- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-08-05
- Bylos Nr.
- ATP-847-785/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjasRamūnas Antanavičius,rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęsI. T.-V.apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. S. nutraukta nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje, sudėties.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. S. buvo surašytas už tai, kad jis 2014-04-09, 20.30 val., būdamas viešoje vietoje, t. y. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės, išvadino necenzūriniais žodžiais I. T.-V. ir V.M. Z., tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Šalies argumentai
I. T.-V.apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-06-11 nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba priimti naują nutarimą ir pripažinti A. S. kaltu pagal ATPK 174 str. bei skirti jam administracinę nuobaudą. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis, nesivadovavo suformuota teismų praktika panašiose bylose, netinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apeliantė pažymi, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas privalo išsiaiškinti ir išspręsti klausimus, numatytus ATPK 280 str., taip pat nustatyti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Iš teismo veiksmų ir priimto procesinio sprendimo akivaizdu, kad jis nesivadovavo aukščiau išdėstytais įstatymų reikalavimais ir iki administracinės bylos nagrinėjimo nebuvo pakankamai aktyvus, nes nepašalino bylos medžiagoje pastebėtų trūkumų, susijusių su įrodymų pateikimu, protokolo surašymu ir pan. I. T.-V. atkreipia dėmesį, kad teismo manymas, jog veika nesukėlė kitiems asmenims neigiamų pergyvenimų ir neperžengė privataus pobūdžio konflikto ribų yra klaidingas. Teisminio nagrinėjimo metu proceso dalyvių duoti paaiškinimai akivaizdžiai liudija, kad necenzūrinė leksika nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo vartota, to neneigia ir A. S.. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas viešoje vietoje – gyvenamojo namo kieme. Teismas nepagrįstai nurodo, kad namo kiemas nelaikomas viešąja vieta, tai neatitinka teismų formuojamos praktikos. Taigi skundžiamo teismo nutarime daromos išvados yra deklaratyvaus pobūdžio, visiškai nemotyvuotos, proceso dalyvių parodymai tik užfiksuoti, bet neįvertinti, todėl priimtas nutarimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. S. prašo netenkinti I. T.-V. apeliacinio skundo ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-06-11 nutarimą. Atsiliepime nurodo, kad administracinio nusižengimo, numatyto ATPK 174 str., nepadarė. Jis įspėjo apeliantę, kad po jo automobiliu nešertų laukinių kačių. Į jo įspėjimą I. T.-V. nereagavo, pavadino jį „daunu“, dėl ko įsižeidęs jis taip pat atsakė necenzūriniu žodžiu, tačiau tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį neturėjo. Po to, V. M. Z., buvusi kartu su apeliante, pavartojo necenzūrinį žodį jo draugės atžvilgiu. Kiemas buvo tuščias, pašalinių žmonių jame nebuvo. Konfliktas tarp jo ir I. T.-V. buvo privataus pobūdžio, jo iniciatorė buvo pareiškėja. A. S. paaiškinimai buvo nuoseklūs ir nepaneigti, juos patvirtina liudytojos A. B. parodymai. Pabrėžia, kad visi neaiškumai turi būti vertinami jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, naudai, vadovaujantis indubio pro reo principu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) sutinka su apeliaciniu skundu iš dalies ir prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – pripažinti A. S. kaltu pagal ATPK 174 str. bei skirti jam administracinę nuobaudą. Atsiliepime nurodo, kad A. S. vartotus necenzūrinius žodžius I. T.-V. atžvilgiu patvirtino liudytojai A. B., V. M. Z. ir pati nukentėjusioji. Institucija atkreipia dėmesį į teismų praktikoje suformuotą taisyklę, kad esant tarp asmenų tarpusavio konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip nedidelį chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei. Todėl vertina, kad pažeidimas buvo padarytas.
