Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-03-10 · Civilinė byla Nr. 2-265-881/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-10
Bylos Nr.
2-265-881/2022
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00024-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
J. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-265-881/2022Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00024-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 10 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d., kuria ieškovas buvo įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) ieškinio dėl lėšų priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kredito garantas“ į valstybės biudžetą sumą padidinti iki 170 000 Eur ir iš jų 85 000 Eur priteisti D. Ž.; 2) ieškinio dėl lėšų priteisimo iš atsakovo A. P. į valstybės biudžetą sumą padidinti iki 220 000 Eur ir iš jų 110 000 Eur priteisti D. Ž.; 3) priteisti iš atsakovo A. E. į valstybės biudžetą 240 000 Eur ir iš jų 120 000 Eur priteisti ieškovui; 4) panaikinti antstolio A. S. sankcijas, pritaikytas D. Ž., T. Ž. ir ieškovui bei grąžinti pagrobtą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

3. Teismas, įvertinęs ieškovo reikalavimus, padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra aišku, ar ieškovas siekia patikslinti ieškinio reikalavimus jau nagrinėjamoje civilinėje byloje, ar teikia naują ieškinį. Pateiktame ieškinyje ieškovas taip pat nurodo įvairias aplinkybes, mini teismų procesinius sprendimus, mini įvairių valstybės institucijų ir asmenų veiksmus jo atžvilgiu, tačiau nėra aišku, kaip minėti veiksmai yra susiję su pareikštu reikalavimu, kokiu pagrindu ieškovas prašo priteisti ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodytas sumas. Ieškovas, be kita ko, nurodė, jog atsakovė pagal ieškinį yra ir UAB „Kredito garantas“, tačiau jokių su šia įmone susijusių aplinkybių pateiktame procesiniame dokumente nenurodo. Ieškovas nenurodė, kokiu pagrindu reiškia reikalavimus valstybės naudai. Nėra aišku, kas sudaro valstybės naudai priteistiną sumą, kaip ši suma susidarė ir kaip buvo apskaičiuota. Įvertinęs ieškovo pateiktą ieškinį ir atsižvelgęs į nurodyto procesinio dokumento turinį, teismas konstatavo, kad iš ieškinio turinio negali nustatyti ieškovo reikalavimo ir ieškinio pagrindo. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ieškinyje nurodomas aplinkybes.

4. Teismas nurodė, kad nors ieškovas ieškiniu prašo priteisti pinigines lėšas ne tik jam, bet ir D. Ž. bei į valstybės biudžetą, tačiau duomenų, jog turi teisę atstovauti D. Ž. interesus teisme ir jos vardu reikšti ieškinį, nepateikė.

5. Taip pat teismas pažymėjo, kad už pareikštą reikalavimą mokėtinas 10 750 Eur žyminis mokestis, tačiau ieškovas duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį nepateikė. Teismas ieškovui išaiškino, kad, esant sunkiai turtinei padėčiai, jis gali prašyti teismo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimą atidėti.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Apeliantas J. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-447-618/20220; priimti ieškinį, užskaitant žyminį mokestį; remtis įrodymais, kurie buvo pateikti į kitas anksčiau iškeltas bylas, kadangi pareikštas ieškinys yra jų tęsinys. Prie atskirojo skundo apeliantas taip pat prideda prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.

7. Apeliantas nurodo, kad D. Ž. dėl sveikatos būklės negali dirbti, gyvena iš apelianto pensijos, jis su ja negali kalbėtis apie teisinius reikalus, todėl kito pasirinkimo, kaip tik atstovauti jos interesus teisme, neturi. Kai teismas sugrąžins visą pensiją, bus įformintas įgaliojimas. Valstybei prašomos priteisti lėšos bus skirtos visuomenei ir teismams. Teismui nėra žinomas apelianto neįgalumo faktas, todėl jis skundžia priimtą nutartį. UAB „Kredito garantas“ piktybiškai negrąžina D. Ž., apelianto ir T. Ž. į buvusius namus, kurie buvo atimti neteisėtai. Nuolat blogėja jų sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

9. Atskirajame skunde apeliantas pasisako tik dėl aplinkybių, susijusių su jo teise atstovauti D. Ž. interesus teisme ir teise būti atleistam nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, pasisako tik dėl tų teismo nustatytų ieškinio trūkumų, dėl kurių argumentuoja apeliantas.

10. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016).

12. Kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarką reglamentuoja CPK, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus.

13. CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad asmenys gali vesti bylas teisme patys ar per atstovus. Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese.

14. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio civilinės proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio (liet. pagal pareigas) turi patikrinti atstovavimo tinkamumą, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais, t. y. teismas turi ir pareigą patikrinti, ar procesinis dokumentas nėra pasirašytas neįgalioto asmens, ar asmens, neturinčio teisės inicijuoti procesą. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų.

15. CPK 56 straipsnyje detaliai reglamentuota, kas gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. Be kitų minėto straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų fizinio asmens atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai ir asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Šiuo atveju laikoma, kad atstovu teisme gali būti ne bet koks fizinis asmuo, bet tik toks, kurį su atstovaujamuoju sieja atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Net ir esant nurodytiems santykiams, toks asmuo negali būti atstovas pagal pavedimą teisme: turi būti ir kitas juridinis faktas – toks asmuo dar turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Ši įstatymo norma taip pat reiškia, kad aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo turėjimas savaime nesuteikia teisės teisme atstovauti bet kuriam asmeniui. Minėta, kad juos turi sieti atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Tik esant abiem juridiniams faktams, asmuo turi atitinkamas atstovavimo teises teisme.

16. Nors konkrečiu atveju ieškinys yra reiškiamas apelianto vardu, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantas teigia, jog padeda D. Ž., nurodydamas reikalavimo dalį priteisti ir jai. Paaiškina, kad D. Ž. dėl sveikatos būklės negali dirbti, o, be to, apie teisinius reikalavus su ja apeliantas negali kalbėtis. Ieškinyje apeliantas nenurodė, koks yra jo ryšys su D. Ž., kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis atstovauja šio asmens interesus, nepateikė jokių įrodymų apie teisę minėto asmens vardu reikšti ieškinį. Pažymėtina, kad apelianto dėstomos aplinkybės dėl jo gaunamos pensijos ir D. Ž. sveikatos, nesudaro pagrindo atstovauti ją teisme. Kita vertus, apelianto teiginiai dėl negalėjimo su D. Ž. kalbėtis apie teisinius reikalus, vertintini, kaip galimai D. Ž. prieštaravimas dalyvauti teisminiuose procesuose. Tačiau, kaip jau minėta, asmenys gali vesti bylas teisme tik patys ar per atstovus, kurių atstovavimo teisę pagrindžiančius įrodymus pateikia, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumui pašalinti – pagrįsti apelianto teisę atstovauti kitų asmenų interesus teisme.

17. Be kita ko, apeliantas ieškiniu prašo dalį sumos priteisti į valstybės biudžetą, o atskirajame skunde nurodo, kad šios lėšos bus skirtos visuomenei ir teismams. Byloje nėra duomenų, kad apeliantui būtų suteikta teisė reikšti ieškinį valstybės ar jos institucijų vardu, o privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, jog būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas nenurodė, kokiu pagrindu reiškia reikalavimus valstybės naudai, beto, nėra aišku, kas sudaro valstybės naudai priteistiną sumą, kaip ši suma susidarė ir kaip buvo apskaičiuota.

18. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, taip pat nustatė, kad apeliantas už teikiamą ieškinį nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, kaip nustato CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, tačiau apeliantas tvirtina, kad jis žyminio mokesčio mokėti negali dėl sveikatos būklės. Apeliantas prie atskirojo skundo prideda ir prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

19. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1–11 punktais. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad ieškinio suma yra 945 000 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog už ieškovo pareikštą reikalavimą yra mokėtinas 10 750 Eur žyminis mokestis.

20. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau toks prašymas yra suformuluotas tik atskirajame skunde ir nebuvo teiktas pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio prašymo nagrinėjimas priskirtas išimtinai pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl apeliantui išaiškintina, kad jis turi teisę kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą, nustačiusį ieškinio trūkumus, su prašymu atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį arba atidėti jo mokėjimą (CPK 83, 84 straipsniai).

21. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliantui išaiškinama teisė kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu atleisti jį nuo žyminio mokesčio arba atidėti jo mokėjimą.

22. Kadangi skundžiama nutartimi apeliantui buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, skaičiuojamas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, šia nutartimi apeliantui nustatomas papildomas 7 dienų terminas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nurodytų trūkumų pašalinimui, skaičiuojamas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui papildomą 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytų trūkumų pašalinimui.

Teisėja Vilija Mikuckienė