Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. O., jos atstovei advokato padėjėjai A. B., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 4 d. apie 22.30 val. J. O. šaukė ant mažametės dukters, jos akivaizdoje konfliktavo su vyru, išėjusi į balkoną rėkavo ir šūkavo, tokiu savo elgesiu savo mažametei dukrai S. O., gim. (duomenys neskelbtini), nesudarė saugios ir sveikos aplinkos, palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis bei gyventi ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str. 2 d., Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 21 str. 1 d. Šiais savo veiksmais J. O. teisėtą motinos valdžia panaudojo priešingai savo mažametės dukros interesams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. O. savo kaltę pripažino iš dalies, nes, jos nuomone, namuose jos atžvilgiu įvyko provokacija. 2014 m. spalio 4d. ji kartu su dukra S. ir dukters draugės tėvais buvo sode. vakare visi grįžo pas J. O. į namus, kur A. tėvai paliko savo dukrą pas J. O. nakvoti. Kadangi dėl vykstančių skyrybų J. O. labai pergyvena, dėl ko jai išsivystė depresija bei sutriko miegas, todėl ji tą vakarą gal kiek per anksti išgėrė vaistų, padedančių jai užmigti. J. O. prisnūdus, pas ją į kambarį atėjo A. ir pasakė, kad S. yra įjungusi labai garsiai muziką, dėl ko A. negali užmigti. J. O. nuėjo pas dukrą į kambarį ir ją sudrausmino bei pasakė, kad jei yra pas jas svečių, tai reikia tai ir daryti, ko svečias paprašo. Dukters neįžeidinėjo. Kadangi dukra dažnai dėl menkiausios priežasties puola skambinti tėvui, todėl ir tą vakarą S. pradėjo skambinti tėvui. Dėl streso J. O. viso įvykio gerai neprisimena, tik prisimena, kad dukra nuėjo į vonios kambarį, užsirakino, iš kur skambino tėvui. J. O. beldė į vonios duris, bet jų nespardė ir prašė dukters neskambinti tėvui, nes jos ir pačios gali viską išsispręsti. Po kiek laiko paskambino A. tėtis ir jie sutarė, kad jis atvažiuos dukrą pasiimti. Kai jis atvažiavo, jis su dukra ir kartu su jais J. O. išėjo į lauką, nes ji norėjo kiek apsiraminti. Kai ji grįžo į namus, netrukus atvažiavo V. O. ir tarp jų kilo konfliktas. J. O. pripažįsta, kad tuo metu ji labai supyko, todėl garsiai rėkė. V. O. ją įstūmė į kambarį, o pats su S. išėjo iš namų. J. O. juos vijosi norėdama susigrąžinti dukrą ir bėgdama laiptinėje paslydo bei nugriuvo. Ji nugriuvo ne dėl girtumo, nes nebuvo neblaivi, o todėl, kad buvo tik su kojinėmis, todėl ir paslydo. Nepavykus pasivyti, J. O. grįžo į buto vidų ir išėjusi į balkoną dar jiems šaukė. Šampano butelio tyčia į juos nemetė, o jis nukrito jai netyčia jį užkliudžius. Nesutinka, kad tą dieną J. O. buvo neblaivi, nes per visą dieną ji buvo išgėrusi nedaug- skardinę alaus, vyno ir šampano kelis gurkšnius. Kadangi prieš konfliktą buvo išgėrusi stiprių raminančių vaistų, todėl dukrai ir V. O. galėjo atrodyti, kad ji yra neblaivi. Protokole esančiame paaiškinime užrašyta, kad ji pripažino, jog buvo girta ir pilnai pripažįsta savo kaltę, ne iš jos žodžių. Ji tik neskaičiusi pasirašė po paaiškinimu.

Iš byloje esančio administracinio teisė pažeidimo protokole esančio asmens paaiškinimo matyti, kad J. O. buvo nurodžiusi, jog kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažįsta, dėl nederamo ir netinkamo elgesio labai gailisi ir paaiškino, kad buvo girta, sukėlė nesaugumo jausmą savo dukrai, kurią labai myli ir brangina. Apie įvykį daug galvoja ir padarė išvadas (b. l. 3).

Liudytojas V. O. parodė, kad šiuo metu vyksta jo ir J. O. skyrybų procesas. 2014 m. spalio 4d. vakare jam paskambino dukra S. ir pasakė, kad pykstasi su mama dėl draugės A., kad mama ją išvadino necenzūriniais ir negražiais žodžiais, kad jai esant vonioje, mama laužėsi, spardė duris, kad mama yra neblaivi ir paprašė ją iš namų pasiimti. Dukra verkdama skambino keletą kartų, todėl V. O. išvažiavo dukters pasiimti. Tuo pačiu paskambino A. tėčiui, kad pasiimtų dukrą. Nuvažiavus matė, kad J. O. buvo vidutiniškai apsvaigusi nuo alkoholio, nes jautėsi alkoholio kvapas, buvo apsvaigusi. Dukra iš karto pradėjo ruoštis su juo važiuoti į Jonavą, todėl tarp jo ir J. O. kilo konfliktas, kurio metu ji apliejo V. O. su kava bei daužė su mineralinio vandens buteliu. Matydamas, kad dukra labai išsigandusi, J. O. įstūmė į kambarį, o dukrai pasakė greičiau bėgti iš namų. Mergaitė net neapsiavusi batų, išbėgo iš namų. V. O. taip pat išbėgo. Tada J. O. juos vijosi ir trečio aukšto laiptinėje nugriuvo. Jiems išbėgus į lauką, J. O. išėjo į jų buto balkoną ir pradėjo ant jų šaukti, juos prakeikė bei netoli jų nukrito ir sudužo butelis. Per tą įvykį dukra patyrė emocinį šoką, nes po to apie tai kalbant, ji net neviską prisiminė.

Mažametė liudytoja S. O. parodė, kad dieną buvo su draugės A. tėvais ir savo mama sode. Ten matė, kad mama truputį su A. mama išgėrė alkoholio. Vakare visi grįžo pas jas namo, kur suaugę dar išgėrė šampano, ir A. liko nakvoti, o jos tėvai išvažiavo. S. su A. miegojo viename kambaryje. Jos buvo įsijungusios muziką. A. paprašė muziką patildyti, ką S. ir padarė. Po to S. užmigo. Pabudo, kai mama nuo jos nutempė antklodę ir pradėjo ant jos šaukti bei ją vadinti „kiaule, karve, višta“. Matė, kad šalia stovėjo apsiverkusi A.. S. išsigando ir pradėjo skambinti tėčiui. Tada mama atėmė jos telefoną ir metė į žemę. S., susirinkusi telefoną, įbėgo į vonią ir užsirakino, bei vėl skambino tėčiui ir prašė, kad jis atvažiuotų ją pasiimti, nes bijojo būti namuose. Tada mama pradėjo daužyti į duris, nežino ar daužė su rankomis ar su kojomis spyrė, klebeno durų rankeną. Tada S. mamą įsileido. Mama siūlė visoms trims eiti miegoti, bet S., būdama labai išsigandusi, nesutiko ir norėjo važiuoti pas tėtį. Tada atvažiavo A. tėtis ir A. išsivežė. Kartu su jais išėjo ir mama, kuri ilgokai negrįžo. Po to parėjo. Tada netrukus atvažiavo tėtis. Tarp tėčio ir mamos kilo konfliktas. Tėtis bandė mamą uždaryti kambaryje, tačiau ji per durų plyšį tėtį apipylė kava, spardė duris, negražiai tėtį vadino. Tėtis pasakė S. bėgti iš namų ir ji išbėgo. Kai jie bėgo iš laiptinės, girdėjo, jog juos vejasi mama bei girdėjo laiptinėje trenksmą. Po to sužinojo, kad ten nugriuvo mama. Išbėgus iš laiptinės, per balkoną mama vėl ant jų šaukė, juos prakeikė bei netoli jų nukrito butelis, kuris sudužo. Vėliau mama pripažino, kad ji norėjo su buteliu pataikyti tėčiui. S. dėl to įvykio patyrė didelį išgąstį, šoką, po įvykio ne viską prisiminė. Po kurio laiko mama jos atsiprašė. Dabar jos vėl bendrauja, bet S. gyvena kartu su tėčiu.

