Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-12-05 · Civilinė byla Nr. e2-1484-196/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-05
Bylos Nr.
e2-1484-196/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00429-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statega“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Omega Capital“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1484-196/2017 (S)Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00429-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.13
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1437-796/2017 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omega Capital“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutuojanti akcinė bendrovė „Neapolis“, V. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Omega Capital“ 169 827,87 Eur žalos atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas šis ieškinys, uždrausti BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriui grąžinti bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), BUAB „Neapolis“ akcininkams, likusį bankrutavusios įmonės turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovės UAB „Statega“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.Teismas nustatė, kad ieškovė prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, t. y. uždrausti BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriui grąžinti bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), BUAB „Neapolis“ akcininkams, likusį bankrutavusios įmonės turtą. Teismas pažymėjo, kad byloje yra reiškiamas reikalavimas atsakovei UAB „Omega Capital“ dėl žalos atlyginimo, kuris visiškai nėra susijęs su administratoriaus atliekamais veiksmais BUAB „Neapolis“ bankroto byloje. Ieškovės nurodomas aplinkybes teismas vertino kaip nesusijusias su šioje byloje ieškovės pareikštu reikalavimu atsakovei UAB „Omega Capital“. Teismas pažymėjo, kad ieškovė šioje byloje nėra pareiškusi jokio savarankiško materialinio teisinio reikalavimo BUAB „Neapolis“, kurio įvykdymui užtikrinti galėtų būti taikomos jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra išimtinai procesinio pobūdžio, skirta būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui užtikrinti ir nėra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Ieškovė nenurodo, kaip prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su procesinio sprendimo, kuris galėtų būti priimtas išnagrinėjus jos prašymą dėl žalos atlyginimo, įvykdymo užtikrinimu.Teismas, įvertinęs ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį bei ieškinyje nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su būsimo teismo procesinio sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo užtikrinimu. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad neturi pagrindo daryti išvados, jog netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas, išnagrinėjus ieškovės ieškinį, gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovė UAB „Omega Capital“ ketina sumažinti savo turto vertę, jį perleisti tretiesiems asmenims, kitaip siekti išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo (CPK 178 str.). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs ieškovės nurodytus ieškinį pagrindžiančius argumentus, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir šioje byloje pareikšto materialinio reikalavimo pobūdį, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė kaip nepagrįstą (CPK 144 str. 1 d.)

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovė UAB „Statega“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ieškinio tekstą, todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemones neužtikrina ieškinio reikalavimų. Šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama BUAB „Neapolis“ bankroto byla. Ši bendrovė įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Atsakovė UAB „Omega Capital“ yra vienas iš dviejų šios bankrutavusios bendrovės akcininkų, todėl pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) turi daiktinę teisė į dalį bendrovės, kurią bankroto administratorius privalo išmokėti akcininkams visiškai atsiskaičius su kreditoriais. Ieškinio padavimo dienai nėra išspręsti visi šios bendrovės įsipareigojimai, todėl atsakovė akcininkė UAB „Omega Capital“, žinodama šią situaciją, pareikalavo iš bankroto administratoriaus grąžinti akcininkams dalį turto, likusio po atsiskaitymo su kreditoriais, nedelsiant išmokant akcininkams po 150 000 Eur iš šiuo metu BUAB „Neapolis“ banko sąskaitose esančių 419 310,77 Eur. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė ketina sumažinti savo turto vertę, jį perleisti tretiesiems asmenims, kitaip siekti išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo, nors kartu su ieškiniu teismui buvo pateiktas išrašas iš Juridinių asmenų registro, kad atsakovė neteikė finansinės atskaitomybės nuo 2012 metų. Atsakovės nesąžiningumą pagrindžia ir tai, kad atsakovė iš ofšorinės kompanijos „LuxHouse LLP“ įgijo nuosavybėn 5 000 UAB „Neapolis“ akcijų už 3 500 000 Lt (1 013 670 Eur). Pagal sutartį atsakovė su pardavėja „LuxHouse LLP“ turėjo atsiskaityti ne vėliau kaip per 90 darbo dienų nuo šios sutarties sudarymo, bet atsakovė laiku neatsiskaitė, o finansinėje atskaitomybėje visa kaina parodė kaip įsiskolinimą. Tačiau 2012 m. gegužės 8 d. ofšorinė kompanija išregistruojama iš Jungtinės Karalystės įmonių registro taip ir nepareikalavusi grąžinti skolos. Taip jau 2012 m. atsakovė gavo 3 500 000 Lt nerealizacinio pelno ir iki 2013 m. gegužės 1 d. turėjo sumokėti mokesčių biudžetui 15 procentų pelno, kas atitinka 152 052,51 Eur. Tam, kad nemokėti mokesčių biudžetui, bendrovė nuo 2012 metų nustojo teikti duomenis registro tvarkytojui, banko sąskaita buvo uždaryta. Grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui pagrindžia ir tai, jog atsakovė neturi banko sąskaitos, todėl bankroto administratorius buvo priverstas išmokėti atsakovės prašomas lėšas grynais arba akcininko nurodymu šie pinigai bus pervesti į trečiojo asmens sąskaitąAtsakovė UAB „Omega Capital“ atsiliepimu prašo atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:Netaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia UAB „Statega“ teisių ir jų nevaržo labiau, nei tai reikalinga byloje užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo galimybę. UAB „Statega“ dėl netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, žalos, nurodytos jos ieškinyje, nepatyrė, nes švaistomi ne UAB „Statega“ pinigai, o BUAB „Neapolis“, t. y. jos akcininkų UAB „Omega Capital“ ir V. G..Vertinant prie prašymo pridėtus rašytinius įrodymus matyti, kad 2017 m. vasario 10 d. rangos sutartis yra neteisėta ir nepagrįsta BUAB „Neapolis“ ir jos savininkų atžvilgiu. Ji sudaryta prisidengiant svetimo pastato trūkumų šalinimu, t. y. prievole, kurios bankrutavęs asmuo realiai neturi ir negali turėti.Ieškinys dėl žalos 169 827,87 Eur neatitinka realybės, nes viena iš sutarties šalių atsisakė vykdyti dalį įsipareigojimų. Planą iššvaistyti BUAB „Neapolis“ turtą, likusį po atsiskaitymo su visais kreditoriais, bandė vykdyti UAB „Statega“, UAB „Nerstata“ ir UAB „Verslo valdymo centras“, tarpusavyje koordinuodami veiksmus tiek realiai vykdydami savo susitarimus, tiek šioje byloje siekdami sukurti absurdišką situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl bylą nagrinėja atskirojo skundo ribose.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė VĮ Registrų centro išrašą apie atsakovę, 2012 m. atsakovės balansą ir aiškinamąjį raštą, 2010 m. lapkričio 19 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, 2013 m. spalio 23 d. išrašą iš viešojo registro apie „LuxHouse LLP“, banko išrašą apie 2017 m. birželio 28 d. grynųjų pinigų įnešimą į ieškovės sąskaitą.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškinys kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismui pateiktas 2017 m. birželio 23 d., Pažymėtina, kad kartu su šiais procesiniais dokumentais buvo pateiktas VĮ Registrų centro išrašas apie atsakovę, todėl išrašą, pateiktą kartu su atskiruoju skundu, atsisakytina priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2012 m. atsakovės balansą ir aiškinamąjį raštą, 2010 m. lapkričio 19 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2013 m. spalio 23 d. išrašą iš viešojo registro apie „LuxHouse LLP“ apeliantė galėjo pateikti pirmosios instancijos pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl šiuos papildomus įrodymus, pateiktus kartu su atskiruoju skundu, taip pat atsisakytina priimti (CPK 314 str.). Banko išrašas apie 2017 m. birželio 28 d. grynųjų pinigų įnešimą apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesusijęs su ieškovės prašymu uždrausti BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriui grąžinti bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) BUAB „Neapolis“ akcininkams, likusį bankrutavusios įmonės turtą, todėl šį įrodymą taip pat atsisakytina priimti (CPK 180 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties

Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Omega Capital“ 169 827,87 Eur žalos atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas šis ieškinys, uždrausti BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriui grąžinti bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) – BUAB „Neapolis“ akcininkams, likusį bankrutavusios įmonės turtą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriui grąžinti bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), BUAB „Neapolis“ akcininkams, likusį bankrutavusios įmonės turtą, pažymėjo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesusijęs su ieškiniu pareikštu reikalavimu atlyginti žalą, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų galbūt pareiškėjui palankaus sprendimo įvykdymo, todėl jų taikymas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių esmės.Apeliantė kvestionuoja šią teismo išvadą, teigdama, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovė jokio kito turto neturi, išskyrus BUAB „Neapolis“ banko sąskaitoje esančias lėšas, kurias atsakovė, kaip akcininkė, pareikalavo išmokėti likus po atsiskaitymo su BUAB „Neapolis“ kreditoriais.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais.Ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jei teismas būtų taikęs ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudęs BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriui grąžinti bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), BUAB „Neapolis“ akcininkams, likusį bankrutavusios įmonės turtą, šis draudimas neužtikrintų šioje byloje galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes lėšos liktų trečiojo asmens BUAB „Neapolis“ sąskaitoje. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, trečiajam asmeniui reikalavimas nėra pareikštas, todėl darytina išvada, kad lėšų buvimas BUAB „Neapolis“ sąskaitoje neužtikrintų ieškovės reikalavimo, pareikšto atsakovei UAB „Omega Capital“, atlyginti žalą.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su jos reikalavimu atlyginti žalą užtikrinimu, todėl atsižvelgiant į CPK 144 straipsnio esmę, į tai, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, teismas turėjo pagrindo atmesti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad BUAB „Neapolis“ bankroto byloje Klaipėdos apygardos teisme 2017 m. gruodžio 11 d. 11 val. numatytas posėdis dėl UAB „Omega Capital“ prašymų nustatyti bankroto administratoriui atlyginimą bei įpareigoti bankroto administratorių grąžinti BUAB „Neapolis“ akcininkams turtą, į kurį apeliantė yra pakviesta dalyvauti (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Taigi ieškovė, manydama, kad jos teisės, grąžinus BUAB „Neapolis“ akcininkams turtą, bus pažeistos, jas gali ginti ĮBĮ nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti buvo taikytas atsakovės turto areštas neviršijant ieškinio sumos – 169 827,87 Eur (CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas jau yra užtikrintas minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, konstatuotina, kad taikius papildomas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriui grąžinti bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) BUAB „Neapolis“ akcininkams, likusį bankrutavusios įmonės turtą – būtų pažeisti ekonomiškumo bei proporcingumo principai.Išdėstyti argumentai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, pagrįstai sprendė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškiniu pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimu, todėl pagrįstai atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas