų asmens neblaivumo registracijos žurnale matyti, kad T. B. 2018-05-13 10.52 val. nustatytas 0,63 promilės girtumas. T. B. nesutikdamas su minėtais alkoholio matuoklio duomenimis, savo iniciatyva išsikvietė VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės greitosios pagalbos automobilį, kuriame atlikta pirminė medicininė apžiūra ir blaivumo patikrinimas. Iš Medicininės pažymos Nr. 025a/LK ir Nr. 025/a matyti, jog 2018-05-13 12.28 val., alkotesterio aparatu T. B. nustatytas 0,39 promilės girtumas (b. l. 14, 36).

Siekiant pašalinti prieštaringus duomenis apie T. B. girtumą, buvo paskirta ekspertizė T. B. neblaivumui nustatyti (b. l. 41-42).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus išvados matyti, kad tarp policijos pareigūnų alkotesteriu nustatyto T. B. neblaivumo (0,63 prom.) ir Plungės ligoninėje atlikto blaivumo testo (0,39 prom.) medicininiu požiūriu prieštaravimų nėra, nes praėjo 1.5 valandos laiko, per kurį alkoholio kiekis organizme natūraliai sumažėjo (b. l. 51).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad T. B. neigė jam nustatyta 0,63 prom. girtumą, tačiau, tiek savo rašytame paaiškinime, tiek duodamas parodymus teisme, neneigė, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholinius gėrimus.

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad T. B. kaltė dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo neabejotinai įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Teisės pažeidimo padarymą patvirtina: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 5); policijos pareigūno T. D. tarnybinis pranešimas (b. l. 7); sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 8); daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas (b. l. 9); eismo įvykio vietos schema (b. l. 10); T. B. rašytinis paaiškinimas (b. l. 11); liudytojos S. L. rašytinis paaiškinimas (b. l. 12); transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 13); pažeidėjo asmens blaivumo testo rodmenys (b. l. 15); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (b. l. 17-19); Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas (b. l. 22. 23); VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės išrašas (b. l. 36); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus išvada dėl T. B. blaivumo (b. l. 51).

Surinkti įrodymai patvirtina, T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte įtvirtintą draudimą neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemonę bei KET 9 punktą kuriame numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tuo tarpu KET 127 punkte įtvirtinta pareiga vairuotojams važiuoti neviršijant leistino greičio, bei pareiga pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Be to, minėtas KET punktas įtvirtina vairuotojo pareigą sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Šių KET taisyklių nesilaikymas lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, todėl T. B. padarytas pažeidimas atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už neblaivaus (nustatytas lengvas girtumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą).

Šių byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, patvirtina, jog T. B. 2018 m. gegužės 13 d., apie 10.18 val., (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, lėtėjimo juostoje, ties degaline „Trevena“, pažeidė KET 9, 14, 127 punktų reikalavimus, vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,63 prom. girtumo laipsnis, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į oro sąlygas, todėl atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino.

Nors T. B. nurodo, kad į nukentėjusiojo vairuojamą automobilį jis atsitrenkė dėl to, kad akino saulė, o ne dėl girtumo, tačiau nagrinėjant bylą ištirtų duomenų visuma patvirtina, kad automobilį T. B. vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o alkoholis, kaip rodo viešai skelbiami tyrimų duomenys, turi didelį poveikį vairavimo įgūdžiams, kas ir nulėmė šio eismo įvykio kilimą, nes T. B., važiuodamas keliu, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį.

Dėl alkoholio slopinančio poveikio, vairuotojai gali neįvertinti savo galimybių. Alkoholio įtaka vairuotojui: reakcijos laikas- lėtėja refleksai, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti į situacijas, vizija- sulėtėja akių raumenų funkcija, kinta akių judėjimas ir suvokimas, dėl ko atsiranda neryškus matymas, sutrinka naktinio matymo ir spalvų jutimas, stebėjimas- pažeidžiamas gebėjimas spręsti apie automobilio padėtį kelyje, apie vietą kitų transporto priemonių, ašinės linijos bei kelio ženklų, atžvilgiu, koncentracija- dėmesio į vairavimą sumažėjimas ir (ar) mieguistumo atsiradimas, supratimas- alkoholio poveikis slopina gebėjimą priimti racionalius sprendimus, koordinavimas- susilpnėja akių, rankų, kojų koordinavimas.

T. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35 str., 36 str.).

Skirdamas nuobaudą teismas vadovaujasi ANK 34 straipsniu, kuriame nurodomas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę – anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, informacijos apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatytas lengvas girtumo laipsnis, nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų vairavęs transporto priemonę neblaivus, jam skirtinas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kadangi, administracinio nusižengimo padarymo priemonė - automobilis “Mercedes Benz E220”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltininkui, o trečiajam asmeniui - L. P., o šis perduodamas automobilį T. B. manė, kad jis blaivus, ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatytas galimas transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas ir nuo nutarimo paskelbimo dienos transporto priemonė grąžintina savininkui ar kitam teisėtam transporto priemonės valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

T. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirti nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Įsiteisėjus nutarimui, automobilį „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas L. P., grąžinti savininkui ar kitam teisėtam transporto priemonės valdytojui.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 str. 1, 2 d.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nutarimo priėmimo dieną privalo institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, pateikti vairuotojo pažymėjimą. Priešingu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pratęsiamas tiek, kiek laiko nebuvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė