Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2016-12-22 · Byla Nr. A2.1.-3208-972/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-12-22
Bylos Nr.
A2.1.-3208-972/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02647-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Pažeidėjas
A. J.
Advokatai
Eglė Gabrėnienė
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-3208-972/2016Proceso Nr. 4-06-3-02647-2016-1
Registro objektas ROIK: 16058907466(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.2.1.2.; 2.14.3.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Sandrai Bendžiūtei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) atstovui T. L., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., jo atstovei advokatei Eglei Gabrėnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nebaustam administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. Š. įgaliotu asmeniu, tai yra darbdavį atstovaujančiu asmeniu, leido dirbti statybininkais T. J. nuo 2016-01-01 iki 2016-03-16 (duomenys neskelbtini) namo bute Nr. 46-5/308 ir bute be numerio, esančiame 3 aukšte, priešais butą, pažymėtą Nr. 313, Klaipėdoje, bei A. S. nuo 2016-01-01 iki 2016 m. kovo mėn. pradžios (tiksli data nenustatyta) (duomenys neskelbtini) namo bute be numerio, esančiame 3 aukšte, priešais butą, pažymėtą Nr. 313, Klaipėdoje, nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. Taip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. Š. įgaliotas asmuo A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio l dalies 1, 2 punktų, 99 straipsnio nuostatas.

Teismo posėdžio metu A. J. nepripažino jam inkriminuojamo pažeidimo, nurodė, kad jis 2016 m. pradžioje dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Įmonės veikla – remonto darbai. Joje dirba keturi darbuotojai. 2016 m. kovo pradžioje jo įmonėje statybos darbų vadovu dirbantis V. Č. (V. Č.) susitarė su D. N. Ž. dėl remonto darbų atlikimo jos bute. Šiame bute remonto darbus pradėjo dirbti V. Č. ir V. Š.. Jie nuo sienų nuėmė plyteles, išgriovė vidinę sieną, statybines medžiagas nupirko iš anksto. Po kiek laiko, tų pačių metų kovo mėnesį V. Č. jį supažindino su T. J., nurodydamas, kad jis gerai išmano statybininko amatą. Tuo metu minėtas asmuo kartu su A. S. tame pačiame pastate dirbo nelegaliai pas kitus fizinius asmenis (atliko remonto darbus kituose butuose), todėl jis nuėjo pasižiūrėti, kaip jie dirba. Pamatęs T. J. atliktų darbų rezultatus bei pasitikėdamas V. Č., jis 2016-03-17 T. J. įdarbino UAB (duomenys neskelbtini) statybininku dėl D. N. Ž. buto remonto darbų atlikimo, su juo buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, apie jo įdarbinimą buvo pranešta Sodrai ir nuo to laiko darbus D. N. Ž. bute tęsė T. J.. Pateikus T. J. pasirašyti darbo sutartį, pastarasis atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad jis turi daug skolų, kurios yra perduotos vykdyti antstoliams. T. J. atsisakius pasirašyti, jis šią aplinkybę įrašė darbo sutartyje. T. J. jam kaip darbuotojas labai patiko, todėl netoliese remontuojamo buto jam suteikė gyvenamąją vietą (šis butas priklausė UAB (duomenys neskelbtini)), darbo užmokestį, J. pageidavimu, mokėjo jam grynais pinigais. Vieną dieną T. J. apvogė butą, kuriame jis buvo apgyvendintas, tačiau iškvietus policijos pareigūnus, jis visus pavogtus daiktus grąžino atgal. 2016-04-04 T. J. į darbą atėjo neblaivus, todėl užpildžius visus reikiamus dokumentus, jis buvo atleistas iš darbo, jam buvo išmokėta 580 Eur atlyginimo. Tada jis supykęs kreipėsi į VDI dėl nelegalaus darbo. Tvirtina, kad T. J. negalėjo dirbti ir nedirbo jo įmonėje nuo 2016-01-01, nes jis tuo metu dirbo kitoje įmonėje, o laisvu nuo darbo metu dirbdavo pas kitus fizinius asmenis. A. S. jo įmonėje visai nedirbo ir jokių remonto darbų neatliko jo įmonės naudai. Jis gyveno namo, kuriame jie atliko remonto darbus, ketvirtame aukšte, todėl šis asmuo dažnai ateidavo pas T. J. darbo metu, matė, kaip jie kartu gerdavo alų.