Liudytojas G. V. parodė, kad 2014 m. spalio 4d. jis su sutuoktine ir dukra A. bei J. O. su dukra buvo sode. Moterys ten būdamos per dieną išgėrė vyno, tačiau ar visą butelį išgėrė, nematė. Ar daugiau ką gėrė, taip pat nematė, nes jie per visą dieną ne vien vaišinosi, bet ir tvarkėsi sode. Vakare visi grįžo pas J. O. į namus, nes buvo sutarę, kad jų dukra A. liks pas S. nakvoti. Ten J. O. atidarė šampano butelį, bet jo moterys išgėrė labai nedaug, nes G. V. sutuoktinė norėjo greičiau važiuoti namo. J. O. nebuvo neblaivi, nes priešingu atveju jis nebūtų pas ją palikęs savo dukters. Vėlai vakare jam paskambino S. tėtis ir pasakė, kad S. namuose kažkas vyksta ir pasiūlė ten nuvažiuoti. Jis nuvažiavo ir pasiėmė dukrą. Matė, kad A. ir J. O. buvo susinervinusios. Su jais kartu į lauką išėjo ir J. O., kuri pasiliko lauke, o jis su dukra išvažiavo.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. S. paaiškino, kad dėl 2014 m. spalio 4d. įvykio buvo gauti tiek J. O., tiek V. O. pranešimai, kuriuose buvo nurodyta skirtinga įvykio situacija. Buvo atlikta S. O. apklausa, kuri nurodė analogiškas aplinkybes, kokias savo pranešime buvo nurodęs V. O.. Mergaitė patvirtino, kad mama vartoja kažkokius vaistus, kad vieną kartą dėl per didelio jų kiekio suvartojimo buvo paguldyta į ligoninę, todėl buvo padaryta išvada, kad gyvenant kartu su mama mergaitei yra nesaugu, todėl laikinai tikslinga mergaitės gyvenamą vietą nustatyti su tėvu. Tėtis paaiškino, kad po to įvykio mergaitė bendrauja su socialine darbuotoja bei psichologe. Mano, kad mergaitei šiuo metu tiek dėl 2014 m. spalio 4d., tiek dėl tėvų santuokos nutraukimo proceso reikalinga psichologo pagalba.

Iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijos matyti, kad apklausus S. O., mergaitė paaiškino, kad šiuo metu gyvena pas tėtį, anksčiau gyveno pas mamą, tačiau su mama susipyko, nes mama, būdama išgėrusi, ją pastūmė, išvadino blogais žodžiais. ( b. l. 39-40 )

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 2-3), V. O. pareiškimas (b. l. 4), J. O. paaiškinimas (b. l. 5-6), S. O. paaiškinimas (b. l. 7), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 8), dokumentų kopijos (b. l. 9-10), J. O. ieškinys atsakovui V. O. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ( b. l. 13-21), J. O. charakteristika ( b. l. 22 ), išrašas iš J. O. medicinos dokumentų ( b. l. 23).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 punktas numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 straipsnio 1 punktu, vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 str. 1 d.). Atitinkamai Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybėn.

Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N2-818/2005, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-482/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-305/2012 ir kt.).

Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. O. ir V. O. vyksta santuokos nutraukimo bylos procesas, ko pasekoje tarp jų vyksta konfliktai. Nors iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad J. O. ir V. O. santykiai yra priešiški ir to pasekoje liudytojas V. O. gali duoti ne visiškai teisingus parodymus, tačiau jo parodymų patikimumas vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir jais remiamasi tiek, kiek jie patvirtinami kitais įrodymais. Iš mažametės liudytojos S. O. parodymų matyti, kad ji pilnai patvirtino V. O. nurodytas įvykio aplinkybes. Analogiškas aplinkybes S. O. nurodė teikdama pirminį paaiškinimą byloje ( b. l. 7). Tiek iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės E. S., tiek iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijos matyti, kad vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams apklausiant S. O., ji patvirtino vienodas įvykio aplinkybes. Mažametės liudytojos S. O. ir liudytojo R. O. parodymai visiškai atitinka vieni kitiems ir jie abu davė nuoseklius parodymus, todėl jie pripažįstami patikimais J. O. kaltės įrodymais. Iš liudytojo G. V. parodymų matyti, kad jis įvykio vėlų vakarą vyko pas J. O. pasiimti savo dukters A. dėl ten įvykusio konflikto ir matė pasikeitusią bei susinervinusią J. O..