I. T.-V.apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmos instancijos teismas administracinės bylos teiseną A. S. nutraukė motyvuojant tuo, kad įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių nei konflikte nedalyvaujančių žmonių ratas, rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas. Be to, nebuvo atliktas joks tyrimas pagal pareiškėjų pareiškimus. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad A. S., būdamas viešoje vietoje, išvadino necenzūriniais žodžiais I. T.-V. ir V.M. Z., tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. A. S. atliktuose veiksmuose yra ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
ATPK 174 straipsnio dispozicijoje nedidelis chuliganizmas apibūdinamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje ir pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį.Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų(pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys Nr. N62-2206/2011; Nr. N575-93/2012).Analizuojamu atveju veika buvo padaryta prie namo, esančio Kosmonautų g. 24, Jonavoje, trečios laiptinės, t. y. namo kieme, taigi ši vieta atitinka viešos vietos kriterijų, nors konflikto metu pašalinių asmenų minėto namo kieme ir nebuvo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, aiškindamasis tarp asmenų kilusio konflikto pobūdį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos nagrinėjamu klausimu. Pagal LVATpraktiką, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (pavyzdžiui, LVAT nutartys Nr. N-1-1280/2007, Nr. N62-2800/2010 ir kt.). ATPK 174 straipsniu yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis (LVAT nutarimas Nr. N502-2066/2010).Taip pat pagal ATPK 174 straipsnio dispoziciją, chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žalos, tad nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis. Aukštesnės instancijos teismas pažymi tai, kad A. S. pakeltu tonu pavartoti necenzūriniai žodžiai aiškiai žeidžia žmogaus orumą, žemina jį, be to, įvertinus tai, kad tokio pobūdžio žodžius lydėjo impulsyvūs, apeliantę gąsdinantys gestai, spręstina, jog toks santykių aiškinimosi būdas nėra priimtinas visuomenei ir pažeidžia viešąją tvarką bei rimtį.
Kas sukėlė A. S. nepasitenkinimą – šiuo atveju, kaip nurodo pats A. S., kačių šėrimas prie jo automobilio, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Įvykęs konfliktas, nepaisant to, kokie konkretūs veiksmai jį inicijavo, galėjo ir turėjo būti išspręstas visuotinai priimtinais būdais, nepažeidžiant bendrabūvio taisyklių. Liudytoja A. B. yra A. S. draugė, todėl jos parodymai, kad pirmoji bartis pradėjo I. T.-V. vertinami kritiškai. Aukštesnės instancijos teismas vadovaujasi tiesioginės įvykio liudytojos Valės M. Z. parodymais, kuri patvirtino apeliantės teiginius, kad neadekvati reakcija į kilusią konfliktinę situaciją buvo būtent A. S.. Užuot ramiai išsiaiškinęs, kas iš tiesų vyksta prie jo automobilio, pastarasis prarado savikontrolę ir iš karto rėkdamas bei vartodamas įžeidžiančius necenzūrinius žodžius leido laisvai lietis savo neigiamoms emocijoms. Netikėti V. M. Z. parodymais teismas neturi pagrindo, išsamūs ir nuoseklūs.
Atsiliepimas
Apeliacinės instancijos teismas atmeta A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus argumentus, kad bylos medžiagoje yra abejonių dėl kilusio konflikto iniciatoriaus bei eigos, todėl visi šie neaiškumai turėtų būti aiškinami jo naudai. Teismas pabrėžia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. S. kaltė yra įrodyta jau minėtos liudytojos V. M. Z. parodymais, nukentėjusiosios I. T.-V. parodymais, dėl necenzūrinių žodžių vartojimo prisipažino ir pats A. S.. LVAT yra ne kartą išaiškinęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju surinktų įrodymų visiškai pakanka neabejotinų išvadųdėl A. S. netinkamo elgesio viešoje vietoje padarymui. Atkreipiamas dėmesys, kad argumentai, susiję su kačių maitinimu netinkamoje vietoje, šioje byloje nėra nagrinėjami. Analizuojamas būtent A. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimas, todėl kitų asmenų veikų tyrimas peržengia nagrinėjamos bylos ribas.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi ir tai, kad iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, kad joje apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio pažeidimo sudėties požymiai (LVAT nutartis byloje Nr. N438-59/2011), todėl analizuojamu atveju visai nesvarbus A. S. aiškinimas, kas sukėlė jo pasipiktinimą. Asmuo, esantis viešoje vietoje, turi suvokti, kad yra ne privačioje erdvėje ir savo elgesiu negali iššaukti nepagarbą kitų asmenų teisėms, o kartu ir visai supančiai aplinkai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. S. nutraukė nepagrįstai, neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų visumos, iš kurios matyti, kad A. S. veiksmuose yra ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, todėl pažeidėjas turi būti atitinkamai nubaustas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra A. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteistas, dirba ir turi pastovų pragyvenimo šaltinį. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į byloje esančius A. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkiui lygią nuobaudą. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių šioje byloje A. S. galėtų būti skiriama švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba visai neskiriama administracinė nuobauda, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Todėl taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų šioje byloje nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
nutaria:
I. T.-V.apeliacinį skundą tenkinti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:
A. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, nubausti 200 (dviejų šimtų) litų bauda.
Nutarimas įsiteisėja jopaskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.