Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Š. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria D. Š. skundas netenkintas ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėjo pavaduotojo A. G. 2014 m. vasario 21 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. Š. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 160¹ straipsnį, padarymą buvo paskirta 350 Lt bauda, paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas V. P. 2014 m. sausio 17 d. surašė D. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 160¹ straipsnį, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios betoninės sijos ir plokštės yra sukrautos ant J. S. nuomos teise valdomo valstybės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kelio servituto (352 kv. m.) ir sudaro kliūtis transporto priemonių eismui, tokiu būdu pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.119 straipsnio reikalavimai.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėjo pavaduotojas A. G. 2014 m. vasario 21 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį D. Š. nubausta dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 160¹ straipsnį, padarymo ir jai paskirta 350 litų bauda.

Apeliaciniu skundu D. Š. atstovas advokatas Andrius Kazakevičius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodo, kad D. Š. susipažinusi su skundžiama nutartimi mano, kad ji yra neteisėta ir todėl naikintina. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs D. Š. skundą nusprendė, jog ji yra tinkamas ATPK 160¹ straipsnyje aptartos veikos subjektas, nes nuo 2012 metų pradėjo eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Teismo manymu, būtent bendrovės vadovas - direktorius, t. y. vienasmenis valdymo organas, atsakingas už juridinio asmens teisių bei pareigų įgyvendinimą, dėl ko, nuo „savo darbo pradžios direktoriaus pareigose ji yra atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonines sijas ir plokštes, t. y. už ginčo objektą. D. Š. nesutinka su tokiu teisiniu vertinimu, nes jis nesiderina su ATPK 160¹ straipsnyje aptartos veikos požymiais. ATPK 160¹ straipsnyje numatyta teisinė atsakomybė „už kliūčių eismui sudarymą“, t. y. už veiką (veikimą arba neveikimą), kurios sukeliamas faktinis rezultatas - „kliūtis eismui“. Todėl siekiant nustatyti „dėl kliūčių eismui“ atsakingą asmenį ar asmenis, būtina išsiaiškinti kas, kada, galbūt net kieno nors nurodymu, sukūrė minimas kliūtis, o ne tik kas gali jas pašalinti, tačiau to nedaro, kaip šiuo konkrečiu atveju. Iš bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visiškai akivaizdu, jog „kliūtys eismui“ atsirado dar iki 2012 metų, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vadovauti D. Š.. Tai patvirtina tiek pats J. S. (vadovaujant J. V., kuris yra „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, ant gatvės buvo sukrauti blokai. Plokštės atsirado prieš tris – keturis metus), tiek ir D. Š. apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie nurodė plokštes toje pačioje vietoje esant apie 8 metus. Kas savo ruožtu reiškia, jog minimos plokštės, t. y. „kliūtys eismui“, atsirado ne dėl D. Š. veikimo ar neveikimo, bet dėl kitų asmenų veikos, kurių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą net nebuvo bandoma nustatyti. Pasak atstovo, D. Š. vertinimu, byloje nesant prieštaravimų dėl fakto, jog nurodymą sukrauti plokštes ant kelio davė ne ji, ir „kliūtys eismui“ atsirado ne dėl su ja susijusių priežasčių, administracinė byla jos atžvilgiu turėjo būti nutraukta. Šiuo aspektu būtina pažymėti ir tai, jog administracinės teisės pažeidimas yra kalta veika. Todėl negavusi nukentėjusiojo pretenzijų dėl kažkokių kliūčių kelyje ar prie jo, D. Š. net negalėjo suvokti pažeidžianti ATPK 160¹ straipsnio nuostatas, nepašalindama „kliūčių eismui“, nes ne ji „kliūtis“ sudarė.

Atstovas taip pat nurodo, kad D. Š. nesutinka su teismo išvada apie jos tinkamumą būti ATPK 160¹ straipsnio subjektu, nes nebuvo atskleista, jos kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo kompetencija. Šioje byloje teismas pasirėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, tačiau tai dar nereiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi kolegialaus valdymo organo (valdyba), kad pagal bendrovės įstatus vadovo kompetencija nėra siauresnė nei pagal minėtą įstatymą ir t. t. Todėl D. Š. laikosi pozicijos, jog norint ją pripažinti kalta dėl ATPK 160¹ straipsnio pažeidimo, byloje buvo reikalinga ištirti bei tiksliai įvardinti dokumentus (darbo sutartį, įstatus, pareiginius nuostatus ir pan.), kurie apibrėžia jos kompetenciją vadovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jos pareigas. Pažymi, jog apie reikalingumą analizuoti juridinio asmens vadovo kompetenciją yra nurodoma teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-592/2012).

