- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-19
- Bylos Nr.
- AN2-11-497/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00778-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Pareiškėjas
- R. G.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimo, kuriuo R. G. nubaustas:
- pagal ANK 426 str. 5 d. – 850 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams.
Vadovaujantis ANK 38 str., R. G. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 850 Eur bauda su administracinio poveikio priemone teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trims metams.
R. G. nubaustas už tai, kad jis 2017-01-16 apie 10.44 val. Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 80 km/h greitį 31 km/h, nes važiavo 111 km/h (įvertinus paklaidą) greičiu. Taip R. G. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 str. 4 d. numatytą administracinį nusižengimą. Be to, jis nepakluso teisėtam tikrinančio uniformuoto policijos pareigūno aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taip R. G. padarė ANK 426 str. 5 d. numatytą administracinį nusižengimą.
R. G. apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neapklausė tarnybinius pareiškimus bei protokolą surašiusių pareigūnų liudytojais, o neapklausus liudytojų, nebuvo galima nagrinėti bylos iš esmės. Pareigūnai, surašydami protokolą, nesilaikė ANK 608 str., nes jie 2017-03-08 buvo atvykę į apelianto namus su prašymu pasirašyti protokolą, todėl yra tikslinga apklausti visus pareigūnus.
Siekiant išsiaiškinti, ar apelianto veiksmai atitinka ANK 426 str. 5 d. numatytą veiką, svarbu nustatyti, ar buvo kėsinamasi pažeisti valdymo tvarką ir ar policijos pareigūnų reikalavimai bei nurodymai buvo teisėti.
Lietuvos kelių policijos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nutarimą palikti nepakeistu, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto argumentai nepagrįsti kitų objektyvių įrodymų visuma. R. G., būdamas eismo dalyviu, privalėjo suvokti situaciją kelyje, matyti (girdėti) policijos pareigūnų veiksmus. R. G. akivaizdžiai nesustabdė pareigūno stabdomo automobilio ir šios aplinkybės rodo jo tyčios turinį – nepaklusti teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams. Paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatūs R. G. neteisėtos veikos rezultatui, už kurį atsakingas yra jis pats.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimu R. G. pripažintas kaltu dėl dviejų administracinių nusižengimų padarymo – dėl ANK 416 str. 4 d. ir 426 str. 5 d. numatytų administracinių nusižengimų. Apeliaciniame skunde R. G. nesutikimo su šiuo nutarimu argumentus nurodo tik dėl ANK 426 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo, o teismo išvadų dėl ANK 416 str. 4 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymo apeliantas neginčija. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nutarimas dalyje, kurioje R. G. pripažintas kaltu dėl ANK 416 str. 4 d. numatyto nusižengimo padarymo, yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamas nutarimas apeliacine tvarka peržiūrimas tik toje dalyje, kurioje R. G. pripažintas kaltu padaręs ANK 426 str. 5 d. numatytą administracinį nusižengimą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. G. padarė ANK 426 str. 5 d. numatytą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas viešame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atliko išsamų ir visapusį įrodymų tyrimą. Teismas objektyviai įvertino surinktus duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas neištyrė ar kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad apeliantas administracinio nusižengimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Tokios aplinkybės nenustatytos ir apygardos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą.
Apelianto kaltė dėl ANK 426 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūnų S. R., L. D. 2017-01-16 tarnybiniais pranešimais, policijos pareigūno A. R. 2017-03-08 tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašu, nuotrauka bei paties R. G. paaiškinimu, duotu tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu. R. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, su jam inkriminuojamu pažeidimu sutiko, patvirtino, jog matė, kad jį stabdė pareigūnas su uniforma, tačiau nuvažiavo toliau, sutiko su pareigūno S. R. 2017-01-16 tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, savo elgesį vertino neigiamai. Visi šie byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais, pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 426 str. 5 d. numatyto nusižengimo sudėties elementai.
Apeliantas skunde teigia, kad buvo reikalinga pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti kaip liudytojus jį 2017-01-16 stabdžiusius bei vėliau persekiojusius ir tarnybinius pranešimus surašiusius pareigūnus, kas nebuvo padaryta ir dėl ko bylos nebuvo galima nagrinėti iš esmės. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo abejoti iš esmės pagrįstomis apylinkės teismo išvadomis. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – vaizdo įrašas, nuotrauka, ir pažeidėjo paaiškinimas. Visų šių įrodymų visumos apylinkės teismui pakako padaryti išvadai dėl apelianto kaltės, padarius ANK 426 str. 5 d. numatytą administracinį nusižengimą, todėl pareigūnų apklausa teisme šiuo konkrečiu atveju būtų perteklinė.
