Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ dėl palikimo perėjimo valstybei 2019 m. sausio 30 d. liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys J. B., Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė Vaida Meškė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad mama turėjo skolų, po jos mirties ieškovė negalėjo padengti mamos įsiskolinimų ir mokėti už buto komunalinius patarnavimus, nes neturėjo darbo, bandė užsidirbti išvykusi į užsienį, tačiau greitai grįžo į Lietuvą, gyveno kaime pas sugyventinį, į butą po mamos mirties įsikėlė gyventi 2017 m. lapkričio mėnesį. Dabar dirba, nori mokėti mokesčius, tačiau nei namo administratorius, nei už elektrą nei kitų mokesčių jai neleidžia mokėti, nes pagal dokumentus buto savininkas yra valstybė. Paaiškino, kad supranta, kad priėmus mamos palikimą, priima kartu ir įsiskolinimus, ketina padengti skolas. Taip pat patvirtino, kad kitų artimų giminaičių mama neturėjo, mamos laidotuvėse dalyvavo tik ieškovė su sugyventiniu, kita dukra, kuri įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, J. B., mama ir jos turtu nesirūpino, ieškovė nežino kur gyvena ir ką veikia jos sesuo, ryšių nepalaiko.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Marina Saveljeva, nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Teigia, kad ieškovė palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Vienintelė ieškovė turėjo buto raktus, tvarkė, prižiūrėjo butą, perėmė ir prižiūrėjo mamos daiktus, nuo 2017 metų rudens gyvena bute, ką patvirtino liudytojai kaimynė A. M. ir sugyventinis M. J., todėl prašo panaikinti valstybei išduotą paveldėjimo liudijimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto ieškovė negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra M. B. ir Z. B. dukra (el. b. 11 psl.). Ieškovės tėvas Z. B. mirė (duomenys neskelbtini), mama M. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. 9-10 psl.). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad M. B. turi dar vieną dukrą, J. B., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos, ryšių su mama ir seserimi nepalaikė. J. B. įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Po M. B. mirties paveldėjimo byla iki 2018 m. lapkričio 13 d. nebuvo užvesta. 2018 m. lapkričio 13 d. prašymu VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į Klaipėdos miesto 9-ąjį notarų biurą dėl palikėjos M. B. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (el. b. 43 psl.). 2019 m. sausio 30 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą, dėl kurio išduotas liudijimas, sudaro butas/ patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. 18-21 psl.).

Iš ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių procesinių dokumentų nustatyta, kad nei ieškovė, nei tretysis asmuo J. B. po mamos M. B. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta iki pat VĮ „Turto bankas“ kreipimosi į Klaipėdos miesto 9-ąjį notarų biurą 2018 m. lapkričio 13 d. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad apie VĮ „Turto bankas“ ketinimus perimti mamos palikimą sužinojo 2019 m. sausio mėnesį, gavusi informacinį lapelį su atsakingo asmens telefono numeriu (el. b. 36 psl.). Turėdama tokią informaciją ieškovė kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. 2019 m. kovo 6 d. priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo (el. b. 5-7 psl.).

Ieškovė po mamos mirties naudojasi mamai priklausiusiu turtu, jį prižiūri, vienintelė ieškovė turi buto raktus, tvarko po mamos mirties likusius daiktus (spinta, indai, nuotraukų albumai). Ieškovė paaiškino, kad mama visada turėjo skolų, po jos mirties ieškovė neturėjo darbo, negalėjo iš karto padengti mamos įsiskolinimų, tačiau šiuo metu dirba, gauna darbo užmokestį, nori dengti įsiskolinimus, pateikė įrodymus apie atliktas įmokas už atliekų tvarkymą, elektrą, Balticum TV, Klaipėdos bendrabutis (el. b. 23, 28 psl.). Vėlesnių įmokų komunalinių paslaugų teikėjai iš ieškovės nepriima, valstybei perėmus palikėjos M. B. turtą. Ieškovė teikdama paaiškinimus patvirtino, kad žino apie susidariusius įsiskolinimus, kurių bendra suma yra virš 3000 Eur ir ketina juos apmokėti teismui tenkinus ieškovės ieškinį. Pažymėtina, kad ieškovei sužinojus apie 2019 m. sausio 30 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, ieškovė toliau gyvena bute, niekas į ieškovę dėl turto perdavimo nesikreipė, ieškovė toliau prižiūri turtą, juo naudojasi, ką patvirtina liudytojų, kaimynės A. M. ir sugyventinio M. J., parodymai. Netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo.

Taip pat pažymėtina, kad atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ieškinio tenkinimui neprieštarauja. Duomenų, kad atsakovė būtų faktiškai perėmusi turtą, jį naudojusi, byloje nėra (el. b. 75-76 psl.)

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė G. S. iki mamos mirties ir po jos mirties naudojasi minėtu turtu, jį prižiūri. Ieškovės veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė ir laiko save turto savininke.

Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Ieškinio reikalavimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S. po mamos M. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Nagrinėjamoje byloje konstatavus faktą, jog ieškovė G. S. priėmė savo mamos M. B. palikimą faktiniu valdymu, akivaizdu, jog nėra CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei. Taigi, valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti 2019 m. sausio 30 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. VM9-114, negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus 2019 m. kovo 6 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ieškovei G. S. suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. 2019 m. rugpjūčio 27 d. pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ duomenimis atstovaujant ieškovę patirtos 365,10 Eur bylinėjimosi išlaidos (el. b. 90 psl.).

CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė, siekdama apginti savo teises, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri paskyrė ieškovei atstovą, atstovas paruošė ieškovės vardu ieškinį bei jo priedus. Teismo vertinimu abiejų šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovė VĮ „Turto bankas“ neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus, ieškinio tenkinimui neprieštaravo, nėra atsakinga dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, savo teisėmis procese nepiktnaudžiavo, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, valstybės patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po mamos M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Pripažinti negaliojančiu 2019 m. sausio 30 d. Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarės Vaidos Meškės išduotą Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nepriteisti iš atsakovės valstybės įmonės „Turto bankas“ valstybės patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.