Liudytojas V. Č. parodė, kad jie su A. J. yra buvę kolegos, draugai. 2016 m. pradžioje jis dirbo dviejose įmonėse, viena iš jų UAB (duomenys neskelbtini). Šios įmonės atliko statybos darbus bendrabučio tipo pastato trečiame ir ketvirtame aukštuose. Jis UAB (duomenys neskelbtini) dirbo statybos darbų vadovu, dirbdavo po kelias valandas per dieną. Šioje įmonėje tuo metu, be jo, dirbo A. J. ir buhalterė. Bendrabučio, kuriame jie atliko remonto darbus, ketvirtame aukšte gyveno asmuo, vardu A., pas kurį ateidavo T. J.. Matydavo, kaip šie abu asmenys nuolat vaikščiodavo neblaivūs ir atlikdavo remonto darbus butuose, kurie priklausė fiziniams asmenims. T. J. su A. dažnai ir jo prašydavo darbo. Apie kovo-balandžio mėnesį buvo gautas užsakymas dėl remonto darbų atlikimo D. N. Ž. priklausančiame bute, esančiame trečiame aukšte, todėl jis pasiūlė UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui A. J. įdarbinti T. J. pagalbiniu darbuotoju. A. sutiko, su T. J. sudarė darbo sutartį, suteikė jam tame pačiame aukšte esančią gyvenamąją vietą. D. N. Ž. bute reikėjo suremontuoti vonios kambarį. Darbai buvo pradėti kovo ar balandžio mėnesį, T. J. buvo iškart įdarbintas ir pradėjo dirbti minėtu metu. Jokių griovimo darbų nei vienas iš įmonės darbuotojų neatliko, nes atvykus į butą, jos buvo jau išgriautos. Kas jas išgriovė, nežino. Įdarbinus T. J., jis dažnai ateidavo į darbą girtas arba išvis neišeidavo į darbą, todėl būdavo atvejų, kad jis pats minėtame bute atlikdavo tam tikrus darbus. Tiksliai kokius darbus T. J. atliko D. N. Ž. priklausančiame bute, pasakyti negali, nes būdavo tik po kelias valandas per dieną. A. S. tame bute nedirbo, jis ateidavo pas T. parūkyti ir išgerti, gal kažką panešti ir padėdavo. Po kiek laiko T. J. iš UAB (duomenys neskelbtini) pavogė šaldytuvą, televizorių, nuo ofiso raktus, kaip ir minėjo, buvo atėjęs į darbą ir neblaivus, todėl nežino, dėl kurios iš šių dviejų priežasčių jis buvo atleistas iš darbo, taip ir neužbaigus D. N. Ž. bute atliekamų remonto darbų. Dėl neužbaigtų remonto darbų kilo ginčas tarp jo, direktoriaus ir D. N. Ž.. Ji nesumokėjo visų pinigų už remonto darbus, todėl jos bute remonto darbai taip ir liko neužbaigti. Tvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) sausio mėnesį jokių užsakymų dėl remonto darbų nebuvo. Bute priešais 313 butą T. J. ir A. S. nedirbo, tas butas priklausė ne jų įmonei.

