Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Institucijos, priėmusios nutarimą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovams E. S. ir D. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo apelianto S. C. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012-10-01 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-233 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

apeliantas skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012-10-01 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-75-233.

Apeliantas skunde nurodė, kad 2012-10-01 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-233 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos inspektorius D. L. už Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių ir Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimus skyrė jam administracinę nuobaudą - 400 Lt. Administracine nuobauda jis nubaustas už tai, kad 2012-08-18 apie 15.00 val. Trakų rajone Skaisčio ežere vykdė verslinę žvejybą, sužvejotas žuvis iškrovė su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu nesuderintoje žuvų iškrovimo vietoje, taip pat pareikalavus išimti vandenyje esančius žvejybos įrankius atsisakė tai padaryti, pasišalindamas iš žuvų iškrovimo vietos. Žuvų iškrovimo vietoje laikė draudžiamą žvejybos įrankį (670 cm ilgio ežerinę gaudyklę, pagamintą iš žalios spalvos kaproninės medžiagos), kuris nebuvo nustatyta tvarka paženklintas kaip verslinėje žvejyboje naudojamas įrankis. Nurodė, kad Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių 11.22 punktas reikalauja, kad žuvų išteklių naudotojai didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose sužvejotas žuvis iškrautų tik su atitinkamu RAAD suderintose žuvų iškrovimo vietose. Kokia forma turi būti derinamos iškrovimo vietos, šios taisyklės nereglamentuoja, tačiau 7 taisyklių punkte apibrėžta šiurkštaus pažeidimo sąvoka įpareigoja atitinkamą RAAD, suderintą iškrovimo vietą pažymėti leidime. Iš to daroma išvada, kad verslinės žvejybos leidimas vidaus vandens telkiniuose gali būti išduotas tik tada, kai iš anksto bus suderintos žuvų iškrovimo vietos, nes taisyti ar vėliau papildyti leidimus, verslinės žvejybos leidimų vidaus vandens telkiniuose išdavimo tvarkos aprašo 19 punktas draudžia. Nurodė, kad Verslinės žvejybos leidimas vidaus vandens telkiniuose Nr. 010579 išduotas 2012-05-09, o jame esantys turinio trūkumai negali būti laikomi teisiniu pagrindu traukti jį administracinėn atsakomybėn. Skunde apeliantas taip pat nurodė, kad ūkio subjektų veiklos planiniai ir neplaniniai patikrinimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2011-04-12 įsakymu Nr. VR-V-62 patvirtintomis ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklėmis ir kitais teisės aktais. Kaip to reikalauja paminėti teisės aktai, apie planuojamą patikrinimą raštu D. L. jo neinformavo, taip pat atvykęs į vietą jam nepateikė nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo kopijos atlikti neplaninį patikrinimą, todėl reikalavimai peržengė teisėtumo ribas ir yra neteisėti. Neteisėti pareigūno reikalavimai (reikalavimo pagrindas - pastatyti tinklai buvo be plūdurų) jam nesukelia pareigos paklusti ir vykdyti juos, todėl atsiėmęs dokumentus, kuriuos buvo pateikęs pareigūnams, išvyko. Tarnybiniame pranešime D. L. nurodo, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-383 patvirtintų Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių 11.4 punkto reikalavimai, t.y. pareigūnai nepastebėjo jokių plūdurų, žyminčių tinklų pastatymo vietas. Nurodė, kad įsakymu Nr. D1-3 83 Lietuvos Respublikos aplinkos ministras niekada nėra patvirtinęs Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių. 2005-07-29 Lietuvos Respublikos aplinkos ministras išleido įsakymą Nr. Dl-383 ,.Dėl plombos aprašymo patvirtinimo bei žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymo". 2009-06-12 įsakymu Nr. Dl-329 buvo pakeista plombavimo ir žvejybos įrankių ženklinimo tvarka. Galiojančios šios tvarkos 2.4.4. punktas seliavų žvejybai nustato ženklinimo išimtį - vykdant seliavų žvejybą, plūdurais tinklų ir jų statymo vietos žymėti nereikia.Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių 11.17 punktas žuvų išteklių naudotoją įpareigoja išimti vandenyje esančius savo ar žvejybos įmonės, kurioje dirba, žvejybos įrankius pareikalavus to pareigūnams. Reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama griežtai laikantis teisės aktuose įtvirtintų sąlygų ir reikalavimų, todėl nėra absoliuti ir besąlyginė. Nurodė, kad nesilaikydami teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pareigūnai nusižengė teisei, o tai reiškia, kad iš savo neteisėtų veiksmų negali gauti jokios naudos ir įgyti kokių nors neadekvačių teisių. Tad reikalavimas išimti vandenyje esančius žvejybos įrankius, kilęs iš įstatymų ir kitų teisės aktų visiško nesilaikymo, jų nežinojimo, negalėjo būti įvertintas kaip teisės pažeidimas jam sukeliantis neigiamas pasekmes. Skunde taip pat nurodyta, jog jeigu įstatymas ar kitas teisės aktas nereglamentuoja tam tikrų santykių, tai kilus ginčui, remiamasi teisės ar įstatymo analogija. Šiuo atveju pagal Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 6 str. Lietuvoje yra įteisinta verslinė, mėgėjų ir specialioji žvejyba. Atitinkamai šioms žvejybos rūšims taikomas skirtingas teisinis reguliavimas. Vadovaujantis to paties įstatymo 7 str. 4 d. verslinės žvejybos teisinius santykius reglamentuoja Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklės. Taisyklėse nurodyti draudžiami žvejybos būdai ir įrankiai, o nepažymėtų įrankių laikymas, nelaikomas pažeidimu. Verslinei žvejybai taikant kitą žvejybos rūšį reglamentuojančius teisės aktus, bandoma formuoti ydingą precedentą, kuris verslinę žvejybą paverstų praktiškai neįgyvendinama veikla. Verslinės žvejybos įrankių įsigijimas, gabenimas ir laikymas iki jų ženklinimo momento, taptų neteisėtas. Taigi Mėgėjiškos žūklės taisyklių taikymas verslinės žūklės santykiams, neturi jokio pagrįsto teisinio pagrindo. Nurodė, kad D. L. priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nustatė, kad buvo padaryti du administraciniai teisės pažeidimai, tačiau skirdamas baudą peržengė ATPK 33 str. 2 d. nustatytas ribas. Pagal baudos skyrimo taisykles, galutinę nuobaudą privaloma parinkti sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose ir neviršyti 250 Lt. Nurodė, kad 2012-09-18 9.00 val. turėjo būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir priimtas nutarimas. Jam atvykus nurodytu laiku į nurodytą vietą, numatytas bylos nagrinėjimas neįvyko į bylos nagrinėjimą neatvykus pareigūnui. Po kelių dienų paštu buvo gautas pranešimas, pasirašytas kitą dieną po neįvykusio bylos nagrinėjimo posėdžio, kuriuo administracinės bylos nagrinėjimo terminas pratęstas iki 2012-10-01. Remdamasis ATPK 282 str. 3 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas, kaip objektyvias priežastis, dėl kurių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, nurodė didelį darbo krūvį (darbas ne darbo metu, savaitgaliais). Darbo organizavimo trūkumai nėra priskiriami prie objektyvių (nuo žmogaus valios nepriklausomų) priežasčių. Be viso to, inspekcijos viršininkas žinojo, kad administracinio teisės pažeidimo bylą privaloma išnagrinėti ir nutarimą priimti 2012-09-18 9.00 val., taigi jis turėjo visas galimybes organizuoti darbą taip, kad nereikėtų pratęsti bylos nagrinėjimo terminų ir pažeisti ATPK 282 str. 1 d. reikalavimų. Nurodė, kad praleidus administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminus, bylą išnagrinėjo ir priėmė nutarimą skirti baudą šios teisės neturėjęs pareigūnas D. L.. ATPK 282 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo bylas nagrinėti įpareigoja ne surašiusį protokolą ir surinkusį kitą bylos medžiagą pareigūną, o pareigūną, kuris gauna šiuos dokumentus, todėl mano, jog šis reikalavimas kyla iš ATPK 257 str. reikalavimų. Nurodė, kad akivaizdu, jog D. L., kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, pats surinko kitą medžiagą, neobjektyviai įvertino įrodymus ir priėmė neteisingą nutarimą. D. L. rėmėsi 2012-06-28 verslinės žvejybos patikrinimo aktu Nr. VR-7.7-112, nors tokio patikrinimo, kuris fiksuojamas šiame akte, tą dieną net nebuvo. Tai įrodoma tuo, kad nedelsiant akto nuorašas nebuvo įteiktas jam nei į rankas, nei išsiųstas paštu. Taip pat D. L. nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi savo tarnybiniu ir D. S. pranešimais, kurie surašyti dėl 2012-06-18 įvykių. Administracinio teisės pažeidimo protokolą D. L. surašė ir pats priėmė nutarimą už neva neteisėtus jo veiksmus, padarytus 2012-06-18. Neaišku, kada iš tiesų padarytas pažeidimas. Nurodė, kad analogišką administracinio teisės pažeidimo bylą, inspektorius D. L. jam buvo pradėjęs 2011-06-25, kurią vėliau nutraukė.

