Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas V. P. , akcinės bendrovės „Gnoma“ direktoriui, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2007 m. kovo 20 d. Institucijos pareigūnui atlikus patikrinimą akcinės bendrovės „Gnoma“ buveinėje, esančioje J. Janonio g. 30 A, Panevėžyje, nustatyta, jog nėra pašalintas Institucijos 2007 m. sausio 30 d. reikalavimo Nr. 0359-0499 2 punkte nurodytas pažeidimas, kurį pašalinti darbdavys buvo įpareigotas iki 2007 m. vasario 25 d., o Institucijos Panevėžio skyrių informuoti iki 2007 m. kovo 1 d. Darbuotojams nemokamas darbo užmokestis darbo sutartyse nustatytais terminais. Patikrinimo metu bendrovė 11 darbuotojų už 1,5 mėn. buvo nesumokėjusi 12 800 Lt darbo užmokesčio. Už valstybinio darbo inspektoriaus teisėtų reikalavimų vykdymą, t. y. už darbo įstatymų pažeidimų pašalinimą yra atsakingas bendrovės direktorius V. P. Nevykdydamas minėtų reikalavimų V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 11 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Ši V. P. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41² straipsnį.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 11 d. nutarimu V. P. pripažino kaltą padarius ATPK 41² straipsnyje numatytą pažeidimą, už kurį skyrė įspėjimą. Teismas, įvertinęs Institucijos atstovo, V. P. paaiškinimus, 2007 m. gegužės 4 d. pateiktus įrodymus, kad su darbuotojais atsiskaityta, nurodė, jog V. P. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra formalus, darbo inspekcijos nurodymus jis įvykdė, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas V. P. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.

II.

Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2007 m. gegužės 11 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nenustatė nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, todėl turėjo būti skiriamas sankcijoje numatytos baudos vidurkis (ATPK 30² straipsnis).

2. Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, kad V. P. atsiskaitytų su darbuotojais, išėjo už administracinės bylos teisenos ribų.

3. Darbo užmokesčio mokėjimas laiku yra viena iš svarbiausių darbdavio pareigų. Darbo užmokesčio nesumokėjimas skaudžiai atsiliepia darbuotojams, jų šeimoms, sukelia socialines pasekmes, todėl vadinti jį formaliu, nes bylos nagrinėjimo metu buvo atsiskaityta su darbuotojais, negalima. Dėl to pažeidimo sudėtis nesikeičia.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

2007 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos reikalavimo Nr. 0359-0499 2 punktu akcinės bendrovės „Gnoma“ direktoriui V. P. buvo pateiktas įpareigojimas iki 2007 m. vasario 25 d. pašalinti nustatytą pažeidimą, o būtent tai, kad darbuotojams nemokamas darbo užmokestis darbo sutartyse nustatytais terminais, tai yra 9 ir 24 dienomis, patikrinimo metu bendrovė 10 darbuotojų nebuvo išmokėjusi už 2006 m. birželio – gruodžio mėnesius 8,47 tūkst. Lt, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 201 straipsnio reikalavimus. Minėtas reikalavimas įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas nebuvo, darbo inspekcijos pareigūnų veiksmai atitiko Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, tad pateikti įpareigojimai laikytini teisėtais. Byloje esanti 2007 m. kovo 20 d. pažyma apie darbo užmokesčio įsiskolinimą, paties V. P. paaiškinimai patvirtina, kad minėtas 2007 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos reikalavimo Nr. 0359-0499 2 punkto įpareigojimas nustatytu terminu įvykdytas nebuvo. Šių įrodymų pagrindu spręstina, kad ATPK 41² straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis konstatuota teisėtai ir pagrįstai.

Už minėtą pažeidimą pirmosios instancijos teismas, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą – įspėjimą.

Vadovaujantis minėto ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, administracinės nuobaudos švelninimas yra galimas tik esant išskirtinėms, ypatingoms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Tokiu atveju, vadovaujantis ATPK 30² straipsnio nuostatomis, asmeniui turi būti skiriama sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda – nagrinėjamu atveju 700 Lt dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas daug švelnesnę nuobaudą – įspėjimą, tai grindė vien aplinkybe, kad V. P. vadovaujama bendrovė darbo užmokesčio įsiskolinimą sumokėjo bylos nagrinėjimo metu. Į šią aplinkybę atsižvelgtina individualizuojant asmeniui skirtiną nuobaudą, nes ji apibūdina asmens požiūrį į padarytą pažeidimą, jo siekį jį pašalinti, tačiau vien ši aplinkybė negali būti pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos. Įvykdyti Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno įpareigojimą, tai yra šiuo atveju sumokėti darbo užmokesčio įsiskolinimą, yra asmens, kuriam minėtas įpareigojimas buvo duotas, pareiga (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą turi būti atsižvelgiama ir į kitas reikšmingas aplinkybes, o būtent padaryto pažeidimo pobūdį. V. P. duotas Valstybinės darbo inspekcijos įpareigojimas nustatytu terminu ne tik, kad nebuvo įvykdytas, bet atvirkščiai – pateikta 2007 m. kovo 20 d. pažyma apie darbo užmokesčio įsiskolinimą patvirtina, kad 2007 m. kovo 20 d. bendrovės darbo užmokesčio įsiskolinimas išaugo iki 12,8 tūkst. Lt. V. P. savo paaiškinimuose nurodo, kad minėtas įsiskolinimas atsirado dėl laiku negautų įplaukų iš pirkėjo Čekijoje, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog buvo imtasi kokių nors veiksmų, kad už pateiktą produkciją būtų atsiskaityta.

Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad skirta administracinė nuobauda neatitinka byloje nustatytas skiriamos administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes, todėl apeliacinis skundas yra tenkinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutarimą panaikinti ir V. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.