Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2011-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-8-783/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Data
2011-06-02
Bylos Nr.
1-8-783/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Kaltinamasis
J. L.
Advokatai
Stanislovas Butkevičius
2011 m. birželio 2 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:prokurorui Kęstučiui Greiciūnui,civilinio ieškovo atstovui A. V.,specialistui Arvydui Naikui,kaltinamojo gynėjui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

J. L., asmens kodas (duomenys nekelbtini) g. (duomenys nekelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, IĮ „(duomenys nekelbtini) “ savininkas bei UAB „(duomenys nekelbtini) “ vadybininkas, gyvenantis (duomenys nekelbtini), neteistas

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. L., nuo 2007 m. rugpjūčio 8 d. būdamas UAB „(duomenys nekelbtini) “ (į.k. (duomenys nekelbtini), įregistruota 2007-08-08, įmonės buveinės adresas: (duomenys nekelbtini)) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už UAB „(duomenys nekelbtini) “ buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2007-08-08 iki 2008-01-21, Panevėžio m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra UAB „(duomenys nekelbtini) “ darbuotojams R. L., R. Š. ir L. A. išmokėjo 4895,47 Lt didesnį darbo užmokestį iš neapskaitytų pinigų (R. L. – 1678,37 Lt, R. Š. – 2146,30 Lt, L. A. – 1070,80 Lt), šio darbo užmokesčio neužfiksavo buhalterinėje apskaitoje ir nesurašė apskaitos dokumentų. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. reikalavimą (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu), bei 12 str. 1 d. reikalavimą (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais), ir dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys nekelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros už 2007 metus.

Kaltinamasis J. L. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, jog datų nebepamena, buvo paskirtas UAB „(duomenys nekelbtini)“ direktoriumi. Būdamas direktoriumi nepaskyrė jokios asmens, atsakingo dėl buhalterinės apskaitos vedimo, todėl supranta, jog už visus pažeidimus atsako jis, kaip bendrovės direktorius. Pripažįsta, kad bendrovėje buvo vedama apgaulinga apskaita, bendrovės darbuotojams mokami didesni atlyginimai, nei oficialiai buvo nurodoma. Dėl padarytos veikos gailisi, padarytą žalą valstybei, atlygino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Liudytoja R. Š. parodė, jog pagal skelbimą 2007-09-27 įsidarbino UAB „(duomenys nekelbtini)“, šioje bendrovėje dirbo dažytoja-tinkuotoja. Dėl darbo sąlygų, atlyginimo tarėsi su J. L. Bendrovėje faktiškai pradirbo iki 2008 m. sausio 15 d., kai buvo atleista. Už 2007 m. rugsėjo mėnesio kelias dienas bei spalio mėnesį gavo 1500 Lt, juos per du kartus atvežė ir sumokėjo J. L.. Už 2007 m. lapkričio mėnesį per du kartus jai buvo išmokėta 1200 Lt, juos mokėjo Justas, o už 2007 m. gruodžio mėnesį 1200 Lt gavo iš J. L.. Visais atvejais už gautus pinigus, kaip teigia liudytoja, nepasirašinėjo.

Liudytoja L. A. parodė, jog apdailininke UAB „(duomenys nekelbtini)“ pradirbo nuo 2007-10-01 iki 2008-01-28, dėl darbo sąlygų tarėsi su vyriškiu, kurio vardas Justinas. Su juo aptarė, kad oficialiai jai bus mokamas 700 Lt atlyginimas, tačiau faktinis atlyginimas bus nuo 1500 Lt iki 2000 Lt. ji sutiko. Darbo sutartį pasirašė po kelių dienų, darbo sutartyje, kaip darbdavys, pasirašė J. L.. Už 2007 m. spalio mėnesį jai buvo sumokėta 1500 Lt, juos sumokėjo J. L.. Po kelių dienų moteris, vardu Vaida, jai atvežė pasirašyti dokumentą apie gautus pinigus, kiek pamena, prie jos pavardės buvo nurodyta 500 ar 600 Lt. už 2007 m. lapkričio mėnesį jai buvo sumokėta 1000 Lt, pinigus atvežė vyras, vardu Justas, o po poros dienų pasirašė, jog gavo sumą tarp 500 ar 600 litų. Trečią atlyginimą už 2007 m. gruodžio mėnesį, tai yra 3000 Lt, jai išmokėjo vyras, vardu Justinas. Bet už šiuos pinigus ji niekur nepasirašė. Daugiau jokio atlyginimo dirbdama bendrovėje negavo. Panašiu principu buvo mokami atlyginimai ir kitiems darbuotojams.

Liudytojas R. L. parodė, jog kažkur 2007 metais metai pagal skelbimą įsidarbino apdailininku UAB „(duomenys nekelbtini)“. Per visą darbo laikotarpį UAB „(duomenys nekelbtini)“ nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2008 m. sausio mėnesio gavo apie 4500 Lt, iš bendrovės išėjo savo noru, nes netenkino darbo sąlygos.

Liudytoja V. Š. parodė, jog UAB „(duomenys nekelbtini)“ dirbo personalo vadybininke, bendrovėje taip pat dirbo J. L., J. J.. J. J. buvo gamybos direktorius, J. L. – direktorius. Bendrovės veikla buvo susijusi su statybų verslu, tiek Panevėžio m., tiek už jo ribų. Darbuotojus ieškodavo ir su jais tardavosi J. J. ir J. L., ji tik įformindavo įdarbinimą. Dėl atlyginimų tardavosi J. L. ir J. J., jų dydžio, mokėjimo tvarkos ji nežinojo. Ar darbuotojams buvo mokami kasoje neapskaityti pinigai, jai nežinoma.

Iš tarnybinio pranešimo (T. 1, b.l. 1) matyti, jog 2008-04-17 FNTT prie LR VRM Panevėžio apskrities pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos apskaitos.

Iš darbo sutarties (T.3, b.l. 9-11) matyti, jog L. A. darbo sutartį su UAB „(duomenys nekelbtini)“ sudarė 2007-10-01, darbdavys įsipareigojo mokėti 700 Lt per mėnesį, darbo užmokestį mokėti du kartus, darbo sutartį, kaip darbdavys, pasirašė J. L.. Iš VSDFV Panevėžio skyriaus pažymos (T. 3, b.l. 20) matyti, jog R. Š. draudiminis laikotarpis UAB „(duomenys nekelbtini)“ buvo nuo 2007-09-28 iki 2008-01-15, jos draudžiamosios pajamos per tą laikotarpį – 2695,62 Lt.

Iš darbo sutarties (T.3, b.l. 17-19) matyti, jog R. Š. darbo sutartį su UAB „(duomenys nekelbtini)“ sudarė 2007-09-27, darbdavys įsipareigojo mokėti 700 Lt per mėnesį, darbo užmokestį mokėti du kartus, darbo sutartį, kaip darbdavys, pasirašė J. L.. Iš VSDFV Panevėžio skyriaus pažymos (T. 3, b.l. 20) matyti, jog R. Š. draudiminis laikotarpis UAB „(duomenys nekelbtini)“ buvo nuo 2007-09-28 iki 2008-01-15, jos draudžiamosios pajamos per tą laikotarpį – 2695,62 Lt.

Iš specialisto išvados Nr. 5-5/39 (T. 1, b.l. 23-54) ir jos priedų matyti, kad atlikus UAB „(duomenys nekelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad iš tyrimui atlikti pateiktų UAB „(duomenys nekelbtini)” 2007-2008 metų buhalterinės apskaitos dokumentų iš dalies nebuvo galima nustatyti veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Tyrimo metu pagal liudytojų parodymus ir UAB „(duomenys nekelbtini)“ pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „Eva kodas“ 2007 metais 3 darbuotojams išmokėjo 4895,47 Lt didesnį darbo užmokestį iš neapskaitytų pinigų, šio darbo užmokesčio neužfiksavo buhalterinėje apskaitoje ir nesurašė apskaitos dokumentų iš viso 4895,47 Lt, taip UAB „(duomenys nekelbtini)“ 2007 metais nevykdė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu), 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais), nes 2007 metais nesurašyti apskaitos dokumentai (kasos išlaidų orderiai, mokėjimo žiniaraščiai ar kt.) apie atlyginimo išmokėjimą 3 darbuotojams iš viso 4895,47 Lt. Dėl nurodytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys nekelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio 2007 – 2008 metais.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis J. L., būdamas UAB „(duomenys nekelbtini)“ direktoriumi, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 8 d. iki 2008 m. sausio 21 d., bendrovės buhalterinėje apskaitoje tyčia, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., fiksavo žinomai neteisingus duomenis apie faktiškai sumokėtą darbo užmokestį bendrovės darbuotojams R. L., R. Š. ir L. A., šio faktiškai sumokėto didesnio darbo užmokesčio nefiksavo buhalterinėje apskaitoje, jų nepagrindė apskaitos dokumentais, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys nekelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros už 2007 metus, todėl J. L. veika pagal BK 222 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai. Iš kaltinimo šalinamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. pažeidimas dėl neužpildytų kasos pajamų orderių (10 vnt.) ir kasos išlaidų orderių (28 vnt.) nuo 2007-08-07 iki 2007-12-29, kadangi neįrodyta, kad šie buhalterinės apskaitos dokumentai buvo nepildomi tyčia, siekiant apgaulingos apskaitos: nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų, taip pat kaltinamasis J. L. netvirtino, kad šie dokumentai buvo nepildomi tyčia, apgaulingos apskaitos kaltinimas grindžiamas tuo, kad nėra gavėjo ir kasininko parašų. Vis gi pripažįstama, kad šie pažeidimai atsirado dėl nerūpestingumo, nes nenustatytos priežastys, dėl ko tyčia nebūtų pasirašoma ant buhalterinės apskaitos dokumentų ir kaip tai susiję su apgaulingu apskaitos tvarkymu (kaltinime neįvardinta). Buhalterinės apskaitos aplaidus tvarkymas gali būti savarankiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str., požymiai, tačiau BK 222 str. numatyta nusikalstama veika (dėl subjektyviosios pusės elementų) neapima BK 223 str. numatytos nusikalstamos veikos, ir BK 223 str. numatyta veika negali būti BK 222 str. numatytos veikos sudėtinė dalis. Pats teismas, be prokuroro prašymo, negali pakeisti bylos faktines aplinkybes ir papildomai inkriminuoti naujos nusikalstamos veikos, todėl, nesant prokuroro prašymui, šios aplinkybės šalinamos iš kaltinimo. Aplinkybių pašalinimas kaltinamojo teisių nesuvaržė, jo padėties nepablogino.