Teismo posėdyje apeliantas savo skundą palaikė prašė panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012-10-01 nutarimą skirti jam 400 Lt baudą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas nurodė, kad 2012-05-09 S. P. yra išduotas Verslinės žvejybos leidimas vidaus vandens telkiniuose. Leidime jis yra nurodytas kaip už žvejybą atsakingas asmuo. Nurodė, kad leidime turėjo būto nurodyta žuvų iškrovimo vieta ir S. P. turėjo pranešti Aplinkos apsaugos inspekcijai, kad bus vykdoma žvejyba, iškrovimas nurodytoje vietoje, o ar S. P. pranešė jis nežino. Jam S. P. tik žodžiu pranešė, jog galimas žuvų iškrovimas ir jam užteko tik S. P. nurodymo kur iškrauti sužvejotas žuvis. Nurodė, jog jei dėl žvejybos yra tikrinamas verslininkas privaloma turėti ir pateikti įsakymą, ko pateikta nebuvo. Nurodė, kad žvejybos įrankiu - 670 cm ilgio ežerine gaudykle nesinaudojo, tik atsivežė ir pasidėjo ant kranto, bet to šis žvejybos įrankis yra verslininko įrankis, kuriuo nėra draudžiama naudotis, o iš žuvų iškrovimo vietos pasišalino, kadangi skubėjo į operaciją.