R. G. apeliaciniame skunde teigia, kad 2017-03-17 administracinio nusižengimo protokolas surašytas, nesilaikant įstatymo reikalavimų, kadangi jis surašytas ne įvykio vietoje ar policijos nuovadoje, kur R. G. turėjo būti supažindintas su ANK pažeidimais. Šiuos apelianto argumentus teismas atmeta, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad įvykio vietoje protokolas negalėjo būti surašytas, kadangi R. G. vairuojamo automobilio policijos pareigūnai iš karto po įvykio (t. y. iš karto po to, kai apeliantas stabdomas nesustojo) nepasivijo, apeliantas nuvažiavo nežinoma kryptimi. Reikalavimo, kad protokolas būtinai būtų surašytas policijos įstaigoje, įstatymas nenumato. ANK 608 straipsnyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokolą pareigūnas surašo, baigęs administracinio nusižengimo tyrimą. Nagrinėjamos bylos atveju baigęs tyrimą pareigūnas protokolą surašė 2017-03-07, tą pačią dieną jį įteikė R. G., paėmė paaiškinimą iš pažeidėjo, įteikė šaukimą į teismą, išaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir pareigas. R. G. dėl tokių pareigūno veiksmų nereiškė jokių pretenzijų ir pastabų. Apygardos teismo vertinimu, 2017-03-07 administracinio nusižengimo protokolas atitinka įstatymo reikalavimus, numatytus ANK 608 str., jame tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos tinkamam inkriminuojamo nusižengimo išnagrinėjimui, reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui, jų teisiniam įvertinimui, kurių pirmosios instancijos teisme apeliantas neginčijo, todėl apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo nesivadovauti protokolu ir atmesti jį kaip įrodymą.
Iš pareigūnų tarnybinių paaiškinimų matyti, kad 2017-01-16 apeliantas buvo stabdomas, mojant apvaliu šviesą atspindinčiu stabdymo skrituliu skersai važiuojamosios kelios dalies. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnai buvo su tarnybinėmis uniformomis. Kad R. G. buvo stabdomas „policininko lazdele“, nurodė ir pats R. G. savo 2017-03-07 paaiškinime, o pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad buvo stabdomas uniformuoto pareigūno. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas, aiškiai išreikštas ir atitiko ANK 426 str. 6 d. numatytus reikalavimus. R. G. 2017-01-16 buvo stabdomas šviesiu paros metu (10.44 val.), aiškiai išreikštu ir teisėtu policijos reikalavimu, todėl apygardos teismui nekyla abejonių dėl to, kad R. G. suvokė, kad buvo stabdomas pareigūno, o nesustabdęs automobilio, suvokė, kad nevykdo teisėto pareigūno reikalavimo. Tačiau R. G. automobilio nesustabdė ir toliau važiavo, pavojingai manevruodamas, nuvažiavo nežinomu keliu, policijos pareigūnai jo nebepasivijo. Šios aplinkybės rodo apelianto tyčios turinį – nepaklusti teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams. Taigi visi šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad yra visi ANK 426 str. 5 d. numatyto nusižengimo sudėties elementai, ką taip pat teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamame nutarime, ir sudaro pagrindą atmesti apelianto argumentus, kuriais jis siekia paneigti, jog padarė minėtą administracinį nusižengimą.
R. G. skunde kalia klausimą dėl teismo paskirtos nuobaudos už padarytą administracinį nusižengimą, tačiau nenurodo konkrečių argumentų, kodėl, jo nuomone, paskirta nuobauda nėra teisinga, o tik cituoja įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas ANK nuostatų, reglamentuojančių nuobaudos skyrimą, nepažeidė ir jas taikė tinkamai. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas R. G. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad R. G. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, į tai, kad R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė ir į padarytų nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. G. – kad anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka už įvairių rūšių pažeidimus, turi kelias galiojančias nuobaudas, dirba. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad pagrindo taikyti ANK 34 str. 5 d. nėra, tačiau R. G. skirtina minimali ANK 426 str. 5 d. sankcijoje numatyta bauda. Be to, kartu su nuobauda už ANK 426 str. 5 d. numatyto nusižengimo padarymą jam paskirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant minimalų terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui paskirta nuobauda yra teisinga, jos dar labiau mažinti nėra galimybės ir pagrindo.
Remdamasis tuo, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, apeliantas skunde argumentų, paneigiančių apylinkės teismo išvadų pagrįstumą ar sudarančių pagrindą jomis abejoti nenurodė, jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
R. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.