Be to, byloje nėra jokių įrodymų apie „trukdymą eismui“, t. y. byloje nėra jokių įrodymų nei apie kelią ir jo tikslią vietą, nei apie plokščių buvimą ant kelio, nei apie realų trukdymą eismui. Pasak atstovo, skundžiamojoje nutartyje teismas pažymėjo, jog pažeidimo faktas matyti iš planų ir 2013 m. lapkričio 18 d. patikrinimo akto, tačiau su tuo atstovas nesutinka. D. Š. vertinimu, teismo minėti dokumentai patvirtina tik tai, jog kelias yra nubrėžtas plane ir, kad kelias prie plokščių susiaurėja, bet ne tai, jog plokštės yra ant kelio. Šiuo atveju tiksli kelio vieta nėra nustatyta pagal kartografinius duomenis, keliui nesuteiktas teisinis gatvės ar kelio statusas, kelias neįtrauktas į miesto kadastro žemėlapį. Todėl byloje nėra pagrindo teigti, jog kelias yra būtent toje vietoje, kurioje ir turėtų būti pagal detaliojo planavimo dokumentus. Juk visiškai įmanoma, kad kelias turi būti kitoje vietoje, galbūt nukentėjusiojo tvoros yra ne ten, kur turėtų būti ? Be to, pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą, kelią sudaro visa eilė sudedamųjų dalių, viena kurių yra važiuojamoji kelio dalis. Atstovo nuomone, iš ATPK 160¹ straipsnio dispozicijos galima spręsti, jog kliūtys turi būti būtent važiuojamojoje kelio dalyje, o ne kelkraštyje, ne apsauginėje zonoje ar pan. Todėl šioje byloje buvo būtina nustatyti aiškias kelio koordinates, važiuojamosios dalies plotį, ir tik tada spręsti apie tai, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas yra kelio važiuojamojoje dalyje. Kalbant apie fakto fiksavimo objektyvumą pažymėtina, jog D. Š. nedalyvavo 2013 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akto sudarymo metu, nematė kaip buvo matuojami atstumai, kas tai darė, su kokiomis priemonėmis. Iš bylos medžiagos neįmanoma suprasti, iš kur atsirado tas 352 kv. m. skaičius, ką jis reiškia ir kas bei kokiu būdu jį nustatė. Todėl D. Š. laikosi pozicijos, jog teisės pažeidimo „įvykio fiksavimas“ turi būti tikslinamas jai dalyvaujant ir naudojantis patikimomis matavimo priemonėmis.

ATPK nuostatos reikalauja aiškiai aprašyti teisės pažeidimo požymius tiek protokole, tiek ir nutarime. Taip yra užtikrinama pažeidėjo teisė suvokti kuo jis yra kaltinamas, kokie jo veiksmai laikomi prieštaraujančiais teisei bei sudaryti sąlygas gintis. Tačiau šio proceso metu aptariamoji teisė D. Š. nebuvo užtikrinta. Pasak atstovo iš nutarimo turinio matyti, jog D. Š. pripažįstama įvykdžiusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 160¹ straipsnyje, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios betono sijos yra sukrautos ant kelio ir trukdo eismui. Tačiau nei nutarime, nei protokole, nei nutartyje nenurodoma, kada ir kokia veika (veikimu ar neveikimu) pasireiškė kalti, priešingi teisei D. Š. veiksmai. Gali būti, jog pažeidėja yra baudžiama už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukrovė plokštes ant kelio. Bet gali būti ir taip, jog ji baudžiama už tai, kad nepašalino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių plokščių nuo kelio, kai „tikėtinai“ turėjo galimybę tai padaryti tapusi bendrovės vadove 2012 metais. Atstovo vertinimu tai yra labai reikšminga norint susidariusią situaciją vertinti ATPK 160¹ straipsnio turinio prasme, todėl mano, jog D. Š. teisės turėtų būti užtikrinamos sudarant jai sąlygas susipažinti su deramai surašytu protokolu.

