Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11-187/2016 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui R. B., institucija, byloje teikianti išvadą, – Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir visų kitų reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu, sprendžiant procesinio dokumento, tai yra priešieškinio, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacijos dalykas yra žyminio mokesčio už priešieškinį dydis bei atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo arba žyminio mokesčio atidėjimo iki civilinės bylos išsprendimo iš esmės taikymas.

7. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, bei civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, todėl asmens teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymo nustatyta tvarka. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Įstatymas gina abi proceso šalis – ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Taigi žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. Įstatymas numato teismo teisę atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimą atidėti turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys jo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d., 84 str.).

8. Apeliacinės instancijos teismas pritaria abiejų šalių pozicijai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taikė netinkamą žyminio mokesčio paskaičiavimo būdą. Nagrinėjamu atveju priešieškinio suma yra 114 911,00 Eur, tai yra didesnė už 86 886,00 Eur, todėl pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p., mokėtiną žyminį mo­kestį sudaro 2 027,00 Eur ir 1 % nuo ieškinio sumos, viršijančios 86 886,00 Eur. Taigi, šiuo atveju mokėtinas žyminis mokestis – 2307,00 Eur, teikiant per elektroninę sistemą pagal CPK 80 str. 7 d. – 1730,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo atsakovui už priešieškinį priklausantį mokėti 3447 Eur žyminį mokestį, o elektroniniu būdu teikiant – 2585 Eur žyminį mokestį.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas teikdamas priešieškinį jau yra sumokėjęs 100,00 Eur, todėl apeliantui likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 1630,00 Eur, nuo kurios apeliantas prašo atleisti arba atidėti iki civilinės bylos išsprendimo iš esmės.

10. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas ir atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra skirtingi institutai ir jų vertinimas iš dalies skiriasi. Atleidimo nuo žyminio mokesčio atveju pareiškėjas atleidžiamas nuo dalies piniginės prievolės vykdymo, o atidėjimo atveju pareiškėjui išlieka pareiga sumokėti žyminį mokestį, tačiau piniginės prievolės vykdymo terminas atidedamas.

11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo, pusę mokėtino žyminio mokesčio atidėjo iki civilinės bylos išsprendimo iš esmės, o kitą žyminio mokesčio dalį, nustatydamas terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, įpareigojo sumokėti.

12. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad sprendžiant atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančio asmens padėtis, todėl asmuo privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą (LR CPK 178 str.).

13. Apeliantas savo sunkią turtinę padėtį grindžia net kelis kartus mažesnėmis gaunamomis pajamomis, nei mokėtino žyminio mokesčio suma, bei negalėjimu disponuoti turimu turtu, kuris yra dalijamas šioje byloje.

14. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo teismas turi nustatyti, ar asmens turtinė padėtis yra tiek sunki, kad jis negali sumokėti visos mokėtino žyminio mokesčio sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien duomenys apie asmens gaunamas pajamas (400 Eur) nėra pakankami nustatyti asmens tikrąją turtinę padėtį, o taip pat ir priimti pagrįstą bei teisingą sprendimą dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Sprendžiant nurodytą klausimą teismas turi įvertinti ne tik duomenis apie asmens gaunamas pajamas, bet taip pat ir duomenis apie asmens turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turimas santaupas, kreditorius, išlaikytinius ir visus kitus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl asmens galimybių konkrečiu atveju sumokėti mokėtiną žyminį mokestį. Tokių duomenų apeliantas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Vien ta aplinkybė, kad šiuo metu apelianto galimybės sumokėti žyminį mokestį už priešieškinį yra ribotos, kadangi dėl turto padalijimo nutraukiant santuoką vyksta ginčas, nesudaro pagrindo teigti, jog jis tokių galimybių visai neturi, jo turtinė padėtis yra tiek sunki, kad viso mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimas galimai pažeistų jo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovo turtinę padėtį nesant tiek sunkią, kad jis negalėtų sumokėti visos už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumos. Tais atvejais, kai yra duomenų apie tai, kad ateityje asmens turtinė padėtis pagerės, t. y. kad šiuo atveju teismui priėmus galutinį sprendimą byloje turės galimybę realizuoti jam priskirtą turtą ar gauti kompensaciją už jį, turi būti taikomas ne atleidimas nuo žyminio mokesčio, kuris iš esmės yra absoliutus ir negrįžtamas, bet žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė procesines teisės normas – neteisingai paskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio už priešieškinį dydį, tačiau normas, reglamentuojančias atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikė tinkamai, todėl keistina tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl žyminio mokesčio dydžio (CPK 337 str. 1 d. 4 p.). Todėl pusės mokėtino žyminio mokesčio – 815 Eur sumokėjimas atidėtinas iki civilinės bylos išsprendimo iš esmės, o likusią 815 Eur žyminio mokesčio dalį apeliantas įpareigotinas sumokėti nustatant naują terminą priešieškinio trūkumams pašalinti.

16. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar saugomų interesų gynimo. Todėl reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį pakeisti iš dalies ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Atsakovo R. B. prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo atmesti, prašymą atidėti žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimą iki civilinės bylos išsprendimo tenkinti iš dalies.

Atsakovui R. B. atidėti pusės (815 Eur) mokėtino žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimą iki civilinės bylos išsprendimo iš esmės.

Atsakovui R. B. nustatyti terminą priešieškinio trūkumams pašalinti – iki 2016 m. gegužės 20 d. sumokėti pusę (815 Eur) mokėtino ir nesumokėto žyminio mokesčio valstybei už pateiktą priešieškinį.

Išaiškinti atsakovui, kad, nepašalinus nurodytų trūkumų (nesumokėjus žyminio mokesčio, nepateikus įrodymų, kad žyminis mokestis primokėtas) per nustatytą terminą, jo priešieškinis bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jam.

Likusią teismo nutarties rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.