Kaltinamojo atsakomybę J. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savanoriškai atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ištyrus įrodymus ir nustačius, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, valstybei atlygino padarytą žalą, charakterizuojamas teigiamai (neteistas (T. 3, b.l. 109), nebaustas administracine tvarka (neturi galiojančių administracinių nuobaudų (T. 3, b.l. 110, 161), yra dirbantis, tai pat individualios įmonės savininkas), susitaikė su valstybės institucijų – Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovais, duomenų, kad J. L. toliau daro pažeidimus finansų sistemai, nėra, daroma išvada, kad yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant nustatytoms visoms Lietuvos Respublikos BK 38 str. numatytoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms ir pagrindams, kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, o pati baudžiamoji byla nutraukiama.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 67 str. 2 d. 4 p., 71 str., jam yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, manoma, jog ši poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Nors prokuroras prašė taikyti 20 MGL dydžio įmoką, tai yra 2600 Lt, vis gi atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos trukmę, paties kaltinamojo J. L. veiksmus, J. L. taikoma mažesnė, artima minimaliai, įmoka, numatyta BK 71 str. – 10 MGL dydžio, arba 1300 Lt dydžio, sumokant ją per 5 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nors kaltinamojo gynėjas advokatas S. B. prašo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi J. L. pakankamai nubaustas, nes yra atlyginęs ir pareikštus ieškinius, su tokia pozicija negalima sutikti. Visų prima, žalos atlyginimas dėl padarytos nusikalstamos veikos negali būti traktuojama kaip piniginė bausmė, tuo labiau, kad žalos atlyginimas buvo viena iš sąlygų atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Visų antra, baudžiamoji poveikio priemonė nėra bausmė, ji gali būti skiriama ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jos įvykdymas tik patvirtina, kad kaltinamasis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė išvadas.

Civiliniai ieškovai - Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (T. 3, b.l. 162-163, T. 4, b.l. 7-8) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (T. 3, b.l. 164) pareiškė civilinius ieškinius, kuriais prašė iš kaltinamojo atitinkamai priteisti 1865,67 Lt ir 2332,09 Lt padarytos turtinės žalos. Tačiau bylos nagrinėjimo metu abu civiliniai ieškovai pareiškė, kad kaltinamasis J. L. tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui žalą atlygino, civilinis procesas dėl pareikštų ieškinių yra nutraukiamas (BPK 107 str.).

Vadovaujantis BPK 103 str. 6 p., 105 str., iš kaltinamojo J. L. išieškoma valstybei 42 litų proceso (pašto) išlaidų (pažyma – T. 4, b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

J. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., jam susitaikius su valstybės institucijų atstovais (Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindais), ir baudžiamąją bylą J. L. atžvilgiu nutraukti.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 71 str., J. L. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (dešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų), įmoką į nukentėjusių asmenų nuo nusikaltimų fondą (į fondą mokėti LR teisingumo ministerijai, a.s. Nr. LT26 7300 0100 0245 5919, bankas ,,Swedbank”, AB, banko kodas 73000), įpareigojant įmoką sumokėti per 5 mėn. (penkis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį procesą dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto 1865,67 Lt dydžio civilinio ieškinio bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikšto 2332,09 Lt dydžio civilinio ieškinio nutraukti.

Išieškoti iš J. L. valstybei 42 Lt (keturiasdešimt du litus) proceso (pašto) išlaidų (į valstybės biudžetą mokėti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas ,,Swedbank”, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėjas parašas Virginijus Skaraitis