Institucijos, priėmusios nutarimą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovai prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į pareikštą skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012-06-18 reido metu Trakų rajono Skaisčio ežero teritorijoje S. C. vykdydamas verslinę žvejybą, sužvejotas žuvis iškrovė su Vilniaus RAAD nesuderintoje žuvų iškrovimo vietoje, taip pat jis laikė draudžiamą žvejybos įrankį 670 cm ilgio ežerinę gaudyklę. 2012-06-18 nebuvo organizuojamas planinis ar neplaninis S. C. patikrinimas, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai organizavo reidą pagal 2012-06-17 gautą pranešimą jog Trakų rajone, Skaisčio ežere, vykdoma žvejyba tinkliniais ne mėgėjiškos žūklės įrankiais. 2012-06-18 organizuoto reido tikslas buvo išsiaiškinti gautame pranešime nurodytas aplinkybes, taigi pareigūnai, vykdami į reidą nežinojo, jog dėl pažeidimų gali būti kalti asmenys, vykdantys verslinę žvejybą. Nurodė, kad S. C. Skaisčio ežere Trakų rajone vykdė verslinę žvejybą pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Šį faktą patvirtina pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Pažymėjo, jog Vilniaus RAAD pareigūnai 2012-06-18 reido metu bei atlikdami pažeidimų fiksavimą veikė vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punktu, kuris numato kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi šias teises ir pareigas "gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtu išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai <...>". Taigi aplinkybė, kad pareigūnai 2012-06-18 organizuoto reido metu neturėjo objektyvios galimybės verslinę žvejybą vykdžiusiam S. C. surašyti ir įteikti pranešimo apie neplaninį patikrinimą bei sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą, neužkirto kelio pareigūnams vykdyti savo tiesiogines funkcijas ir fiksuoti daromo administracinio teisės pažeidimo bei atsakomybėn traukti pažeidimo padarymo kaltus asmenis. Nesutiko su S. C. skunde išdėstytais argumentais dėl baudos skyrimo taisyklių nesilaikymo. Vilniau RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012-10-01 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-233 S. C. už ATPK 87³ str. 1 d. ir 87 str. 2 d. pažeidimus skirta 400 Lt bauda. Pareigūnas, taikydamas ATPK 33 str. nuostatas, už ATPK 87³ str. 1 d. pažeidimą, kurio sankcijoje numatyta baudą nuo 50 Lt iki 250 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo, su užsiimti žvejyba atėmimu iki šešių mėnesių ar be šios teisės atėmimo, skyrė 150 Lt baudą. Už ATPK 87 str. 2 d. pažeidimą, kurio sankcijoje pažeidimo padarymo metu galiojusioje ATPK redakcijoje buvo numatyta bauda nuo 100 Lt iki 400 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, skirta 250 Lt. Galutinė subendrinta nuobauda – 400 Lt, kuri skirta sumuojant nuobaudas už ATPK 87³ str. 1 d. ir 87 str. 2 d. pažeidimus, tačiau neviršijant sankcijoje už sunkesnįjį pažeidimą numatytos maksimalios baudos. Nesutinkame su S. C. skunde nurodytu argumentu, esą pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą negalėjo priimti nutarimo administracinio pažeidimo byloje. S. C. visiškai klaidingai interpretuoja ATPK 282 str. 1 d., kurioje nurodoma, jog administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą organas (pareigūnas) gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą. Šio straipsnio formuluotė „<...> gauna administracinio pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą" reiškia tuos atvejus, kai pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, neturi teisės nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Tokiais atvejais, vadovaujantis ATPK 261 str. 1 d., protokolas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo surašymo momento pasiunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 282 str. nustato terminus, per kuriuos pareigūnas, organas (pareigūnas), turintis teisę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą privalo bylą išnagrinėti. Taigi šioje konkrečiose situacijoje aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas D. L. S. C. surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą turėjo teisę pats nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procedūros nebuvo pažeistos, nes Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija vadovaujantis ATPK 282 str. 3 d. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminą 2012-09-18 nutarimu "Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos termino nagrinėjimo pratęsimo" dėl objektyvių priežasčių pratęsė iki 2012-10-01. Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų darbas dažniausiai susijęs su vykimų į reidus savaitgaliais, darbo dienomis, švenčių metu bei nedarbo laiku (pavyzdžiui naktį). Atsižvelgiant į tai, jog ne visais atvejais įmanoma prognozuoti užimtumą, o dažnai reikia ir labai operatyviai reaguoti į gautus pranešimus apie daromus pažeidimus, dėl išvardintų priežasčių šioje konkrečiose situacijoje nebuvo galimybės išnagrinėti S. C. administracinio teisės pažeidimo bylos iš anksto suplanuotu laiku, tačiau pažymi, jog byla buvo išnagrinėta nepažeidžiant ATPK 35 str. įtvirtintų nuobaudos skyrimo terminų. Nurodė, jog Nutarime ir Protokole klaidingai nurodyta pažeidimo diena - 2012 m. rugpjūčio 18 d., tai rašybos ar techninė klaida, kadangi pažeidimas padarytas 2012 m. birželio 18 d.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 301 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliantui 2012 m. rugsėjo 3 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas VR Nr. 7.5-233 (toliau tekste – Protokolas), kuriame, formuluojant apeliantui kaltinimą, nurodyta, jog 2012 m. rugpjūčio 18 d. 15.00 val. Trakų rajone Skaisčio ežere S. C. vykdydamas verslinę žvejybą, sužvejotas žuvis iškrovė su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu nesuderintoje žuvų iškrovimo vietoje. Taip pat pareikalavus išimti vandenyje esančius žvejybos įrankius S. C. taip pat atsisakė, pasišalindamas iš žuvų iškrovimo vietos. Be to, S. C., žuvų iškrovimo vietoje laikė draudžiamą žvejybos įrankį (670 cm ilgio ežerinę gaudyklę, pagamintą iš žalios spalvos kaproninės medžiagos), kuris nebuvo nustatyta tvarka paženklintas kaip verslinėje žvejyboje naudojamas įrankis. Tuo pažeidė Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių 11.17 p.,11.22 p. bei Mėgėjiškos žūklės taisyklių 11.1 p. reikalavimus (b.l. 2).

