Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1158-957/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-14
Bylos Nr.
1-1158-957/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58428-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
J. S.
Nukentėjusysis
J. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1158-957/2016Proceso Nr. 1-01-1-58428-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3; 1.1.7.2.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,posėdyje dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei,kaltinamajam J. S.,nukentėjusiajai J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – 12 MGL dydžio bauda, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi pakeista į 72 valandas viešųjų darbų;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžiu (kuriuo iš dalies pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nuosprendis) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2015 m. spalio 21 d., apie 12.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo motina J. S. metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė pastarajai į kairįjį smilkinį ir taip tyčia nukentėjusiajai J. S. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. S. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, prasidėjo konfliktas. Jei gerai atsimena, motina ar tėvas užrakino duris ir jo neišleido, o jam tuomet reikėjo vykti į 5 policijos komisariatą apklausai, be to, turėjo kitų reikalų, jau vėlavo. Mama atsistojo ir blokavo išėjimą, jis ją patraukė į šoną, t. y. nustūmė. Iš tiesų jis motinai netrenkė, tik grubiai nustūmė į spintelės pusę, ir mama išėjo. Tiesiog patraukė ją iš kelio, už drabužių negriebė. Nuo to stūmimo mama suklupo prie durų, nors gerai neatsimena, bet taip nebuvo, kad ji nugriūtų ir atsitrenktų su galva. Mama galėjo tik suklupti ir atsiremti į spintelę. Tuo metu jis nebuvo vartojęs alkoholio ar narkotikų. Nebuvo smūgių nei kumščiais, nei kitomis vietomis, nebuvo kontakto į galvą, mama neatsitrenkė į spintelę. Netrenkė mamai kumščiu į smilkinį. Nežino, kiek tai gali būti skausminga, nerimtas čia dalykas. Su įtėviais tai konfliktuoja, tai taikosi, konfliktai kyla dėl visko, pavyzdžiui, tai neva jis per garsiai klausosi muzikos, tai televizorių žiūri, tai prašo ne taip. Turėjo galimybių kitur gyventi, bet mama sako niekur neiti. Iki įvykio iš pataisos namų jau buvo seniai išėjęs. Tėvas atėjo tik į incidento galą, teisme pasakoja „anekdotus“.

Nukentėjusioji J. S. apklausiama teisme paaiškino, jog J. S. yra jos įsūnis, ji atsisako duoti parodymus prieš savo šeimos narį, kadangi jo sveikata yra prasta, pagailės jo.

Liudytojas A. S. apklausiamas teisme parodė, kad J. S. yra jo įsūnis. J. S. dažnai triukšmaudavo, reikalaudavo iš motinos pinigų. Tą dieną buvo labai didelis triukšmas, todėl turėjo kviesti policiją. Kai paskambino policijai, mama užrakino duris, kad sulauktų policijos, o J. S. iš karto norėjo pabėgti. J. S. puolė ant motinos, pradėjo stumdytis. Motina jam nedavė raktų. Tuomet J. S. jai stuktelėjo per galvą ir ji nukrito. Jis matė, kaip viskas vyko, jis (A. S.) ją pakėlė. Motina buvo nukritusi ir išmetė iš rankų raktą. J. S. paėmė raktą, atrakino duris ir pabėgo. Matė, kaip J. S. davė smūgį, trenkė ties žandu. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus tyrėjai, pastaroji buvo neteisingai parašiusi, kad jis nematė, tačiau jis matė, tyrėja vėliau pataisė, parašė taip, kaip reikia. Matė, kaip J. S. sudavė motinai. Sunku pasakyti, su kuria ranka sudavė, neprisimena. Motinos pusė veido buvo raudona, buvo didelis stumdymas. J. S. norėjo pabėgti nuo policijos, buvo susijaudinęs. Buvo smūgis, taip žmogų galima ir užmušti. Po to atvyko policija. Policiją kvietė motina, o jis tik paskambino. Motina sakė, kad skaudėjo, buvo raudona, pats matė. Atrodo, jog raudona buvo iš kairės pusės. Šiuo metu gyvena visi trys, J. S. kelis kartus per dieną reikalauja pinigų, apie šį įvykį su juo kalbėjosi, jis įsūniui dažnai primena, kad taip elgtis negalima, reikia dirbti, registruotis darbo biržoje, nedraugauti su nusikaltėliais, bet jis neklauso. J. S. buvo ir antrą kartą „pakėlęs vėją“, tada jis irgi iškvietė policiją, paėmė raktą, J. S. atbėgo, pradėjo kandžioti pirštus. Per tą įvykį J. S. buvo susijaudinęs. J. S. sako, kad serga, kad jam reikia pinigų gydytojams, vis prašo pinigų, sako, kad gydosi onkologiniame institute. Pats jis jokių dokumentų nematė, patikrino, jog sūnus ten neužregistruotas. Pagrindinis jo ir motinos tikslas, kad sūnus viską suprastų ir grįžtų į normalų gyvenimą, gyventų savarankiškai.

