Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-31 · Administracinė byla Nr. P-756-262-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-31
Bylos Nr.
P-756-262-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P756- 262/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z. prašymą aynaujinti procesą A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-2968/2009.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio pareigūnas 2008 m. rugsėjo 1 d. surašė A. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 31 d. apie 16 val. 00 min. kelio A-12 Ryga – Kaliningradas 91 km, Kelmės rajone, A. Z. vairavo automobilį Mercedes Benz E220 (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,27 promilės girtumo laipsnis). A. Z. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 13 d. nutarimu A. Z. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, skyrė 2 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Teismas nutarime nurodė, kad A. Z. prisipažino padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Jo kaltę įrodo byloje surinkta medžiaga. A. Z. 2008 m. rugpjūčio 31 d. 17 val. 05 min. buvo nustatytas 2,27 promilės girtumo laipsnis (b. l. 8), jo automobilis Mersedes Benz E220 buvo nuvežtas į aikštelę Pagojo kaime, Kelmės rajone (b. l. 12). A. Z. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. Z. pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, taip pat į tai, kad jis anksčiau nėra baustas, padarė išvadą, kad jam skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda.

A. Z. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą – baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. A. Z. apeliaciniame skunde nurodė, kad pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių. A. Z. taip pat nurodė, kad yra prastos sveikatos. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykstant į gydymo įstaigas, taip pat vykstant į darbą. Be to, transporto priemones jam tenka vairuoti ir darbo metu. A. Z. prašė atsižvelgti į šias aplinkybes ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

II.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs A. Z. apeliacinį skundą, 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi paliko Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarimą nepakeistą, o A. Z. apeliacinį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas vairuotojams esant neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,50 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo 2 000 iki 3 000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Ginčo dėl A. Z. padaryto pažeidimo nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatytas mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. A. Z. darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007). Transporto priemonės reikalingumas važiuojant į darbą taipogi negali būti pripažintas išskirtine aplinkybe, nes didžioji dalis automobilį vairuojančių asmenų naudoja jį panašiais tikslais. A. Z. nurodyta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sukelta jokių neigiamų pasekmių, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį traukiamo vairuotojo atsakomybei jokios įtakos paprastai neturi. Šio pažeidimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių padarinių (žalos) atsiradimo. Neblaiviam vairuotojui sukėlus eismo įvykį ir padarius žalą asmeniui ar turtui, atsakomybė jam kiltų pagal kitas ATPK nuostatas, o kai kuriais atvejais tai galėtų lemti ir baudžiamosios atsakomybės taikymą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. Z. paskirta nuobauda nėra per griežta.

III.

A. Z. prašo atnaujinti procesą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ir perduoti bylą nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui. A. Z. nuomone, procesas šioje byloje atnaujintinas vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu. A. Z. nurodo, kad Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai 2008 m. rugpjūčio 31 d. jo girtumą patikrino iš karto po to, kai sustabdė jo vairuojamą transporto priemonę. Alkoholį jis vartojo Kelmės rajone esančiojo kavinėje „Laukinukė“ prieš pat išvykstant iš kavinės. Jis išgėrė labai nedidelį alkoholio kiekį. Šią aplinkybę gali patvirtinti kartu su juo buvę asmenys, kurie byloje nebuvo apklausti. Būtent dėl to, kad buvo išgėręs labai nedaug alkoholio ir nesijautė girtas, jis sėdo prie automobilio vairo ir išvažiavo. A. Z. taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 metų birželio mėnesį išnagrinėjo A. V. administracinio teisės pažeidimo bylą (apie tai buvo paskelbta spaudoje, nutarties jis negalėjo gauti), kurioje konstatavo, kad tokiais atvejais (kai neblaivumas patikrinamas praėjus labai trumpam laikui po alkoholio vartojimo) alkotesterio rodmenys negali būti laikomi patikimais asmens neblaivumo įrodymais. Apie tai jam nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu. Todėl, A. Z. nuomone, procesas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Prašymas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis numato išsamų proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą. Todėl administracinės bylos procesas negali būti atnaujintas kitokiais nei įstatymo numatytais pagrindais.

A. Z. prašo atnaujinti procesą šioje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad bylos procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuo atveju, kai naujai paaiškėja esminės faktinės bylos aplinkybės, kurios realiai buvo bylos nagrinėjimo metu ir galėjo turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui.

A. Z. savo prašyme dėl proceso atnaujinimo naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis nurodo tai, kad 2008 m. rugpjūčio 31 d. policijos pareigūnai jo girtumą patikrino iš karto po to, kai jis išvažiavo iš kavinės „Laukinukė“, kur išgėrė nedidelį alkoholio kiekį, ir kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje konstatavo, kad tokiais atvejais (kai neblaivumas patikrinamas praėjus labai trumpam laikui po alkoholio vartojimo) alkotesterio rodmenys negali būti laikomi patikimais asmens neblaivumo įrodymais. Tačiau, ta aplinkybė, kad A. Z. neblaivumas buvo patikrintas netrukus po to, kai jis išvažiavo iš kavinės „Laukinukė“, kur jis vartojo alkoholį, negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma A. Z. bylos nagrinėjimo metu, – A. Z. neblaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu, alkotesterio šaknelėje buvo nurodytas tikrinimo laikas ir rezultatas, A. Z. buvo supažindintas su alkotesterio rodmenimis ir su jais sutiko, patvirtindamas tai savo parašu (b. l. 8). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išnagrinėtoje A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės gali turėti kokios nors reikšmės ir A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje. Formuoti administracinių teismų praktiką (taip pat ir administracinių teisės pažeidimų bylose) priskirta išskirtinai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 20 straipsnio 3 dalis). Todėl į apylinkių teismų procesiniuose sprendimuose pateiktus aiškinimus teisės taikymo klausimais neprivaloma atsižvelgti nagrinėjant panašaus pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylas. A. Z. prašyme nurodytos aplinkybės yra labiau susijusios su įrodymų vertinimu bei jų pakankamumu nustatant administracinį teisės pažeidimą (A. Z. nuomone, nagrinėjamu atveju neteisingai buvo įvertinti alkotesterio rodmenys). Tačiau pareiškėjo nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu pats savaime nėra pagrindas administracinės bylos procesui atnaujinti.

A. Z. nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip administracinės bylos proceso atnaujinimo pagrindas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atnaujinti procesą šioje byloje nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Z. prašymo nepatenkinti. Proceso A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-2968/2009 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė – Maculevičienė