Panevėžio apygardos teismo nutartis

2024-05-08 · Civilinė byla Nr. e2S-227-425/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-08
Bylos Nr.
e2S-227-425/2024
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02321-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Ieškovas
UAB „Modera plius“
Atsakovas
L. G., G. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-227-425/2024Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02321-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.5 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 8 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Modera plius“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 2 d. nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas civilinėje byloje Nr. e2-12-1136/2024 pagal ieškovės UAB „Modera plius“ ieškinį atsakovams L. G., G. G. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nuo 2022 m. gegužės 12 d. nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Modera plius“ ieškinį atsakovams L. G., G. G. dėl iškeldinimo.

2. 2024 m. vasario 1 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovų prašymas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-173-940/2024 pagal L. ir G. G. ieškinį UAB „Modera plius“ dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. vasario 2 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-12-1136/2024 iki įsiteisės teismo sprendimas Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-173-940/2024 (teisminio proceso Nr. 2-59-3-00003-2024-0).

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei pripažinus, jog ginčo name tebėra atsakovų daiktai, o Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-173-940/2024 atsakovams pareiškus reikalavimą atlyginti jų patirtus nuostolius dėl ieškovei priklausančiame name likusių daiktų, yra pagrindas spręsti, jog Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-173-940/2024 sprendimas, ieškinio tenkinimo atveju, turėtų esminę reikšmę ieškovės reikalavimui dėl atsakovų iškeldinimo su visais jiems priklausančiais daiktais. Todėl, atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo, protingumo principus, yra pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą.

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Modera plius“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo; taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių civilinės bylos nagrinėjimas dėl asmenų iškeldinimo yra neatsiejamai susijęs su jų kitoje civilinėje byloje pareikštais reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo, kai ginčas dėl likusio ieškovei nuosavybės teise priklausančio objekto turto (baldų, buitinės technikos) priklausymo atsakovams L. ir G. G. nekyla.

5.2. Kartu atskirajame skunde pabrėžiama ir tai, kad yra įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-112-544/2023, kuriuo konstatuota, jog atsakovai į ieškovės statomą gyvenamąjį namą įsikėlė neteisėtai, savavališkai, be ieškovės vadovo leidimo sumontavo baldus ir statomame name apsigyveno. Taigi civilinė byla, kurioje šiuo metu yra sprendžiamas asmenų iškeldinimo klausimas nėra betarpiškai susijusi su L. ir G. G. pareikštu reikalavimu dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo, kadangi Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-173-940/2024 nėra sprendžiama dėl L. ir G. G. teisės ar tesėto pagrindo gyventi ieškovės statomame gyvenamajame name egzistavimo.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu atsakovai L. ir G. G. prašo atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį palikti nepakeistą; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją bei pagrįstai pripažino, kad šios civilinės bylos išnagrinėjimas nėra galimas tol, kol nėra išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-173-940/2024, juo labiau kad pati ieškovė pripažįsta, kad jos statomame gyvenamajame name yra likę atsakovų daiktai.

6.2. Pabrėžia, kad ieškovės direktorius elgiasi nesąžiningai, nepagrįstai pats neregistravo statomo gyvenamojo namo viešajame registre, nors namas jau buvo baigtas statyti, taip pat ieškovės direktorius nepagrįstai nepripažįsta, jog baldai ir buitinė technika buvo pradėti pirkti, gaminti bei montuoti tik su jo žinia.

6.3. Taigi, nagrinėjamoje byloje egzistuoja tiek privalomasis, tiek fakultatyvinis pagrindai stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.

Dėl skundžiamos nutarties

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog kitoje civilinėje byloje priimtas procesinis turės reikšmę nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovei priklausančio statomo gyvenamojo namo su atsakovams priklausančiais daiktais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka.

9. Vertinant byloje kilusį ginčą pažymėtina tai, jog bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis), todėl CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis).

