Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-525-944/2017 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito kaltės ir kt.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo byloje kreditorius AB DnB bankas, išvadą teikianti institucija byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl ieškovės A. G. kaltės;nustatyti nepilnamečio sūnaus A. G. gyvenamąją vietą su tėvu V. G.;nustatyti 200 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. G., mokant periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovą V. G. paskiriant tvarkyti išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise;nustatyti nepilnamečio sūnaus A. G. bendravimo su motina A. G. tvarką priešieškinyje išdėstytomis sąlygomis:pripažinti automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe;pripažinti butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovo asmenine nuosavybe, priteisiant ieškovei iš atsakovo kompensaciją, kurią sudaro – 10 333,54 Eur, įpareigojant ieškovę išsikraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune per 14 dienų nuo lėšų gavimo dienos;prievolę pagal 2005 m. lapkričio 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp AB DnB banko, A. G. ir V. G., pripažinti asmenine V. G. prievole;po santuokos nutraukimo ieškovei palikti G., atsakovui – G. pavardes;

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kauno apylinkės teismas, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai laikė, jog atsakovo reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo yra trys savarankiški reikalavimai, kurių kiekvienas apmokestinamas 41 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su motina tvarkos nustatymo vertintini kaip vienas savarankiškas reikalavimas. Atsakovas priešieškiniu pirmiausia prašo nutraukti santuoką, o prašymai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su motina tvarką yra išvestiniai ir neatskiriamai susiję su pagrindiniu priešieškinio reikalavimu. Išvestiniai reikalavimas neturi būti apmokestinami papildomu žyminiu mokesčiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos duomenis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas – nutraukti ieškovės A. G. ir atsakovo V. G. santuoką dėl ieškovės A. G. kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus A. G. gyvenamąją vietą su tėvu V. G.; nustatyti 200 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. G.; nustatyti nepilnamečio sūnaus A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo su motina A. G. tvarką priešieškinyje išdėstytomis sąlygomis; pripažinti automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. G. asmenine nuosavybe; pripažinti butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovo V. G. asmenine nuosavybe, priteisiant ieškovei iš atsakovo 10 333,54 Eur kompensaciją, įpareigojant ieškovę išsikraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune per 14 dienų nuo lėšų gavimo dienos; prievolę pagal 2005 m. lapkričio 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp AB DnB Banko, A. G. ir V. G., pripažinti asmenine V. G. prievole; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti G., atsakovui – G. pavardes.

Pirmosios instancijos teismas laikydamas, kad atsakovas reiškia tris neturtinio pobūdžio reikalavimus, t. y. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo (3x41 Eur); neturtinį reikalavimą dėl sutarties modifikavimo (144 Eur) ir turtinio pobūdžio reikalavimą (310 Eur), ginčijama nutartimi nusprendė, kad iš viso už priešieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 577 Eur, teikiant per EPP 433 Eur. Pažymėdamas, kad atsakovė sumokėjo 264 Eur žyminio mokesčio, laikė, kad šalinanti trūkumus primokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 169 Eur (t. y. 433 Eur - 264 Eur).

Atsakovas, iš dalies sutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi, primokėjo trūkstamą 82 Eur žyminio mokesčio dalį, pažymėdamas, kad yra sumokėjęs ne 264 Eur, o 290 Eur. Atskirąjį skundą teikia dėl nutarties dalies, kuria jam nustatyta primokėti žyminį mokestį už reikalavimus: dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo (teikiant per EPP iš viso būtų 62 Eur). Nurodė, kad šie reikalavimai yra išvestinio pobūdžio ir žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais.

Pažymėtina, jog žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (CPK 80 str.). CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį, apeliacinį ar atskirąjį skundą ir kt.). Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą, ieškinį sudarant keliems savarankiškiems reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą.

CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2552 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 2 dienos). Šie reikalavimai koreliuoja su proceso teisės normomis – pagal CPK 385 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. Taigi, santuokos nutraukimo byloje yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu.

Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/09; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs. Į santuokos nutraukimo padarinių apimtį patenka ir sutuoktinių dalyvavimo vaikus auklėjant bei nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais tvarkos nustatymo klausimai.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „turtiniuose ginčuose“ reiškia, kad ji yra universali, savo turiniu platesnė negu vartojama Civiliniame kodekse. Ji apima visus atvejus, kai teisme reiškiamas ginčas dėl turto, todėl tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012). Taigi, santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikalavimai – nustatyti vaiko gyvenamąją vietą bei nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką – yra neatskiriamai susiję su santuokos nutraukimu (su reikalavimu nutraukti santuoką), todėl, kai tokie reikalavimai reiškiami santuokos nutraukimo byloje, jie atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Be to, pažymėtina, kad atsakovas reikšdamas priešieškinį yra sumokėjęs 290 Eur, o ne 264 Eur dydžio žyminį mokestį (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas). Šalindamas trūkumus atsakovas primokėjo 82 Eur, kas reiškia, kad iš viso už priešieškinį sumokėta žyminio mokesčio suma sudaro 372 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kuria atsakovui nustatytas terminas primokėti žyminį mokestį už reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo (82 Eur (2x41 Eur), teikiant per EPP iš viso 62 Eur (t. y. 82 Eur x 75 proc.) naikintina ir atsakovo priešieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria atsakovas V. G. įpareigotas už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su motina tvarkos nustatymo sumokėti 62 Eur panaikinti ir atsakovo V. G. priešieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.