Liudytoja D. N. Ž. parodė, kad ji iš G. Š. (A. J. sugyventinės, UAB (duomenys neskelbtini) vadovės) įsigijusi butą, adresu (duomenys neskelbtini), po kiek laiko nusprendė jį susiremontuoti (šiame bute ji gyvena nuo 2015-08-14). G. Š. buvo įsigijusi namo, kuriame ji gyveno, trečiame aukšte visus butus, o jos sugyventinis A. J. juose atliko remonto darbus, todėl jai taip pat pasiūlė suremontuoti ir jos butą. Ji sutiko. Maždaug vasario mėnesį A. atėjo pas ją į butą su V. ir T. J., juos pristatė kaip jo vadovaujamoje įmonėje dirbančius asmenis. Jokios sutarties dėl remonto darbų nepasirašė, pasitikėjo A., todėl remonto darbai jos bute buvo pradėti žodiniu susitarimu. V., apžiūrėjęs jos butą, nurodė, kad vonios ir koridoriuko remontas jai kainuos apie 850 Eur. V. sienai išgriauti vasario viduryje pasikvietė jai nežinomą asmenį, kuris ją išgriovė per vieną darbo dieną. Vėliau visus kitus darbus atliko T. J., nors pas ją į butą jis atėjo dirbti ne iš karto, tik po keleto dienų, nes turėjo su draugu A. užbaigti remonto darbus 314 bute, kurį jie kartu remontavo nuo sausio mėnesio (ATP protokole įvardintas kaip butas be numerio, esantis priešais butą, pažymėtą Nr. 313, šis butas priklausė J. sugyventinei G. Š.). T. J. pradėjo dirbti jos bute maždaug nuo vasario vidurio, jis dirbo vienas. Ji pinigus už atliktus darbus jos bute mokėjo dalimis V. ir kiekvieną kartą liepdavo pasirašyti raštelius dėl gautų pinigų. Iš jai pateiktų sąskaitų faktūrų suprato, kad jos buto remonto darbus atlieka UAB (duomenys neskelbtini), o T. J. yra šios įmonės darbuotojas. T. jos bute dirbo maždaug 1,5 mėnesio po kelias valandas per dieną. Į jos butą neateidavo dirbti tik tada, kai V. nepristatydavo jam statybinių medžiagų. Tuomet jis eidavo padirbėti į 314 butą, nes jis vis dar nebuvo užbaigtas, ten darbavosi A.. Ji pažįsta A., nes retkarčiais užsukdavo pasižiūrėti, kaip T. su A. dirba 314 bute. Vėliau iš T. J. skundų ji suprato, kad jam per 1,5 mėnesio, kol jis dirbo jos bute, nebuvo mokamas atlyginimas. Po kiek laiko jis susipykęs su A. J. pradėjo dirbti ir pas kitus fizinius asmenis. Apie tai sužinojęs A. T. atleido iš darbo. T. pas ją į butą nei vieno karto nebuvo atėjęs dirbti neblaivus. Atleidus T. iš darbo, jis nebuvo suspėjęs atlikti jai visų remonto darbų.