10. CPK 163 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas privalomai sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai (1) nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; (2) teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; (3) kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.). CPK 164 straipsnio 4 punktas įtvirtina fakultatyvų bylos sustabdymo pagrindą, pagal kurį teismas turi teisę sustabdyti bylą, jei tai, teismo vertinimu, būtina. Tačiau pabrėžtina tai, kad tiek vienu, tiek kitu atveju yra būtina nustatyti konkrečią aplinkybę, kuri trukdo nagrinėti civilinę bylą.

11. Šioje civilinėje byloje, kaip jau minėta pirmiau, ieškovė UAB „Modera plius“ dar 2022 m. gegužės mėnesį pareiškė reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamojo namo. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-173-940/2024 ieškovai L. G. ir G. G. pareiškė reikalavimą dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „Modera plius“. Prašomus priteisti nuostolius sudaro ginčo name išlaidos baldų įsigijimui, sumokėtas avansas pagal preliminarią sutartį ir nuostoliai dėl padidėjusio analogiško nekilnojamojo turto kainos. Taigi šiuo atveju L. ir G. G. civilinėje byloje Nr. e2-173-940/2024 iš esmės siekia įrodyti, jog dėl nesudarytos pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties kalta yra UAB „Modera plius“, todėl ji privalo atlyginti patirtus nuostolius, įskaitant ir baldų įsigijimo išlaidas, kadangi įsigyti baldai yra priderinti prie ginčo namo gyvenamųjų patalpų konfigūracijos, dėl ko jie nebetinka kitoms patalpoms.

12. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog nors nagrinėjamu atveju tarp šalių nekyla ginčas, jog baldai yra įsigyti L. G. ir G. G., tačiau esminis aspektas yra tas, ar šie baldai, gali būti iškraustyti kaip L. ir kiti G. G. priklausantys daiktai dar iki teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-173-940/2024 priėmimo.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-112-544/2023 priimtą sprendimą, taip pat įvertinus Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-698-464/2023, išdėstytas išvadas, yra pagrindas vertinti, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-173-940/2024 yra nagrinėjami kaltės dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo nustatymo klausimai bei civilinės atsakomybės apimtis, į kurią patenka ir L. G. bei G. G. sumokėtos lėšos už įsigytus baldus ir kitą įrangą. Atsižvelgiant į tai, kad L. G. bei G. G. tvirtina ne tik tai, jog dėl pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo yra atsakinga ieškovė, tačiau pažymi aplinkybę, jog visi įsigyti baldai yra priderinti prie namo patalpų išdėstymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog išties nagrinėjamoje civilinėje byloje ir L. G. bei G. G. iškeldinimo su visais jiems priklausančiais daiktais klausimas yra tiesiogiai susijęs su nuostolių pripažinimo faktu bei nuostolių apimtimi.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo bei iš esmės išnagrinėjus civilinę byla gali susiklostyti faktinis ginčo daiktų iškraustymas, nors šių daiktų įsigijimo priežastį bei dėl to kilusius nuostolius, kaip ieškovės UAB „Modera plius“ priežastinius veiksmus, siekia įrodyti L. ir G. G.. Taigi, nors ir visiškai pritartina atskirajame skunde išdėstytiems argumentams, jog įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais šiuo metu nėra nustatytų teisėtų L. ir G. G. gyvenimo ieškovei priklausančiame gyvenamajame name pagrindų, tačiau baldų, galimai pritaikytų būtent to gyvenamojo namo patalpų išdėstymui, iškraustymas iš šio nekilnojamojo turto šiuo metu, nesant išnagrinėtai bylai dėl kaltės nesudarius pagrindinės pirkimo pardavimo sutartį nustatymo bei galimo nuostolių dydžio ir apimties, gali turėti tiesioginę įtaką civilinės bylos Nr. e2-173-940/2024 reikalavimų apimčiai bei nagrinėjimui, o taip pat ir pabloginti L. ir G. G. procesinę padėtį civilinėje byloje Nr. e2-173-940/2024.

15. Taigi, atsižvelgęs bei įvertinęs nagrinėjamu atveju egzistuojančių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirasis skundas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai taikius procesinės teisės normas, dėl ko atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas