- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- I1-4028-283/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00743-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. S. (toliau – ir S. S., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), priteisti 48 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo 2012 m. birželio 1 d. - 2016 m. lapkričio 21 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis) netinkamomis sąlygomis Alytaus PN, atlyginti. S. S. skunde nurodė, kad nuo 2012 metų birželio mėnesio iki 2016 m. lapkričio 21 d. paskirtą bausmę atliko Alytaus PN. Atliekant bausmę 2016 metais sužinojo, kad yra infekuotas ŽIV - žmogaus imunodeficito virusu. Nurodė, kad yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, ŽIV užsikrėtė, vartodamas narkotines medžiagas, kurias įsigydavo iš kito nuteistojo. Paaiškino, kad pasakyti, jog yra užsikrėtęs ŽIV, negalėjo, kadangi pergyveno dėl savo saugumo ir pavojaus gyvybei, bijojo kitų nuteistųjų susidorojimo. Tvirtino, kad Alytaus PN nebuvo gydomas nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, nors jo medicininėje kortelėje buvo padarytas įrašas apie tai, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Teigė, kad Alytaus PN nesistengė užkardyti narkotinių medžiagų vartojimo Alytaus PN teritorijoje. Tvirtino, jog kiekviename būryje būdavo indas su tirpalu skirtu švirkštų dezinfekcijai, narkotines medžiagas buvo galima įsigyti už cigaretes, maistą, daiktus ir pinigus, kurios, jo nuomone, į pataisos namus patekdavo ir per pataisos namų darbuotojus. Teigė, kad nustačius, kad pareiškėjas yra užsikrėtęs ŽIV, Alytaus PN nepasiūlė gydymo, nesuteikė psichologo pagalbos, pataisos namų administracija elgėsi abejingai. Atlikęs bausmę, pareiškėjas iš karto kreipėsi medicininės pagalbos ir jam buvo skirtas gydymas. Nurodė, kad dėl šio įvykio patyrė dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo sveikata (b. l. 23).
Pareiškėjas prašė ieškinio senaties netaikyti ir tenkinti skundą, kadangi jam padaryta žala nėra trumpalaikis veiksnys. Pabrėžė, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) nenumato senaties termino žmogaus teisių gynimui, kadangi ši teisė yra absoliuti (b. l. 1).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjas pateiktame atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą naujų aplinkybių skunde pateiktiems reikalavimas pagrįsti nenurodė (b. l. 55).
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime S. S. skundą prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas į pataisos namus atvyko 2012 m. birželio 1 d., o 2016 m. lapkričio 21 d. iš jų išvyko. Nurodė, kad pareiškėjo skunde minimas nuteistasis Alytaus PN bausmę atliko nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., turimais duomenimis, šiam nuteistajam poveikio priemonės už psichotropinių medžiagų perdavimą, įskaitant ir pareiškėjui, nebuvo taikytos, duomenų apie pradėtus ir atliktus ikiteisminius tyrimus dėl ginčo laikotarpiu neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kuriuose įtarimai būtų pareikšti pareiškėjo įvardintam nuteistajam, nėra. Atsakovės atstovas nurodė, kad 2012 m. birželio 4 d. pareiškėjas pirmą kartą buvo pasirašytinai supažindintas su ŽIV plitimo būdais
Atsakovės atstovas paaiškino, kad Alytaus PN nuolat vykdomi narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į įstaigą užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių planai, ŽIV plitimo mažinimo priemonių planas. Paaiškino, kad pataisos namuose organizuojami netikėti įeinančių (išeinančių) į pataisos namus asmenų ir daiktų patikrinimai; tikrinami asmenų einančių į pasimatymus, daiktai drabužiai, avalynė, siuntiniai; paštas tikrinamas bagažo patikros prietaisu; vykdomas patruliavimas Alytaus PN ir vietose, kuriose permetimų tikimybė didesnė; organizuojamos planinės ir neplaninės kratos, kratos metu naudojamas tarnybinis šuo; pasimatymų biuro laukiamajame yra iškabinta informacija apie narkotikų ir draudžiamųjų priemonių paėmimą ir atsakomybę nuteistiesiems; vykdomos išeinančių iš pasimatymų visa asmens bei kūno ertmių apžiūra pasitelkiant medikus; analizuojama draudžiamųjų daiktų (permetimų) patekimo vieta ir laikas bei taikomos prevencinės priemonės; vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nuolat stebima pataisos namų teritorija, nuteistųjų judėjimas gyvenamojoje, gamybinėje ir uždaroje zonose; įrengtos gaudyklės tose vietose, kur yra didesnė permetimų tikimybė; įrengti nauji stacionarūs priežiūros postai Antrame, Trečiame, Penktame, Šeštame, Septintame, Aštuntame, Devintame ir Dešimtame lokaliniuose sektoriuose; įrengtos mobiliojo ryšio slopinimo sistemos, vaizdo stebėjimo kameros ir jos pradėtos eksploatuoti Aštuntame, Devintame, Dešimtame, Ketvirtame ir Šeštame lokaliniuose sektoriuose; įrengtos vaizdo stebėjimo kameros kontrolės praleidimo punktuose Nr. 6 ir Nr. 4; visuose lokaliniuose sektoriuose efektyvesniam patruliavimui įrengti praėjimai tarp Pirmo, Antro ir Trečio lokalinių sektorių; suremontuotos 4 valdymo kameros; įrengta kamerinė sistema Ketvirtame, Penktame, Šeštame ir Septintame lokaliniuose sektoriuose; įrengta pusiau kamerinė sistema Pirmame, Antrame, Trečiame, Aštuntame, Devintame ir Dešimtame lokaliniuose sektoriuose; koridoriai nakčiai rakinami; gyvenamojoje ir uždaroje zonoje patruliuojant nuolat naudojami vaizdo ir garso įrašymo registratoriai; įrengti vaizdo monitoriai išorei stebėti apsaugos budinčios pamainos patalpose; įrengtas atsarginis evakuacinis Kontrolės ir praleidimo postas Nr. 8.
Be to, Alytaus PN nurodė, kad pataisos įstaigos pareigūnai netoleruoja neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis įstaigoje. Pabrėžė, kad, jeigu nuteistajam yra žinoma, kurie asmenys vartoja narkotines ar psichiką veikiančias medžiagas, vykdo nusikalstamas ar drausminio pobūdžio veikas, apie tai jis bet kada gali pranešti administracijai. Apie nuteistuosius, užsiimančiais neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, yra renkama informacija, kuri yra tikrinama ir analizuojama. Pasitvirtinus informacijai, tokie nuteistieji perkeliami į kitus lokalinius sektorius, kur sudaromos kliūtys užsiimti nusikalstama veikla. Alytaus PN vidinė teritorija (taip pat ribotai ir išorinė teritorijos dalis) stebima nuolat veikiančiomis vaizdo kameromis, kurios fiksuoja nuteistųjų veiksmus ir įvykius ištisą parą. Vaizdo stebėjimo kamerų vaizdus stebi paskirti pareigūnai įvairiuose kontrolės patikrinimo postuose, apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ar pažeidimus, užfiksuotus stebėjimo kameromis, nedelsiant informuojami atsakingi pareigūnai. Alytaus PN tvirtino, kad Psichologinė tarnyba pataisos įstaigoje vykdo narkomanijos prevenciją, Labdaros ir paramos fondas „Garstyčios grūdas“ vykdė norinčių gyventi švarioje nuo narkotikų zonoje atranką bei motyvavimą, buvo vedamos konsultacijos su nuteistaisiais, susiduriančiais su psichologinio pobūdžio problemomis dėl ŽIV/AIDS, teikiama mokslinė informacija apie prevenciją ir profilaktiką.
Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjui ŽIV infekcija nustatyta 2016 m. vasario 11 d., pareiškėjas bausmės atlikimo metu už narkotinių medžiagų vartojimą buvo baustas 2 kartus, ginčo laikotarpiu dėl gydymo nuo priklausomybės nuo psichotropinių ar narkotinių medžiagų nesikreipė.
Atsakovės atstovas, atsižvelgęs į tai, kad S. S. laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN atliko periodiškai nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 21 d., prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų senaties terminą. Be to, teigė, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (b. l. 28-32).
Skundas atmetamas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė kalinamas Alytaus PN nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 21 d.
Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdymas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi būti atsižvelgiama į atsakovės atstovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą bei į tai, kad pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties termino ir jo skundą tenkinti.
Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.
CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Atsižvelgus į nurodytas teisės normų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Alytaus PN sąlygų 2012 m. birželio 1 d. - 2016 m. lapkričio 21 d. laikotarpiu, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pažeidimai jo atžvilgiu prasidėjo nuo tada, kai jis atvyko į Alytaus PN ir jam buvo išaiškinti ŽIV plitimo būdai, tačiau pataisos namai, nors ir žinodami, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nesiėmė pakankamų priemonių, užkirsti kelią narkotinių medžiagų patekimui į pataisos namus, netaikė gydymo nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad pareiškėjas per visą jo kalinimo Alytaus PN 2012 m. birželio 1 d. - 2016 m. lapkričio 21 d. laikotarpį žinojo (privalėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Remiantis pašto įstaigos spaudu ant voko, nustačius, kad pareiškėjas skundu į teismą kreipėsi 2020 m. kovo 26 d. (b. l. 2), daroma išvada, jog S. S., žinodamas (privalėdamas žinoti) apie jo atžvilgiu galimai daromus pažeidimus, į teismą kreipėsi po beveik aštuonerių metų nuo skundžiamo laikotarpio pradžios ir gerokai daugiau kaip po trejų metų po skundžiamo laikotarpio pabaigos ir praleido trejų metų senaties terminą reikalavimams dėl neturtinės žalos priteisimo nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 21 d. pareikšti.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pav., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009 ir kt.). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi nurodyti objektyvias priežastis bei pateikti jas pagrindžiančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2364/2013).
Pagal teisminėje praktikoje suformuotą aiškinimą, pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas su aplinkybėmis, kurios objektyviai sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę. Be to, kiekvieną kartą turi būti įvertinta ir tai, kad, jei asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Taigi, teismas turi nustatyti tinkamą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus atitinkančią šalių teisių bei teisėtų lūkesčių gynimo pusiausvyrą. Aplinkybę, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, yra tokios svarbios, jog sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti, turi, be kita ko, įrodyti šalis, kuri praleido terminą kreiptis į teismą ir siekia teisių apsaugos po senaties termino pabaigos arba tokia aplinkybė turi būti nustatyta teismo.
Išanalizavus pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjas ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nenurodė, tačiau teigė, jog administracinėse bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) senaties termino netaiko, todėl tokio termino negali numatyti ir nacionaliniai teisės aktai.
EŽTT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiškiančiu tuo, jog pirmiausiai pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi tenka nacionalinėms valstybės institucijoms. Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka susitariančioms valstybėms vertinimo nuožiūros laisvę ir ji yra suteikta ne tik nacionaliniam įstatymų leidėjui, nes teisių ar laisvių apribojimas turi būti numatytas įstatymo, bet ir nacionalinės teisės interpretavimo ir taikymo organams, įskaitant ir teismus). Pažymima, kad, pagal Konvencijos 19 straipsnį, EŽTT yra įkurtas, siekiant įvertinti aukštųjų susitariančių šalių Konvencijoje ir jų protokoluose prisiimtų įsipareigojimų laikymąsi. Taigi, EŽTT nėra kita teismo instancija, kuriai būtų pavesta persvarstyti nacionalinių teismų priimtus sprendimus, nes pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų įgyvendinimą ir taikymą tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiškimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms; s EŽTT suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiūros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimąsi konkrečia teise ar laisve ir tai lemia inter alia nacionalinės teisės vertinimą ir taikymą.
EŽTT yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo, susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą. EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis, neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. EŽTT aiškinimu, toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr. EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, p. 51-52).
Lietuvos nacionalinėje teisėje ieškinio senaties institutas ir jo taikymo sąlygos įtvirtintos CK 1.124 – 1.135 straipsniuose. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. taigi, asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dvasinius išgyvenimus, pažeminimą patyrė buvimo Alytaus PN 2012 m. birželio 1 d. - 2016 m. lapkričio 21 d. metu. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, tačiau per įstatymo numatytą 3 metų terminą į teismą nesikreipė.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis (atstovus) kreiptis į teismą. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojama, kad nesant įrodymų, patvirtinančių ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimą, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo.
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Nagrinėjamu atveju esant atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančių Alytaus PN prašymui taikyti ieškinio senatį ir konstatavus, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo nesikreipė, daroma išvada, kad yra pagrindas pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už 2012 m. birželio 1 d. - 2016 m. lapkričio 21 d. laikotarpį taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.