Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-923-387-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-20
Bylos Nr.
1A-923-387-2012
Teisminio proceso Nr.
1-97-1-00336-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Sigita Bieliauskienė
Kaltinamasis
T. G.
Nuteistasis
M. Ž., Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros, T. M., V. S.
Kategorijos

Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-923-387/2012

Teisėja Janina Brazauskienė Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00336-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.;1.1.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Sigitos Bieliauskienės,sekretoriaujant Agnijai Lukaševič,dalyvaujant prokurorei J. P.,gynėjoms adv. Elenai Žilėnienei, Daivai Dereškevičienei,išteisintajam T. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. ir Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nuosprendžio, kuriuo:

M. Ž. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir nubaustas galutine subendrinta 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 - 66 str. str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. 11.30 val. iki 2010 m. rugsėjo 16 d. 16.00 val., prilyginant vieną sulaikymo dieną vienai laisvės atėmimo dienai bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi visiškai įskaityta pagal 2011 m. balandžio 18 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendį iki 2012 m. birželio 29 d. atlikta bausmė.

T. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu taip pat nuteisti T. M. ir V. S.. Nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su T. M. ir V. S., pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2010 m. gegužės 29 d., apie 21.20 val., viešoje vietoje G. B. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, įžūliais veiksmais, panaudodami psichinį smurtą, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, t.y. R. Ž., V. Ž., G. B., S. R., R. S. ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir pažeidė viešąją tvarką, tuo metu, kai kaltinamasis M. Ž. keletą kartų iššovė iš dujinio pistoleto pataikydamas į nukentėjusiojo V. Ž. kelnes, jas apgadindamas bei kai kaltinamasis V. S. sugriebė nepilnamečiui R. Ž. už kaklo ir mojavo virš jo galvos kardu, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam R. Ž. ir aplinkiniams išgąstį, o nukentėjusiajam R. S., bandžiusiam apginti nepilnametį R. Ž. ir ranka sugriebusiam už kardo, kaltinamasis V. S. patraukė kardą ir nesunkiai sužalojo R. S. delną , o ginčo metu kaltinamasis T. M., laikydamas rankoje automato „Kalašnikov“ maketą, ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam V. Ž. į veido sritį, sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, tokiu būdu kaltinamieji T. M., V. S., M. Ž. savo veiksmais padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

T. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su T. M., V. S. ir M. Ž., pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2010 m. gegužės 29 d., apie 21.20 val., viešoje vietoje G. B. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, t.y. R. Ž., V. Ž., G. B., S. R., R. S. ir aplinkai, panaudodamas psichinį smurtą, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir pažeidė viešąją tvarką, tuo metu, kai M. Ž. keletą kartų iššovė iš dujinio pistoleto pataikydamas į nukentėjusiojo V. Ž. kelnes, jas apgadindamas, bei kai V. S. sugriebė nepilnamečiui R. Ž. už kaklo ir mojavo virš jo galvos kardu, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam R. Ž. ir aplinkiniams išgąstį, o nukentėjusiajam R. S., bandžiusiam apginti nepilnametį R. Ž. ir ranka sugriebusiam už kardo, kaltinamasis V. S. patraukė kardą ir nesunkiai sužalojo R. S. delną, o ginčo metu kaltinamasis T. M., laikydamas rankoje automato „Kalašnikov“ maketą, ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam V. Ž. į veido sritį, sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, jis pradėjo ginčytis su kieme buvusiais aplinkiniais ir taip sukėlė aplinkiniams išgąsti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu M. Ž. prašo įskaityti į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką jo kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2010-11-17 ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – namų areštą. Nurodo, kad labai galisi dėl padaryto nusikaltimo, nori pradėti gyvenimą iš naujo, pradėti dirbti, sukurti šeimą, pabaigti mokslus. Prašo teismo suteikti jam tokį šansą, kurį jis pažada išnaudoti.

Apeliacinius skundu Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūra prašo panaikinti 2012-06-29 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl T. G. išteisinimo bei priimti naują nuosprendį, pripažįstant T. G. kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir paskiriant jam 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą. T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Prokurorė nurodo, kad skundžiamas nuosprendis T. G. atžvilgiu yra nepagrįstas, neteisėtas ir nemotyvuotas. Teismo išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to nuosprendyje nėra įrodymų analizės ir jų vertinimo. Pasak apelianto, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad T. G., M. Ž., T. M. ir V. S. parodymus apie tai, jog T. G. nedalyvavo konflikte, paneigia nukentėjusiųjų R. Ž., R. S., liudytojų H. B., R. B., S. R. parodymai, kuriuose jie nurodė, jog konflikte dalyvavo būtent keturi jaunuoliai. Visi kaltinamieji neneigė, kad į Akmenynės kaimą jie atvažiavo keturiese. Prokurorės nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad ir konflikte jie dalyvavo visi kartu, tame tarpe ir T. G.. Apelianto teigimu, byloje nustatyta, jog jie buvo susitarę daryti nusikaltimą (veikė bendrininkų grupėje), užvažiavo pas T. M. į namus paimti ginklus, ginklai buvo dedami į mašiną visiems matant. Tai patvirtina, kad T. G. žinojo apie ruošiamą nusikaltimą, sutiko dalyvauti jame, veikė bendrais tikslais su kitais nuteistaisiais.

Prokurorė pažymi, kad pirmos instancijos teismas neanalizavo nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, nepasisakė kodėl nevertino jų kaip T. G. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Visi parodymai buvo nuoseklūs, atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes. Iš pastarųjų matyti, kad į H. B. kiemą įsiveržė 4 jaunuoliai, dalis jų buvo ginkluoti, visi buvo agresyviai nusiteikę, niekas iš jų neliko stovėti prie automobilio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl M. Ž. apeliacinio skundo.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas nuteistajam M. Ž. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 56 str., nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajam M. Ž. bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei sukeltas pasekmes. Vertinant apelianto asmenybę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką M. Ž. padarė būdamas praeityje penkis kartus teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, po šios veikos padarymo buvo dar tris kartus nuteistas, šiuo metu atlieka kitu teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybės, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas teisingo parinko M. Ž. bausmės rūšį. Kartu teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jam už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymą skundžiamu teismo nuosprendžiu buvo paskirta minimalios trukmės (3 mėnesių) laisvės atėmimo bausmė.

Apygardos teismas pažymi, kad nuteistajam M. Ž., vadovaujantis BK 65 - 66 str. str., į paskirtos bausmės laiką teisingai įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. 11.30 val. iki 2010 m. rugsėjo 16 d. 16.00 val., prilyginant vieną sulaikymo dieną vienai laisvės atėmimo dienai, bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi visiškai įskaityta pagal 2011 m. balandžio 18 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendį iki 2012 m. birželio 29 d. atlikta bausmė. M. Ž. išaiškintina, kad jo apeliaciniame skunde nurodomas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2010-11-17 jau buvo įskaitytas į jam 2011-04-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką, kadangi nurodytu laikotarpiu jis buvo sulaikytas būtent toje baudžiamojoje byloje.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. Ž. parinko tinkamą bausmės rūšį, paskirta bausmė savo trukme nėra aiškiai per griežta, todėl tenkinti nuteistojo skundą nėra teisinio pagrindo.

Dėl Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros apeliacinio skundo.

Išnagrinėjus bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių T. G. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Pažymėtina, kad, skirtingai negu kad nurodoma skunde, nei nukentėjusieji, nei liudytojai nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri patvirtintų T. G. pareikštą kaltinimą. Taip nukentėjusysis V. Ž. parodė neprisimenantis kas jam sudavė smūgį į veidą. Tuo tarpu nukentėjusysis R. S., liudytojai H. B., R. B. galėjo patvirtinti tik tai, kad konflikte dalyvavo 4 asmenys, tačiau nei vienas jų negalėjo konkrečiai nurodyti ar tarp tų keturių asmenų buvo T. G. ir kuo pasireiškė jo neteisėti veiksmai. Liudytoja S. R. parodė, kad į kiemą buvo įbėgę tik trys vaikinai. Pasak jos, vienas iš atvažiavusių vaikinų liko stovėti prie mašinos, taigi šie liudytojos parodymai iš esmės patvirtina T. G. nurodomas įvykio aplinkybes. Tai, kad T. G. nežinojo apie kelionės tikslą, o tik paprašė, kad jį pavežtų, patvirtino ir T. M. bei M. Ž.. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad išskyrus V. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtintus teisiamojo posėdžio metu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog T. M., M. Ž., V. S. ir T. G. kartu užvažiavo pas T. M. į namus paimti ginklus, kurie buvo dedami į mašiną visiems matant. Tokiu būdu darytina išvada, jog byloje nėra nustatyta, kad T. G. buvo susitaręs su T. M., M. Ž. ir V. S. daryti nusikaltimą ir veikė su jais bendrininkų grupe, todėl šis prokurorės argumentas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog T. G. dalyvavimo konflikte, vykusiame 2010-05-29, apie 21.20 val., G. B. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kieme, tikimybė, nesudaro pagrindo teigti, jog išteisintasis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., kadangi baudžiamajame procese, skirtingai nuo civilinio proceso, negalima vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle. Baudžiamojoje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tad teismas, negalėdamas pašalinti kilusių abejonių byloje surinktais įrodymais, visas jas traktuoja asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn naudai. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Šios bylos kontekste dar kartą pažymėtina, kad be nekonkrečių parodymų, jog nukentėjusiųjų kieme buvo keturi asmenys, daugiau nesurinkta jokių duomenų apie T. G. nusikalstamą veiką. Nei vienas apklaustas asmuo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nenurodė kokius konkrečius veiksmus atliko T. G.. Vien pačio fakto, kad jis važiavo kartu su kitais nuteistaisiais, nepakanka T. G. kaltei pagrįsti. Byloje taip ir nepaneigtas T. G. aiškinimas, kad jis į nukentėjusiųjų kiemą nėjo, o liko stovėti prie mašinos ir neatliko jokių nusikalstamų veikų. T. G. pateiktame kaltinime jo veiksmai, kurie įvardinti kaip viešosios tvarkos pažeidimas, apibūdinti taip : „ jis pradėjo ginčytis su kieme buvusiais aplinkiniais ir taip sukėlė aplinkiniams išgąstį“. Pažymėtina, jog kaip jau buvo nurodyta, nei vienas nukentėjęs asmuo ar liudytojas šios aplinkybės nepatvirtino, t.y. nebuvo nustatytas asmuo, kuris patvirtintų, kad T. G. buvo užėjęs į nukentėjusiųjų kiemą ir su kuo nors ginčijosi.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visuma nėra neginčijamai nustatyta, jog T. G. pažeidė viešąją tvarką, tad naikinti 2012-04-29 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendį prokurorės skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo M. Ž. ir Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus atmesti.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Algimantas ValantinasTeisėjai (parašai) Jolanta ČepukėnienėSigita Bieliauskienė