Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) E. R. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovams A. K. ir M. R. dėl tėvystės nuginčijimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas E. R. prašė teismo pripažinti, kad ne atsakovas A. K. yra M. K., gimusio 2015-04-05 dieną, tėvas, o M. K. nėra atsakovo A. K. sūnus. Ieškovas nurodė, kad su atsakove M. K. pradėjo draugauti maždaug prieš pusantrų metų, gyveno sutuoktinių gyvenimą jo tėvų manuose. Gyvenant šeimyninį gyvenimą jiems gimė 2015-04-05 sūnus M. K.. Sūnus gimė nepraėjus tam tikram laikui po M. K. ir A. K. santuokos nutraukimo (santuoka nutraukta 2015-01-05). Ieškovas nurodė, kad jis yra M. tėvas, todėl nusprendė įteisinti tėvystę, paneigti įrašą apie sūnaus tėvą jo liudijime. Šiuo atveju tėvystės tyrimai neturi būti panaudoti, nes atsakovas neprieštaraus tėvystės nuginčijimui.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas iš esmės save pripažįsta vaiko biologiniu tėvu, tačiau reikalavimo dėl tėvystės nustatymo byloje nekelia. Todėl vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principu teismas ieškinį atmetė, nes siekė užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo. Pažymėjo, kad kadangi ieškovas neatvyko į teismo posėdį, dėl to biologinio tėvo nustatymas ateityje nėra aiškus, todėl esamos tėvystės nuginčijimas iš esmės pažeistų vaiko teises ir interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliantas ieškovas E. R. prašo panaikinti teismo sprendimą ir tenkinti jo ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad su atsakove M. K. pradėjo gyventi maždaug 2013-2014 m., bendrai tvarkė šeimyninius reikalus, vedė bendrą ūkį. Jiems gimė 2015-04-05 sūnus M. Sūnaus gimimo liudijime tėvu įrašytas atsakovas A. K., nes santuoka tarp M. K. ir A. K. buvo nutraukta tik 2015-01-05. A. K. nuo 2010 m. gyveno Vokietijoje, M. su juo santykių nepalaikė. Dėl šių aplinkybių, laikydamas save biologiniu tėvu, apeliantas nusprendė nustatyti sūnui tėvystę, tuo tikslu kreipėsi į Šalčininkų rajono CMS, kur buvo paaiškinta, kad civilinės metrikacijos skyrius padarys įrašą apie tėvą po to, kai bus nuginčyta teismine tvarka tėvystė. Apelianto interesus atstovavo Vilniaus valstybės garantuojamos pagalbos specialistai, kurie suteikė nemokamą valstybės pagalbą. Su teismo išvadomis dėl ieškinio atmetimo apeliantas kategoriškai nesutinka, teismas nepagrįstai nustatė, kad jis ateityje žada vengti pripažinti tėvystę, tą jis siekia atlikti neteismine tvarka, nes tam nėra jokio ginčo. Be to, teismas galėjo jam šį klausimą išaiškinti ir pasiūlyti reikšti tokį reikalavimą, jeigu mano, kad šie klausimai turi būti sprendžiami vienoje byloje. Teismas turėjo veikti aktyviai, įpareigoti visus atsakovus dalyvauti byloje. Teismas, neturėdamas duomenų, jog apeliantas vengs pripažinti tėvystę, nepagrįstai nusprendė, kad bus pažeisti vaiko interesai, juk būtent pats apeliantas inicijuoja tėvystės nuginčijimo procesą. Atsakovas A. K. su apeliaciniu skundu sutiko, nurodė, kad su atsakove M. K. negyvena faktiškai nuo 2010-2011 m., nors jų santuoka nutraukta tik 2015-01-05. Mano, jog teismas be jokių teisinių argumentų atmetė ieškinį, dirbtinai sukurdamas neigiamą nuomonę apie ieškovo vengimą pripažinti tėvystę.Atsakovė M. K. (R.) palaikė ieškovo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su buvusiu sutuoktiniu santykių nepalaikė nuo 2010 m., su ieškovu jiems gimė sūnus M. K.. Ginčo dėl sūnaus tėvystės pripažinimo nėra, jiems nėra reikalingas teisminis nagrinėjimas dėl tėvystės nustatymo. Pažymėjo, kad teismo sprendimas pažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo apeliacinio skundo ribose.Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo vadovaudamasis vien ta aplinkybe, kad ieškovas nesiekia apsaugoti vaiko teises, nes ginčo dėl vaiko tėvystės nuginčijimo ir pripažinimo byloje nėra. Todėl buvo pažeistos tiek jo teisės, tiek vaiko interesai.Nurodytus apelianto argumentus teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalis), jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai, vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, atsakovas A. K. apeliaciniame skunde pripažįsta aplinkybę, kad su buvusia sutuoktine nepalaikė šeimyninių santykių nuo 2010-2011 m., tėvystės nuginčijimo siekia ieškovas – biologinis vaiko tėvas, kuris yra atsakovės dabartinis sutuoktinis, kurio galutinis tikslas yra vaiko tėvystės pripažinimas, todėl šiuo atveju laikytina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui neatvykus į teismo posėdį ateityje biologinio tėvo nustatymas nėra aiškus, todėl esamos tėvystės nuginčijimas iš esmės pažeistų vaiko teises ir interesus. Pažymėtina, kad šiuo atveju teismas, kilus tam tikrų abejonių dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, vadovaudamasis vaiko interesais, turi teisę spęsti klausimą dėl šalių pripažinimo dalyvauti byloje būtinu, siekiant išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes, dėl kurių jam kyla abejonių, siūlyti šaliai reikšti papildomus ieškinio reikalavimus. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos nenustatinėjo tokio pobūdžio bylose svarbių aplinkybių, o padaryta išvada, kad nėra galimybės nustatyti biologinį vaiko tėvą šiuo atveju neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą ir nustatymą, nenustatinėjo aplinkybių, būtinų nagrinėjamam ginčui išspręsti, todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo teismas nesprendžia, nes tik priėmus galutinį sprendimą, galima išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių (Civilinio proceso kodekso 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.