Liudytojas T. J. parodė, kad prieš Naujuosius metus UAB (duomenys neskelbtini) dirbantis V. pasiūlė A. S. darbą šioje įmonėje, nurodydamas, kad jis prieš tai turi užsiregistruoti darbo biržoje. Kai A. S. užsiregistravo darbo biržoje, V. su juo susitarė dėl remonto darbų atlikimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Jis, T. J., gyveno tame pačiame name kartu su S. ir tuo metu kitoje įmonėje buvo baigęs renovacijos darbus. A. S. pasiėmė jį dirbti kartu. 2016-01-01 jie abu pradėjo dirbti 314 bute kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai (ATP protokole įvardintas kaip butas be numerio, esantis priešais butą, pažymėtą Nr. 313). Kai nuo 2016-01-01 pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), buvo dar neatleistas iš UAB (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai jis šioje įmonėje jau nebedirbo (realiai joje dirbo iki 2016-01-01). Dėl pradingusių dokumentų šios įmonės direktorius negalėjo sutvarkyti jo atleidimo iš darbo dokumentų. Butas, kuriame jie pradėjo darbus, buvo vieno kambario, įėjus pro laukines duris, dešinėje pusėje buvo įrengta vonia, kairėje pusėje kambarys, o einant tiesiai – virtuvė. Jiems pradėjus dirbti, į butą atvyko A. J. su žmona G. Š. ir pasakė, kad jiems šiame bute reikės atlikti kapitalinį remontą. Šis butas priklausė G. Š.. Nuėję į įmonės biurą, kuris buvo tame pačiame aukšte, susitarė su V. ir A., kad jis ir A. S. dirbs statybininkais nuo 8.00 val. 17.00 val., žadėjo jiems mokėti po 30 Eur per dieną, jam suteikė gyvenamąjį plotą. Remonto darbus 314 bute jie dirbo apie du mėnesius, eidavo dirbti kiekvieną dieną. Jie naudojosi savo įrankiais, tik A. papildomai davė kampinį šlifuoklį ir dulkių siurblį. Jis šiame bute atliko elektros instaliaciją, išklojo gipsą, grindis, atliko santechnikos darbus. V. vadovavo darbams, o A. ateidavo pasižiūrėti, kaip vyksta darbai. Kai darbai 314 bute ėjo į pabaigą, jis pradėjo dirbti D. N. Ž. priklausančiame bute kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Kada tai buvo, tiksliai pasakyti negali. Šiame bute dirbo vienas, A. S. liko užbaigti likusius remonto darbus 314 bute. Jam atėjus dirbti į D. N. Ž. priklausantį butą, sienos griovimo darbus jau buvo atlikęs kitas asmuo. Jis minėtos klientės bute atliko tinko pašalinimo, vonios remonto darbus, perdažė sieną. D. N. Ž. bute dirbo apie mėnesį laiko, po kelias valandas per dieną, bet ne kiekvieną dieną, nes ne visada pakakdavo statybinių medžiagų (jas jam pristatydavo V. arba A.). Tuo metu, kai neturėdavo darbo D. N. Ž. bute, jis eidavo padėti A. į 314 butą, nes ten darbai dar nebuvo užbaigti. Buvo keletas dienų, kai jis neišėjo į darbą, tačiau niekada negėrė alkoholinių gėrimų darbo metu. Visą išdirbtą laikotarpį direktorius jiems nenorėjo mokėti atlyginimų, mokėdavo žymiai mažiau nei žadėjo, tai yra 50 Eur per savaitę, kai dirbo pas N., už mėnesio darbą gavo tik 100 Eur. Atlyginimą išmokėdavo V.. Negaudamas atlyginimo, jis iš jam suteikto gyvenamojo ploto išnešė baldus, tačiau vėliau juos grąžino, kai buvo iškviesti policijos pareigūnai, o vėliau gavęs pasiūlymą, pradėjo dirbti pas kitą fizinį asmenį. Jis apie tai pasakė A., šis jam iškart pasakė, kad jis atleidžiamas iš darbo, iškraustė iš kambario, kuriame gyveno, neišmokėjo ir likusio uždirbto atlyginimo. Tiek su juo, tiek su A. darbo sutartys nebuvo pasirašytos, nors priėmus į darbą, žadėjo jas pasirašyti vėliau, tačiau vis delsė. Mano, kad darbo sutartis su juo buvo sudaryta, kai dėl atlyginimo nemokėjimo kilo pykčiai tarp jo ir administracijos, tačiau jos pasirašyti jam niekas nesiūlė ir neteikė, jis jos net nematė, apie jo įdarbinimą kovo mėnesį nieko nežinojo. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016-01-01 apie 3 mėnesius. Už darbą 314 bute su juos atsiskaitė, o už darbą N. Ž. bute sumokėjo tik 100 Eur, likusi suma taip ir nebuvo sumokėta. Todėl ir kreipėsi į VDI.

