- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-04-22
- Bylos Nr.
- 1-401-972/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15500-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Kaltinamasis
- M. R.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Laukineitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį BK 93 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-27 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba pradėti mokytis ar įgyti specialybę; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-28 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010-04-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis M. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2016-04-02 apie 21.22 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine I. G. metu sudavė jai du kartus delnu į dešinę akį, pastūmė du kartus į krūtinę ir diržu trenkė jai per kairės rankos pirštus, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. R. apklausos metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nieko neatsimena. Neatmeta galimybės, kad galėjo prieš savo sugyventinę pavartoti fizinį smurtą. Jis labai gailisi, stengsis susitaikyti su savo sugyventine, kadangi prieš ją nėra smurtavęs, nežino ir negali paaiškinti, dėl ko jis 2016-04-02, jiems abiem vartojant alkoholį, galėjo prieš ją smurtauti (b. l. 71). Papildomos apklausos metu kaltinamasis M. R. parodė, kad jis gyvena kartu su savo sugyventine I. G. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su I. gyvena jau 3 metus, veda bendrą ūkį. Jo ir I. santykiai normalūs, tačiau kartais tarp jos ir I. vyksta žodiniai konfliktai dėl įvairiausių buitinių priežasčių. 2016-04-02 jis visą dieną buvo svečiuose tai pas vienus, tai pas kitus asmenis, vartojo alkoholį, šventė savo dukros gimtadienį. Vakare, tikslaus laiko nepamena, jis grįžo namo, tada jie su I. nutarė atšvęsti dukros gimtadienį ir pradėjo kambaryje vartoti alkoholį. Tą dieną jis išgėrė daug alkoholinių gėrimų, o kadangi buvo girtas, neprisimena to vakaro įvykio, jo aplinkybių. Ar įvyko koks nors konfliktas tarp jo ir I., neprisimena. Gali būti, kaip sako I., kad jis jai delnu kelis kartus sudavė į veidą, diržu trenkė jai per rankas, stūmė ją į krūtinę ir apipylė ją vandeniu, tačiau to neprisimena, nes buvo labai girtas. Kas iškvietė policijos pareigūnus, neprisimena. Jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, būtinai atsiprašys I. už savo poelgį. Pasižada daugiau niekada prieš ją nesmurtauti ir nedaryti jokių nusikalstamų veikų. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 76-77).
Nukentėjusioji I. G. parodė, kad ji su savo sugyventiniu M. R. jau trejus metus gyvena vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji dirba individualioje įmonėje pardavėja, o jis nedirba niekur, ji viena išlaiko buitį. Jų santykiai yra geri, tačiau kartais pasipyksta, kai M.s būna išgėręs. 2016-04-02 apie 21.20 val. jis grįžo į namus neblaivus, pradėjo prie jos kabinėtis dėl nereikšmingų dalykų, delnu jai trenkė kelis kartus į veidą, tada išsitraukė diržą, kurį turėjo įsivėręs į kelnes, trenkė juo kelis kartus jai per rankas, stumdė ją, vadino necenzūriniais žodžiais. Jai pavykus nuo jo pabėgti, užsirakino tualete ir paskambino policijai. Kol ji kalbėjo su bendrosios pagalbos centru, jis išlaužė duris ir įėjo į vidų. M. buvo prisipylęs į dubenėlį vandens, kurį pylė ant jos. Ji stengėsi nieko nebesakyti, o jis vadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais. Tada ji gražiuoju prikalbino jį eiti parūkyti. Jiems išėjus kartu į koridorių, atvažiavo policijos pareigūnai. M. R. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau ji nėra anksčiau kvietusi policijos. Ji savo sugyventiniui atleidžia, mano, kad jis pasitaisys (b. l. 16-17). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. G. parodė, kad 2016-04-02 apie 20 val. namo M. grįžo neblaivus. Kur ir su kuo jis vartojo alkoholinius gėrimus, nežino. Kadangi tą dieną buvo jo dukros gimtadienis, jie nutarė su M. išgerti alkoholio. Iš pradžių viskas buvo gerai, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Apie 21 val., tikslaus laiko nepamena, jiems kalbant kambaryje, M. pradėjo prie jos kabinėtis, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Tada tarp jos ir M. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis priėjo prie jos ir delnu trenkė du kartus jai per veidą ir pataikė į dešinę akį, o po to išsitraukė diržą, kurį turėjo įsivėręs į kelnes, ir du kartus sudavė jai per kairės rankos pirštus, o po to du kartus rankomis pastūmė ją į krūtinę. Dėl suduotų smūgių į veidą, diržu per pirštus bei į krūtinę jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nori patikslinti, kad konflikto metu M. jos per galvą nemušė, diržu per nugarą sudavęs nebuvo, plaukų nerovė. Kodėl pareigūnai nurodė, kad M. jai rovė plaukus, mušė per galvą bei sudavė diržu per nugarą, nežino, ji pati to nesakė. Po įvykio pas med. ekspertus nenuėjo, nors jai ir buvo duotas siuntimas. Kodėl nenuėjo, paaiškinti negali. Šiuo metu ant dešinės akies matosi sumušimas (b. l. 19-21).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2016-04-02 21.22 val. buvo gautas pranešimas, jog vyksta smurtas artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė I. G., gim. (duomenys neskelbtini). Pastaroji paaiškino, kad jos sugyventinis M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ją mušė rankomis per galvą, mušė diržu, apipylė su vandeniu, rovė plaukus, grasino užmušti. Moteris buvo apsiverkusi, negalėjo nurimti. Apžiūrėjus nukentėjusiąją, buvo matyti kairės plaštakos sumušimas, paraudusi kairė ausis (b. l. 3-4).
2016-04-04 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus I. G. nustatyta, kad ant I. G. dešiniojo akies voko matyti didelė kraujosruva (b. l. 24-26).
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016-04-02 21.58 val. M. R. nustatytas 2,76 promilių girtumas (b. l. 56).
Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. R. 2016-04-02 apie 21.22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. G., sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis M. R. suprato, kad smurtauja prieš savo šeimos narį, kad tokiais veiksmais sukelia jam fizinį skausmą, jį žaloja ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Motyvuojamoji dalis
M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad M. R. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, savo šeimos narį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau teistas už smurtinio ir nukreipto į kito asmens nuosavybę nusikaltimo padarymą, nusikalto teistumui neišnykus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę (BK 49 straipsnis), taip pat paskyrus BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, M. R. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas M. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-04-02 21.30 val. iki 2016-04-04 13.50 val. (2 paros), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su garso įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti areštą 21 (dvidešimt vienai) parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. R. skirti areštą 14 (keturiolikai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kartu su bausme M. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-04-02 21.30 val. iki 2016-04-04 13.50 val. (2 paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su garso įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti M. R., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.