Surinkti įrodymai patvirtina, kad 2014 m. spalio 4 d. apie 22.30 val. J. O. šaukė ant mažametės dukters, jos akivaizdoje konfliktavo su vyru, išėjusi į balkoną rėkavo ir šūkavo, dėl ko S. O. labai išsigando ir patyrė emocinį šoką, jai buvo nesaugu, dėl ko ji paprašė tėvo R. O., kad jis ją pasiimtų iš mamos namų, t.y. jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. O. aktyviais veiksmais vaiko akivaizdoje elgėsi akivaizdžiai nepriimtinu ir prieštaraujančiu moralės normoms būdu, pažeidžiant vaiko interesus, darant žalą vaiko psichikai. Tokia J. O. veika pagrįstai laikytina motinos valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams.

Administracinio teisės pažeidimo protokole aprašant J. O. veiką, taip pat nurodyta, jog J. O. pažeidimą padarė būdama neblaivi bei vaiko akivaizdoje dėl girtumo nugriuvo laiptinėje. Liudytojas R. O. patvirtino, kad kai jis atvyko, J. O. buvo vidutiniškai neblaivi ir apie tai jis sprendė iš nuo jos sklindančio alkoholio kvapo bei to, kad ji atrodė apsvaigusi. Mažametė liudytoja S. O. patvirtino, kad matė, jog mama tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau, jos nuomone, mama nebuvo labai girta, kad taip pasielgtų. Iš liudytojo G. V. parodymų matyti, kad jiems įvykio dieną būnant sode, jo sutuoktinė ir J. O. gėrė vyno bei vakare atvažiavus į J. O. namus, ji atidarė šampano butelį, tačiau šampano visi išgėrė labai mažai, nes G. V. su sutuoktine netrukus važiavo namo, tačiau liudytojas patvirtino, kad J. O. nebuvo matomai neblaivi, nes priešingu atveju jis nebūtų palikęs savo dukters nakvoti J. O. namuose. Iš J. O. paaiškinimo matyti, kad ji alkoholinių gėrimų buvo išgėrusi nedaug ir įvykio metu nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, o tai, kad ji galimai yra neblaivi, jos sutuoktiniui ir dukrai galėjo pasirodyti todėl, kad ji, eidama miegoti, buvo išgėrusi psichiką veikiančių vaistų, kurie jai padeda užmigti. Iš medicininių dokumentų matyti, kad J. O. vartoja nervų sistemą veikiančius, atpalaiduojančius vaistus. Byloje nėra duomenų, jog įvykio metu būtų buvęs tikrinamas J. O. girtumas, todėl byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog įvykio metu J. O. buvo neblaivi. J. O. paaiškino, jog ji vydamasi R. O. ir S. O., laiptinėje paslydo, ko pasekoje nugriuvo ir tai jos dukra nematė. Iš mažametės liudytojos S. O. parodymų matyti, kad ji tik girdėjo, jog laiptinėje kažkas subildėjo, tačiau kad ten nugriuvo jos mama, sužinojo tik vėliau, kai jai apie tai pasakė tėtis. Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir daroma išvada, jog neįrodyta, jog įvykio metu J. O. buvo neblaivi ir matant jos dukrai S. O. J. O. dėl girtumo nugriuvo laiptinėje, todėl šios aplinkybės šalintinos.

Byloje nustačius aukščiau išdėstytą 2014 m. spalio 4d. įvykių eigą, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog J. O. savo poelgiu nesudarė saugios ir sveikos aplinkos, palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis bei gyventi savo dukrai S. O. ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str. 2 d., Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 21 str. 1 d. bei tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1d.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. O. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, J. O. skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 str., 30 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., ir skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimą vykdyti nukreipti – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.