2012-10-01 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-233 (toliau tekste – Nutarimas) apeliantas pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotus ATPK 87³ straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 2 dalies pažeidimus, už kuriuos jam paskirta administracinė nuobauda – 400 Lt bauda (b.l. 4).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju, negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Pažymima, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006).

Apeliantui 2012 m. rugsėjo 3 d. surašytame Protokole nurodyta, jog 2012 m. rugpjūčio 18 d., 15 val. Trakų rajone Skaisčio ežere S. C. vykdydamas verslinę žvejybą, sužvejotas žuvis iškrovė su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu nesuderintoje žuvų iškrovimo vietoje. Taip pat pareikalavus išimti vandenyje esančius žvejybos įrankius S. C. taip pat atsisakė, pasišalindamas iš žuvų iškrovimo vietos. Be to, S. C., žuvų iškrovimo vietoje laikė draudžiamą žvejybos įrankį (670 cm ilgio ežerinę gaudyklę, pagamintą iš žalios spalvos kaproninės medžiagos), kuris nebuvo nustatyta tvarka paženklintas kaip verslinėje žvejyboje naudojamas įrankis.

2012 m. spalio 1 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-233 taip pat nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo diena – 2012 m. rugpjūčio 18 d.

Tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodyta, kad administraciniai teisės pažeidimai padaryti 2012 m. birželio 18 d., tačiau kaip matyti iš byloje esančio verslinės žvejybos patikrinimo akto Nr. VR-7.7-11 (b.l. 15-16), tikrinimas įvyko 2012 m. birželio 28 d. 10.00 val., o teismo posėdyje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovai nurodė, jog pažeidimo padarymo diena - 2012 m. birželio 18 d.

Šiuo atveju tikslaus administracinio kaltinimo asmeniui nesuformulavimas yra pakankamas pagrindas pripažinti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą neteisėtu. Remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai iš naujo tirti, kad būtų suformuluotas aiškus kaltinimas bei, kad būtų užtikrinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo yra kaltinamas ir gintis nuo šio kaltinimo.

Esant visoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, 2012 m. spalio 1 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-233 naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, kadangi nagrinėjamu atveju būtina atlikti papildomą aplinkybių tyrimą.

Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų skundo argumentų teismas nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. C. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. spalio 1 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-233 ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios Gamtos apsaugos inspekcijai.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.