Liudytojas J. Č. apklausiamas teisme parodė, kad jis yra Patrulių rinktinės vyr. patrulis. Kaltinamąjį yra matęs. Buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), atrodo, sūnus smurtauja prieš motiną, konfliktuoja. Atvykus į vietą motina paaiškino, kad ją sumušė, prieš ją naudojo smurtą agresyviai nusiteikęs sūnus. Sūnaus bute, atrodo, nerado, kiek pamena, jau ne pirmą kartą važiavo pagal iškvietimą dėl šio asmens, todėl tiksliai neprisimena. Nukentėjusiąją atsimena, ji aiškino, kad sūnus jai sudavė kumščiu į veido sritį. Rašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau nepamena, ar jį rašė įvykio vietoje. Paraudimą schemoje pažymėjo iš nukentėjusiosios paaiškinimo, ir, turbūt, jis vizualiai matėsi, apžiūrėjo vietoje, jeigu matėsi. Tarnybiniame pranešime nurodė apytikslį laiką, visada rašo „apie“.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. Č. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisiamojo posėdžio metu perskaitytus parodymus apie tai, kad 2015 m. spalio 21 d., apie 12.55 val. patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrule R. G. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjai grasina neblaivus sūnus, triukšmauja. Atvykę į vietą nustatė, kad policiją kvietė J. S., kuri gyvena nurodytu adresu. Pareiškėja jiems paaiškino, kad 2015 m. spalio 21 d., apie 13.05 val. jos sūnus J. S., gyvenantis tuo pačiu adresu, smurtavo prieš ją, o būtent trenkė jai kumščiu į galvą atimdamas buto raktus, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, reikalavo pinigų. Atėmęs buto raktus pasišalino iki policijos pareigūnų atvykimo. J. S. medikų pagalbos atsisakė. Ties J. S. kairiuoju smilkiniu matėsi paraudimas nuo smūgio kumščiu. Tą patį paaiškino ir J. S. vyras A. S. (b. l. 26).

J. S. 2015 m. spalio 21 d. pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodoma, kad 2015 m. spalio 21 d., apie 12.30 val., jos sūnus J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo reikalaudamas gauti jam pinigus. Tai kartojasi kasdien nuo jo grįžimo iš įkalinimo įstaigos prieš 7 mėnesius. Šiandien trenkė kumščiu į veidą, po to ji iškvietė policiją, atėmė raktus, sūnus pabėgo. Prašo imtis veiksmų, nes tai kartojasi kiekvieną dieną (b. l. 1).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2015 m. spalio 21 d. 12.53 val. BPC gautas J. S. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), namuose triukšmauja ir jai grasina neblaivus įsūnis (b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulės R. G. 2015 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodoma, kad 2015 m. spalio 21 d., apie 12.55 val., patruliuojant kartu su patruliu J. Č. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjai grasina neblaivus sūnus, triukšmauja. 2015 m. spalio 21 d., apie 13.05 val., juos pasitiko J. S. ir jos vyras A. S., kurie paaiškino, kad jų sūnus J. S., gim. (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš motiną J. S. – trenkė jai per galvą su kumščiu, atimdamas buto raktus įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, reikalavo pinigų. Atėmęs buto raktus, sūnus pasišalino iki jų (t. y. pareigūnų) atvykimo. Smurtą patyręs asmuo – J. S. pareiškė, kad smurtas pasireiškė aukščiau išvardintais veiksmais. J. S. medikų pagalbos atsisakė. J. S. nurodytu adresu nebuvo. Dėl šio įvykio į 6 PK budėtojų dalį pristatytas J. S. pareiškimas. Įvykį matė (apie smurto faktus gali paliudyti) pareiškėjos vyras A. S. Tarnybiniame pranešime esančioje schemoje pažymėta vieta ties kaire akimi, šioje vietoje nustatytas paraudimas nuo smūgio kumščiu (b. l. 7-8).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktame rašte nurodoma, kad 2015 m. spalio 21 d., 12.51 val. BPC informacinėje sistemoje yra užregistruoti du pranešimai dėl įvykio (duomenys neskelbtini), iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. sausio 7 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti du garso įrašai. Iš garso įrašo pavadinimu „download_10.102.186.21_2015-10-21_12-51-38_25.03“ matyti, jog pranešėja, prisistačiusi J. S., praneša BPC, jog (duomenys neskelbtini), jos (duomenys neskelbtini) metų įsūnis rėkia, psichiškai terorizuoja, kiekvieną dieną reikalauja pinigų. Iš garso įrašo pavadinimu „download_10.102.186.21_2015-10-21_12-57-47_25.08“ matyti, jog pranešėja skambina BPC ir prašo atšaukti policiją, nurodo, jog įsūnis iš jos atėmė raktus, trenkė jai ir pabėgo. Vėliau ragelį parėmė vyras, kuris nurodė, jog jis buvo kitame kambaryje, įsūnis mušė motiną, atėmė raktus, atrakino ir pabėgo (b. l. 19-20).