Atstovas nurodo, kad D. Š. vertinimu, byloje minimos plokštės realiai netrukdo eismui. ATPK 160¹ straipsnyje numatyta veika nėra formali, ji turi sukelti realias pasekmes, ko šiuo atveju akivaizdžiai nėra. Kaip pažymėjo ir pats nukentėjusysis, keliu važinėja bendrovių transporto priemonės, vilkikai, statybinė technika, ir niekas dėl nieko nesiskundžia. Skundžiasi tik nukentėjusysis J. S., kuriam tris, o gal net ir keturi metus viskas buvo gerai. Todėl neapklausus kitų byloje minėtų įmonių atstovų ir negavus patvirtinimo apie eismo trikdymą, konstatuoti „eismo trukdymo“ požymio negalima. Pažymi ir tai, jog nukentėjusysis kliūtys kelyje „pamatė“ tik po to, kai Šiaulių apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pareiškusi reikalavimą atsakovui J. S. dėl savininko teisių gynimo.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad byloje surinktų duomenų visuma neabejotinai įrodo, kad Š. Š. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra motyvuota, pagrįsta ir jos naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

ATPK 160¹ straipsnyje numatyta atsakomybė už gatvių, jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimą, važiavimą asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių eismui sudarymą, tarp jų kelio dangos užteršimą, taip pat leistiną svorį viršijančių krovinių vežimą be komunalinio ūkio tarnybų leidimo.

Iš ATPK 160¹ straipsnio dispozicijos matyti, kad šiam pažeidimui kvalifikuoti reikalinga nustatyti, kad yra sudaryta kliūtis eismui. Kadangi šis straipsnis yra ATPK vienuoliktame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai piliečių buto teisių, butų komunalinio ūkio ir tvarkymo srityje“, todėl šis straipsnis nėra taikomas tais atvejais, kai kliūtis eismui atsiranda bendrojo naudojimo kelyje, nes už Kelių eismo taisyklių 10 punkto pažeidimą, numatyta atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios betoninės sijos ir plokštės trukdo eismui, nes dėl jų kelias yra susiaurėjęs, eismas šiuo keliu vyksta ne visu kelio pločiu, nes tam trukdo minėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas. Teismo vertinimu, kvalifikuojant šį pažeidimą nėra būtina nustatyti, kada šios kliūtys atsirado, šiuo atveju svarbus laikas, kai yra trukdoma eismui. Šio pažeidimo subjektas yra asmuo, kuris sukūrė kliūtis ar kuriam priklauso daiktai trukdantys eismui. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad eismui trukdantys daiktai – betoninės sijos ir plokštės priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovė yra D. Š.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį byloje Nr. N17-1662/2006 ir kt.). Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą už akcinės bendrovės veiklą yra atsakingas vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad D. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vadovauti 2012 metais, daro išvadą, kad D. Š. perimdama vadovavimą įmonei turėjo susipažinti su įmonei priklausančiu turtu, jo laikymo vietomis ir sąlygomis. Žinodama, kad atsakomybė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytus pažeidimus kyla įmonės vadovui, turėjo užtikrinti, kad įmonei priklausantis turtas būtų laikomas ir tvarkomas laikantis įstatymų reikalavimų. Šiuo atveju D. Š. nesiimdama priemonių užtikrinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas būtų laikomas ir tvarkomas laikantis teisės aktų reikalavimų, neužtikrindama, kad įmonei priklausantis turtas neribotų kitų asmenų teisių, šiuo atveju netrukdytų eismui, tokiais veiksmais (neveikimu) padarė ATPK 160¹ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatant aplinkybes dalyvavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vyriausiasis specialistas V. P. ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus Teritorijų planavimo poskyrio vyresnioji specialistė R. M.. Teismas pažymi, kad ATPK nenumato pareigos pareigūnams užtikrinti, kad fiksuojant pažeidimą dalyvautų galimai pažeidimą padaręs asmuo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra nustatytas kelio servitutas, kurio plotas 352 kv. m. Todėl nėra pagrindo teigti, kad neaišku iš kur byloje atsirado skaičius „352“.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. sausio 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad protokole yra užfiksuotos esminės nagrinėjamo įvykio aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiama D. Š. žinojo kuo yra kaltinama, įgyvendino teisę į gynybą ir gynėsi nuo pateikto kaltinimo, todėl perrašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. balandžio 25 d. nutartį D. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl naikinti šią teismo priimtą nutartį, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. Š. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį palinkti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.