Liudytojas A. S. parodė, kad jis nuomojosi butą bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte. Šių metų sausio mėnesį jis susipažino su V., kuris jam pasiūlė statybininko darbą, tačiau nurodė, kad prieš tai jis turi užsiregistruoti darbo biržoje, kad jį vėliau galėtų įdarbinti. Jis sutiko ir kartu su T. J. pradėjo dirbti to paties bendrabučio 314 bute (bute, esančiame priešais 313 butą), kuris, kaip tada suprato, priklausė A. J.. Pastarasis kartu su V. norėjo juos su T. įdarbinti įmonėje, jis suprato, kad tai ne V. įmonė ir kad jie turės dirbti pas A., kad V. vadovauja A.. Šiame bute reikėjo atlikti kapitalinį remontą. Šis butas buvo vieno kambario, įėjus per laukines duris, dešinėje pusėje buvo įrengtas vonios kambarys, virtuvė priešais, o kairėje kambarys. Jie su V. ir A. sutarė, kad šį butą suremontuos per 1 mėnesį, dirbs nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Už atliktus remonto darbus žadėjo jiems sumokėti kiekvienam po 800 Eur. Atlyginimą dalimis jiems mokėjo V., vėliau ir A. su G.. Sutartą sumą išmokėjo beveik visą. Liko neišmokėta apie 10 eurų. Statybines medžiagas į butą jiems pristatydavo V. ir A., jų nuolat trūko, todėl remonto darbai šiame bute užsitęsė iki 2 mėnesių, juos baigė tik kovo pradžioje. Jis su T. šiame bute klijavo plyteles, atliko tinkavimo darbus, dėjo gipso plokštes, jas dažė. Tomas papildomai atliko elektros instaliacijos, santechnikos darbus. Prieš darbų pabaigą 314 bute, tai yra vasario mėnesio pabaigoje, T. išėjo dirbti į kitą butą pas kažkokią moteriškę, kur remontavo vonios kambarį, ten pradirbo apie 1,5 mėnesio. Ten darbams taip pat vadovavo V. su A.. Nuo pat pradžių, kai jis kartu su T. pradėjo dirbti 314 bute, V. su A. žadėjo juos įdarbinti, tačiau pabaigus remonto darbus 314 bute, jis suprato, kad jų taip niekas ir neįdarbins, todėl įsidarbino kitoje įmonėje. Jie su T. nusprendė kreiptis į VDI dėl nelegalaus darbo. VDI pareiškimą padėjo surašyti T., nes jis nemoka lietuviškai rašyti, jis pareiškimo turinį suprato, turinys atitiko tiesą.

Liudytoja D. L. parodė, kad ji tvarko UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą. UAB (duomenys neskelbtini) užsiima statybos, remonto ir renovacijos darbų atlikimu. Dėl T. J. atleidimo iš šios įmonės nieko negali pasakyti, nes nežino. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarko pagal direktoriaus pateiktus dokumentus. Statybų įmonėse žiemos laikotarpiu būna sumažėjusios darbų apimtys, todėl darbuotojams suteikiamos neapmokamos atostogos. Suteikiant tokio pobūdžio atostogas, Sodrai nurodomas darbuotojo nedraudiminis laikotarpis, tuo metu jie realiai nedirba.

Iš 2016-04-06 T. J. prašymo dėl nelegalaus darbo matyti, kad jis kreipėsi į VDI, nurodydamas, kad 2016-01-01 UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovas V. jį pakvietė dirbti apdailininku, adresu (duomenys neskelbtini). Žadėjo įdarbinti ir mokėti 30 Eur už dieną. Šį butą įrenginėjo kartu su draugu A. S.. Įdarbinti žadėjo kasdien, bet taip ir neįdarbino. Per tą laikotarpį butą įrengė visiškai. Žadėjo, kad toliau bus darbo, todėl vis tikėjo jų pažadais, tačiau taip ir liko neįdarbinti ir be pinigų (b. l. 4).

Iš 2016-04-06 A. S. prašymo dėl nelegalaus darbo matyti, kad jis, kreipdamasis į VDI, nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 5).

Iš 2016-04-14 integracijos su VSDFV informacine sistema duomenų išrašo matyti, kad A. S. nei UAB (duomenys neskelbtini), nei UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintas nebuvo, UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2015-12-02 iki 2015-12-31 (b. l. 6).

Iš 2016-04-06 integracijos su VSDFV informacine sistema duomenų išrašo matyti, kad T. J. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016-03-17 iki 2016-04-04. Šioje įmonėje nurodytas nedraudiminis laikotarpis 2016-03-22 – 2016-04-04. T. J. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2015-12-04 iki 2016-02-01, tačiau nuo 2016-01-04 iki 2016-01-29 šioje įmonėje nurodytas nedraudiminis laikotarpis (b. l. 7).