Motyvuojamoji dalis

J. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis J. S. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir apklausiamas teisme, be kita ko, parodė, jog namuose prasidėjo konfliktas, motina ar tėvas užrakino duris ir jo neišleido, mama atsistojo ir blokavo išėjimą, jis ją patraukė į šoną, t. y. nustūmė. Iš tiesų jis motinai netrenkė, tik grubiai nustūmė į spintelės pusę, ir mama išėjo. Tiesiog patraukė ją iš kelio, už drabužių negriebė. Nuo to stūmimo mama suklupo prie durų, nors gerai neatsimena, bet taip nebuvo, kad ji nugriūtų ir atsitrenktų su galva. Kaltinamojo teigimu, nebuvo smūgių nei kumščiais, nei kitomis vietomis, nebuvo kontakto į galvą, mama neatsitrenkė į spintelę. Netrenkė mamai kumščiu į smilkinį. Taigi, kaltinamasis neneigia kaltinime nurodytų aplinkybių, kad tarp jo ir motinos kilo konfliktas, tačiau kaltinamasis kategoriškai neigia, jog jis šio konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė savo motinai į kairįjį smilkinį. Kaltinamojo teigimu, jis tik grubiai rankomis nustūmė motiną į spintelės pusę. Vis tik, šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir remiasi jais tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis, teigdamas, jog nukentėjusiąją tik grubiai nustūmė, tokiu būdu siekia menkinti savo veiksmų reikšmę sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą ir atitinkamai švelninti savo teisinę padėtį. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme J. S. nebuvo visiškai nuoseklus, parodymus dėl tam tikrų faktinių aplinkybių keitė. Štai 2015 m. spalio 28 d. ikiteisminio tyrimo apklausoje jis kategoriškai teigė, jog nematė, kad motina būtų pargriuvusi, tuo tarpu teismo posėdžio metu kaltinamasis iš pradžių teigė, kad jis patraukė mamą į šoną ir mama nuėjo, vėliau paaiškino, jog nuo jo stūmimo mama suklupo prie durų, dar vėliau teigė gerai įvykio neatsimenantis. Šioje dalyje prieštaringus kaltinamojo paaiškinimus paneigia liudytojo A. S. parodymai, kurie, priešingai kaltinamojo J. S. nurodytoms aplinkybėms, iš esmės išliko nuoseklūs viso proceso metu. Būtent liudytojo A. S. parodymai laikytini turinčiais svarią įrodomąją vertę sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės apskritai, o kartu ir nustatant tikrąsias faktines įvykių aplinkybes. Liudytojas A. S. teisme tvirtino, jog kaltinime nurodytą dieną namuose buvo labai didelis triukšmas, todėl buvo iškviesta policija, o nukentėjusioji užrakino duris, kad sulauktų policijos, nedavė J. S. raktų. J. S. norėjo pabėgti, puolė ant motinos, pradėjo stumdytis, stuktelėjo jai per galvą ir ji nukrito. Liudytojo A. S. teigimu, jis matė, kaip viskas vyko, pakėlė motiną, matė, kaip J. S. davė smūgį. Liudytojas papildomai paaiškino, jog jis ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus tyrėjai, pastaroji buvo neteisingai parašiusi, kad jis nematė, tačiau jis matė, tyrėja vėliau pataisė, parašė taip, kaip reikia. Liudytojo teigimu, motinos pusė veido buvo raudona, buvo smūgis, taip žmogų galima ir užmušti, nukentėjusioji jam sakė, kad skaudėjo, buvo raudona, pats matė. Atrodo, jog raudona buvo iš kairės pusės. Netikėti šiais liudytojo A. S. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu jie buvo nuoseklūs, išsamūs, atitinka kitų įrodymų turinį, be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog liudytojas siekia apkalbėti kaltinamąjį ir duoti jam nepalankius parodymus. Priešingai, liudytojo A. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, teismo vertinimu, yra nuoširdūs, iš jų matytų, jog liudytojas jaudinasi dėl sūnaus J. S. elgesio, pats liudytojas nurodė, jog pagrindinis jo ir motinos tikslas yra tas, kad sūnus viską suprastų ir grįžtų į normalų gyvenimą, gyventų savarankiškai, taigi liudytojas, būdamas kaltinamojo tėvu, išgyvena dėl netinkamo sūnaus elgesio. Nors nukentėjusioji J. S. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį – t. y. sūnų J. S., motyvuodama tuo, jog sūnaus sveikata prasta, todėl ji jo pagailės, tačiau visgi baigiamųjų kalbų metu, reikšdama nuoširdų apgailestavimą dėl sūnaus elgesio, savo ir vyro pastangų jį pakeisti, nukentėjusioji patvirtino, jog sūnus jai tikrai trenkė, nuo smūgio ji nukrito, buvo skausmas, ir nors šie nukentėjusiosios paaiškinimai nelaikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, tačiau tai stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, jog liudytojas A. S. davė teisingus parodymus apie kaltinamojo J. S. suduotą smūgį savo motinai ir jos dėl to patirtą fizinį skausmą. Pažymėtina, jog nukentėjusiosios J. S. pozicija dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto užfiksuota kituose ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu surinktuose įrodymuose. Antai nukentėjusioji J. S. 2015 m. spalio 21 d. pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje, be kita ko, nurodė, jog 2015 m. spalio 21 d., apie 12.30 val., jos sūnus J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo reikalaudamas gauti jam reikalingus pinigus. <...> Šiandien trenkė kumščiu į veidą, po to ji iškvietė policiją, atėmė raktus, sūnus pabėgo <...> (b. l. 1). Be to, teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas J. Č., kuris, be kita ko, paaiškino, jog buvo gautas iškvietimas, kad sūnus smurtauja prieš motiną, konfliktuoja. Atvykus į vietą motina paaiškino, kad ją sumušė, prieš ją naudojo smurtą agresyviai nusiteikęs sūnus. Liudytojo J. Č. teigimu, nukentėjusiąją jis atsimena, pastaroji aiškino, kad sūnus jai sudavė kumščiu į veido sritį. Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas J. Č. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismo posėdžio metu patvirtino. Iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų bei teisiamajame posėdyje pagarsintų parodymų, be kita ko, matyti, jog ties J. S. kairiuoju smilkiniu matėsi paraudimas nuo smūgio kumščiu (b. l. 26). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulės R. G. 2015 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, iš kurio matyti, kad 2015 m. spalio 21 d., apie 12.55 val., patruliuojant kartu su patruliu J. Č. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjai grasina neblaivus sūnus, triukšmauja. 2015 m. spalio 21 d., apie 13.05 val., juos pasitiko J. S. ir jos vyras A. S., kurie paaiškino, kad jų sūnus J. S., gim. (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš motiną J. S. – trenkė jai per galvą su kumščiu, atimdamas buto raktus įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, reikalavo pinigų. Atėmęs buto raktus, sūnus pasišalino iki jų (t. y. pareigūnų) atvykimo. Smurtą patyręs asmuo – J. S. pareiškė, kad smurtas pasireiškė aukščiau išvardintais veiksmais. J. S. medikų pagalbos atsisakė. J. S. nurodytu adresu nebuvo. Dėl šio įvykio į 6 PK budėtojų dalį pristatytas J. S. pareiškimas. Įvykį matė (apie smurto faktus gali paliudyti) pareiškėjos vyras A. S. Tarnybiniame pranešime esančioje schemoje pažymėta vieta ties kaire akimi, šioje vietoje nustatytas paraudimas nuo smūgio kumščiu (b. l. 7-8). Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu liudytojas J. Č. paaiškino, kad paraudimą schemoje pažymėjo iš nukentėjusiosios paaiškinimo, ir, turbūt, jis vizualiai matėsi, apžiūrėjo vietoje, jeigu matėsi. Aplinkybę, jog nukentėjusiajai buvo suduotas smūgis, taip pat patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. sausio 7 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Iš šio apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti du garso įrašai. Iš garso įrašo pavadinimu „download_10.102.186.21_2015-10-21_12-51-38_25.03“ matyti, jog pranešėja, prisistačiusi J. S., praneša BPC, jog (duomenys neskelbtini), jos (duomenys neskelbtini) metų įsūnis rėkia, psichiškai terorizuoja, kiekvieną dieną reikalauja pinigų. Iš garso įrašo pavadinimu „download_10.102.186.21_2015-10-21_12-57-47_25.08“ matyti, jog pranešėja skambina BPC ir prašo atšaukti policiją, nurodo, jog įsūnis iš jos atėmė raktus, trenkė jai ir pabėgo. Vėliau ragelį parėmė vyras, kuris nurodė, jog jis buvo kitame kambaryje, įsūnis mušė motiną, atėmė raktus, atrakino ir pabėgo (b. l. 19-20). Iš bylos medžiagos matyti, jog šiuos garso įrašus pateikė Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius, kurio kartu pateiktame rašte taip pat nurodoma, kad 2015 m. spalio 21 d., 12.51 val. BPC informacinėje sistemoje yra užregistruoti du pranešimai dėl įvykio (duomenys neskelbtini), iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog būtent nuo kumščiu suduoto smūgio nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis tvirtino, jog nebuvo taip, kad motina atsitrenktų su galva, tokios aplinkybės taip pat nenurodė ir įvykį matęs liudytojas A. S. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog J. S. buvo suduotas smūgis kumščiu ir šią veiką padarė kaltinamasis J. S. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti išreikštas taip, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014). Nagrinėjamu atveju pats kaltinamojo J. S. panaudoto smurto pobūdis ir lokalizacija (smūgis kumščiu nukentėjusiajai į galvą), tai, kad liudytojų parodymais po to matėsi nukentėjusiosios veido paraudimas, taip pat faktas, kad nukentėjusioji po smūgio suklupo, kartu ir A. S. parodymai apie tai, kad nukentėjusioji po to jam skundėsi, jog jai skaudėjo, sudaro pagrindą išvadai, kad J. S. sudavė nukentėjusiajai smūgį kumščiu į galvą ir dėl to kilo BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, t. y. taip nukentėjusiajai jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šie padariniai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo J. S. padaryta veika.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog J. S. 2015 m. spalio 21 d., apie 12.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo motina J. S. metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė pastarajai į kairįjį smilkinį ir taip tyčia nukentėjusiajai savo motinai J. S. sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusioji J. S. yra kaltinamojo J. S. motina, todėl kaltinamojo padaryta nuskalstama veika kvalifikuotina kaip padaryta prieš šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl J. S. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas prieš artimąjį giminaitį – senyvo amžiaus motiną, kurį jį įsisūnijo, nusikaltimas padarytos namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas). Įvertinama ir tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – gyvena kartu su savo tėvais, taigi ir su nukentėjusiąja (b. l. 42), nedirba, pajamų negauna (b. l. 44), administracine tvarka baustas daugybę kartų (b. l. 45-55), anksčiau teistas, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 56-60, 61-64), teistumas neišnykęs, šiuo metu pataisos namuose atlieka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jo atžvilgiu yra priimtas baudžiamasis įsakymas, kuris dar nėra įsiteisėjęs, konsultuotas/gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre, nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant Opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 73), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 74), konsultuotas Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Klinikinių konsultacijų skyriuje 1997 m. spalio 22 d., išvada – akivaizdžios psichologinio pobūdžio bendravimo problemos, ypač su motina, turint jos hiperprotekciją sūnaus atžvilgiu (b. l. 76). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam J. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant nesiekiančią šios rūšies bausmės vidurkio. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį J. S. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio, optimaliai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį J. S. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė šiuo metu nebendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nes šis baudžiamasis įsakymas dar nėra įsiteisėjęs.

J. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 34, 35-36), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu J. S. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme ir skirti J. S. galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir keturiems mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. S. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį.

J. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius