Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13467-18, kurioje

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, registruotas Darbo biržoje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, teistas 2015-11-03 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį išdirbti 30 valandų visuomenės labui, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. kaltinamas tuo, kad 2018 m. sausio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, laikotarpyje nuo 16.30 val. iki 19.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia ranka sugriebė nepilnamečiui D. J., gim. 2003 m., už riešo spausdamas pasuko, sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. T. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad 2018 metų sausio mėnesį, tikslios dienos ir laiko neatsimena, vakare, namuose, būdamas neblaivus, sukonfliktavo su D. J., kuris yra jo sugyventinės sūnus. D. J. yra 15 metų. Jis buvo su vaikais, sugyventinė N. J. tuo metu buvo darbe. Susiginčijo su D. J., nes šis atsikalbinėjo, išvedė jį iš kantrybės, todėl ranka sugriebė jam už riešo ir spausdamas pasuko. D. J. pradėjo šaukti. Sugyventinė medikų nekvietė, nes sužalojimų nebuvo matyti (b. l. 80-81, 90-91).

Kaltinimas be visiško V. T. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.

Liudytoja N. J. parodė, kad su sugyventiniu V. T. gyvena apie 13 metų. 2018 m. sausio mėnesio viduryje, apie 19.00 val., jai būnant darbe, paskambino sūnus D. J. ir pasakė, kad jos sugyventinis prieš jį ką tik smurtavo. Tuoj pat parėjusi namo, rado girtą V. T. ir visus vaikus. Vaikai pasakojo, kad Domantą gynė nuo šį užpuolusio ir ranką sukusio V. T.. Sūnus D. J. sakė, kad V. T. jį ką tik užsipuolė, iškeikė ir sugriebęs už kairės rankos riešo, jį stipriai pasuko. V. T. to neneigė. Apžiūrėjusi sūnaus kairę ranką pamatė, kad riešo srityje yra stipriai paraudusi oda ir likę ryškios rankų pirštų žymės. Sūnus skundėsi rankos skausmu, bet jie nusprendė šiek tiek palaukti ir pažiūrėti, ar ranka sutins – tada būtų kreipęsi į medikus. Kadangi skausmas sumažėjo ir ranka nesutino, į medikus nebesikreipė. 2018-03-19 kartu su sūnumi kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoją ir ten pateikė rašytinius paaiškinimus apie V. T. elgesį. Po įvykio sugyventinis sūnaus neatsiprašė (b. l. 34-35, 40-41, 46).

Nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2018 metų sausio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, jis buvo namuose, kuomet patėvis V. T. grįžo į namus neblaivus ir pradėjo priekaištauti dėl netvarkos. Patėvis buvo supykęs ir priėjęs prie jo, viena ranka suėmė jam už riešo ir spaudė riešą. Jam skaudėjo. Patėvis buvo supykęs ir daug keikėsi. Ant riešo matėsi rausvos spalvos suspaustų pirštų žymės. Mėlynės ant riešo atsirado po dviejų dienų. Tuo metu namuose mamos nebuvo, ji buvo darbe (b. l. 64-65).

Liudytoja G. J. parodė, kad 2018 m. sausio mėnesį, tikslios dienos nepasakys, ji buvo išvykusi, kada tarp brolio D. J. ir mamos sugyventinio vyko konfliktas. Ji įvykio nematė. Jai pasakojo brolis E. T., kad tarp D. J. ir neblaivaus V. T., įvyko konfliktas, kurio metu V. T. užsuko D. J. ranką (b. l. 56-57).

Iš 2018-03-20 Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto dėl galimo smurto panaudojimo nepilnamečio atžvilgiu ir jo priedų matyti, kad nukentėjusysis D. J. ir jo mama N. J. 2018-03-19 atvyko į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pranešė, kad V. T. galimai naudojo fizinę jėgą D. J. atžvilgiu (b. l. 11-13).

Iš 2018-03-23 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas. Apžiūrėjus įvykio vietą jokių nusikaltimo pėdsakų neaptikta (b. l. 18-25).

Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu.

Kaltinamojo parodymai, kad smurtavo prieš D. J., atitinka ir nukentėjusiojo parodymus, kuriuos papildo liudytojų bei Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte užfiksuoti duomenys. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis V. T. 2018 m. sausio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, laikotarpyje nuo 16.30 val., iki 19.00 val., namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia ranka sugriebė nepilnamečiui D. J. už riešo spausdamas pasuko, sukėlė fizinį skausmą. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 119-123).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, teistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (b. l. 100-101), vienas iš nukentėjusiųjų taip pat buvo D. J.. Turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 105-107), dvi iš jų yra už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio įžeidžiančiais žodžiais iškeikė nukentėjusįjį D. J.. Duomenys apie kaltinamojo teistumą bei padarytus administracinius nusižengimus, teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį D. J. nėra pavieniai, atsitiktiniai, dėl savo veiksmų jis teigiamų išvadų nepadarė, yra linkęs į smurto naudojimą. Kaltinamasis nedirba (b. l. 115), registruotas darbo biržoje (b. l. 116).

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, V. T. skirtina viešųjų darbų bausmė, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki maksimumo (BK 46 straipsnis).

Be to, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jam su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam V. T. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 94-95) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97-98) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu V. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

V. T. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam išaiškintina, kad viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija yra Šiaulių apygardos prokuratūros Probacijos skyrius (V. Grybo 33-2, Raseiniai). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka; iš jo paimamas laisvos formos rašytinis sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę; pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus jam parenkama viešųjų darbų atlikimo vieta ir darbas.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.