Iš darbo ieškančio asmens atmintinės matyti, kad A. S. nuo 2016-01-13 įregistruotas Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje (b. l. 13).

Iš 2015-07-31 įgaliojimo, prokūros matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. Š. įgaliojo A. J. atstovauti įgaliotojui atliekant įvairius veiksmus įvairiose institucijose, tarp jų įgaliotojo vardu pasirašyti sutartis, visus kitus reikiamus dokumentus, UAB (duomenys neskelbtini) vardu ir dėl jos interesų atlikti teisinius veiksmus, pasirašyti visus reikiamus dokumentus. Prokūra registruota VĮ Registrų centre 2015-06-04 (b. l. 33-36, 37, 38).

Iš 2016-03-16 darbo sutarties Nr. 6 matyti, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) atstovo direktoriaus V. Š. ir T. J. sudaryta terminuota darbo sutartis, pagal kurią T. J. priimamas dirbti statybininku darbo sutartyje numatytomis sąlygomis. Ši darbo sutartis įsigalioja 2016-03-17, darbuotojas pradeda dirbti 2016-03-17. Sutartį pasirašė prokuristas A. J.. Darbuotojo T. J. parašo nėra. Sutartyje įrašyta pastaba, kad T. J. sutartį pasirašyti atsisakė (b. l. 21-24).

Iš 2016-04-12 prašymo dėl sutarties sudarymo ir sąmatos pateikimo matyti, kad D. N. Ž. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad 2016 m. vasario mėnesį ji sudarė žodinį susitarimą su šia įmone dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų, tai yra kad už 850 Eur bus atlikti dušo įrengimo darbai ir koridoriaus remontas. Darbus įmonė įsipareigojo atlikti per savaitę, tačiau darbai vyko 1,5 mėnesio. Prašo baigti sutartus remonto darbus ir informuoti, kokie darbai ir kokiomis kainomis buvo atlikti už jos sumokėtus 600 Eur, prašo sudaryti su ja rašytinę sutartį (b. l. 15). Iš pateiktų raštelių, PVM sąsakaitų faktūrų matyti, kad D. N. Ž. V. Č. ar A. J. 2016-02-26 sumokėjo 50 Eur už šiukšlių išvežimą, 2016-03-04 – 400 Eur avanso, 2016-03-02 – 74,35 Eur, 2016-03-07 – 35 Eur, 2016-03-26 – 180 Eur (b. l. 16-19).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktų matyti, kad statybininkas T. J. 2016-03-22 8.30 val. ir 2016-03-23 9.15 val. nušalintas nuo darbo, esant neblaiviam, pažymėta, kad nuo parašo jis atsisakė, atsisakė susipažinti su nušalinimo aktu (b. l. 25-28). 2016-04-04 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu T. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nuo 2016-04-04 atleistas iš darbo (b. l. 29).

2016-06-17 nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0959-0192 užfiksuota, kad 2016-04-06 VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje gauti A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. J., gim. (duomenys neskelbtini), prašymai, kuriuose nurodyta, kad jie nuo 2016-01-01 dirbo neįdarbinti UAB (duomenys neskelbtini). Pagal VSDFV duomenis, A. S. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbintas, T. J. šioje įmonėje buvo įdarbintas nuo 2016-03-17 iki 2016-04-04. T. J. paaiškino, kad 2016-01-01 kartu su A. S. pradėjo remonto darbus bute, adresu (duomenys neskelbtini) (patikslino, kad butas yra tame pačiame name, 3 aukšte, priešais butą Nr. 313). Dėl darbo ir atlyginimo tarėsi su asmeniu, vardu V. (kaip vėliau paaiškėjo, tai UAB (duomenys neskelbtini) statybų vadovas V. Č., gim. (duomenys neskelbtini)), kuris juos žadėjo įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini). Buvo žadama mokėti po 30 Eur už dieną kiekvienam. Visai statybų eigai vadovavo V.. Jis nuolat žadėjo, kad A. S. ir T. J. bus įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini). Atlyginimą mokėdavo penktadieniais arba šeštadieniais po 15, 20, 100 Eur. Maždaug 2016 m. vasario pabaigoje V. nurodymu T. J. pradėjo vonios remontą N. Ž. bute, adresu (duomenys neskelbtini). A. S. bute, adresu (duomenys neskelbtini), atlikinėjo smulkius baigiamuosius darbus. Pinigus už remontą N. Ž. mokėjo V.. V. liko skoloje apie 400 Eur atlyginimo. Po to jis nepasiūlė jokio darbo. Apie tai, kad jis nuo 2016-03-17 iki 2016-04-04 buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), nieko nežino, jokių darbo sutarčių nepasirašinėjo. A. S. paaiškino, kad 2015 m. pabaigoje pažįstamas, vardu V., pasiūlė atlikti buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontą ir pažadėjo įdarbinti įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi remontui reikėjo dviejų žmonių, tai dar pasikvietė T. J.. Buto remontą pradėjo 2016-01-01. Visus nurodymus dėl buto remonto duodavo V.. Pradėjus dirbti, V. liepimu, jis užsiregistravo darbo biržoje, kadangi, kaip aiškino V., įdarbinus iš darbo biržos, įmonė gaus kompensaciją. Buvo sutarta, kad atlyginimas bus mokamas po 30 Eur už darbo dieną kiekvienam. Atlyginimas buvo mokamas dažniausiai penktadieniais įvairiomis sumomis – nuo 10 iki 100 Eur. Maždaug 2016 m. vasario pabaigoje T. J., V. liepimu, pradėjo vonios remontą bute, esančiame tame pačiame aukšte, pas moterį, vardu N., o jis (A. S.) iki 2016 m kovo mėn. pradžios atlikinėjo smulkius baigiamuosius remonto darbus bute, adresu (duomenys neskelbtini). Po to V. jokio darbo nebepasiūlė. Jis jokios darbo sutarties nepasirašinėjo. T. J. vonią remontavo iki 2016 m. kovo vidurio, pabaigos. D. N. Ž. paaiškino, kad 2016-02-16 buvo pradėtas jos buto, adresu (duomenys neskelbtini), vonios remontas, kurį atliko T. J.. Dėl remonto tarėsi su A. J.. Įrangą ir medžiagas remontui pristatydavo vadybininku prisistatantis V. Č.. Jam per du kartus sumokėjo 600 Eur už darbą. V. Č. buvo tiesioginis T. J. vadovas. Vonios remontas buvo baigtas kovo mėnesio pabaigoje. T. J. su A. taip pat atlikinėjo buto, esančio tame pačiame aukšte, remontą. Ten remontą jie pradėjo nuo 2016 m. sausio mėnesio, o gal ir anksčiau. Ten jiems taip pat vadovavo V. Č.. UAB (duomenys neskelbtini) statybų vadovas V. Č. paaiškino, kad T. J. nuo 2016-03-16 pagal darbo sutartį buvo priimtas dirbti statybininku. Darbo sutartyje T. J. atsisakė pasirašyti, nes buvo neblaivus. Vėliau girtavo ir nedirbo. T. J. atliko remontą pas moterį, vardu D., iš trečio aukšto, tačiau jo nebaigė. Daugiau jokių butų neremontavo. A. S. UAB (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo. V. Č. pateikė 2016-03-16 darbo sutartį, kad T. J. nuo 2016-03-17 buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) statybininku. Darbo sutartyje T. J. parašo nėra. A. J. paaiškino, kad visą UAB veiklą organizuoja jis. Pateikė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. Š. pasirašytą įgaliojimą ir prokūrą. Nurodė, kad 2016-03-16 su T. J. pasirašė darbo sutartį. T. J. kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas remontavo vonios kambarį D. Ž. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) namo 3 aukšte, Klaipėdoje. Iki sudarant darbo sutartį, T. J. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo. A. S. nepažįsta, UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo (b. l. 43-44).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su DK normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Nelegalaus darbo sampratą įtvirtina DK 98 straipsnis, numatantis, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš nurodytų požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Darbdavio pareigos darbuotojui leisti dirbti tik pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatytos DK 99 straipsnio 3, 6 dalyse.

Įvertinęs anksčiau išdėstytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad A. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. Š. įgaliotu asmeniu, tai yra darbdavį atstovaujančiu asmeniu, leido dirbti statybininkais T. J. nuo 2016-01-01 iki 2016-03-16 (duomenys neskelbtini) namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir bute be numerio, esančiame 3 aukšte, priešais butą, pažymėtą Nr. 313, Klaipėdoje, bei A. S. nuo 2016-01-01 iki 2016 m. kovo mėn. pradžios (tiksli data nenustatyta) (duomenys neskelbtini) namo bute be numerio, esančiame 3 aukšte, priešais butą, pažymėtą Nr. 313, Klaipėdoje, nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo nepripažino, nurodė, kad T. J. UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti tik 2016-03-17, o A. S. jo vadovaujamoje įmonėje visai nedirbo, tokius jo parodymus paneigia anksčiau aptarta įrodomoji bylos medžiaga. Teismas A. J. paaiškinimus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Taip pat kritiškai vertina ir liudytojo V. Č. paaiškinimus, nes jis yra A. J. geras pažįstamas, draugas. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti liudytojų T. J. ir A. S. paaiškinimais, nes jie buvo aiškūs ir nuoseklūs viso proceso metu, juos patvirtina liudytojos D. N. Ž. paaiškinimai, aptarta raštytinė bylos medžiaga. Šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudarydami vieningą visumą, išsamiai atskleisdami administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Iš liudytojų A. S. ir T. J. parodymų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbusiam darbų vadovui V. Č. pasiūlius A. S. jį įdarbinti įmonėje, atlikti remonto darbus, jis su savo draugu T. J. nuvyko į statybų objektą – butą be numerio, esantį (duomenys neskelbtini) namo 3 aukšte, priešais butą, pažymėtą Nr. 313, Klaipėdoje. Jiems atvykus į objektą, su jais buvo sutarta dėl darbo funkcijų, darbo laiko, jiems iš dalies buvo suteikti darbo įrankiai (dalį turėjo savų), buvo sutarta dėl darbo užmokesčio, kuris vėliau buvo mokamas dalimis. Taigi T. J. ir A. S. minėtame statybų objekte dirbo realiai nuo 2016-01-01 iki kovo mėn. pradžios, darbams vadovavo ir juos prižiūrėjo bei atlyginimą jiems mokėjo V. Č. ir A. J.. T. J., V. Č. nurodymu, iki 2016-03-16 atliko remonto darbus ir D. N. Ž. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ten taip pat dirbo vadovaujamas V. Č. ir A. J.. Iš teisme apklaustų liudytojų parodymų, iš nelegalaus darbo tyrimo akto, prašymo dėl sutarties sudarymo ir sąmatos pateikimo, raštelių apie išmokėtas sumas, PVM sąskaitų faktūrų analizės darytina išvada, kad, priešingai, nei nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J., tarp administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų fizinių asmenų ir UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, tai yra su minėtais asmenimis buvo aptartos jų darbo funkcijos, darbo vieta, darbo užmokestis, iš dalies suteiktos priemonės tiesioginiam darbui atlikti, jie dirbo darbdavio naudai, paklusdami nustatytai darbo organizavimo tvarkai, tačiau prieš tai su jais nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie jų darbo pradžią teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokia veika A. J. pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 99 straipsnio nuostatas ir padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripžintina tai, kad jis teisės pažeidimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad buvo leista dirbti dviem darbuotojams, nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių bei nepranešus VSDFV apie šių asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, kad padarytu pažeidimu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto, į pažeidėjo asmenybę – jis nebaustas administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus, dirba, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. J. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį paskyrus ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbtina per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 5 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

A. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį už dviejų asmenų nelegalų darbą skirti 1736 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt šešių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pavedime nurodant registro objekto ROIK numerį 16058907466 ir įmokos kodą 1001, baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Teišerskienė