Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-148-486/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
1-148-486/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
D. V.
Nukentėjusysis
A. G. J.
Advokatai
Saulius Žentelis, Algimantas Kliunka
Kategorijos
Byla Nr. 1-148-486/2020
Proceso Nr. 1-01-1-65136-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.1; 1.2.23.1.2; 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui, kaltinamajam D. V., kaltinamojo gynėjui advokatui Sauliui Ženteliui, nukentėjusiajam A. G. J., nukentėjusiojo atstovui advokatui Algimantui Kliunkai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., gim. (duomenys neskelbtin), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., teistas:

2016-03-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį, 4 mėnesiams laisvės apribojimo;

2018-03-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesiams laisvės apribojimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. lapkričio 2 d., apie 21.49 val., užėjęs į UAB „K.“ parduotuvę „E.“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo lentynos paėmė 0,7 l talpos butelį degtinės „Absolut“, 15,99 eurų vertės, 2 l talpos gėrimo „Coca cola“, 1,59 eurų vertės ir atėjo prie kasos, pardavėjai įspėjant, kad alkoholis jau neparduodamas, kadangi 22.00 val., jis, suvokdamas, kad jį stebi, su prekėmis pabėgo iš parduotuvės nesusimokėjęs už jas, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB ,,K.“ priklausantį 17,58 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat D. V. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

jis, 2018 m. gruodžio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų - kanapių, kurias laikė su savimi ir gabeno iki kol 2018 m. gruodžio 15 d., apie 03.45 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, esančiose Žirmūnų g. 139A, Vilniuje, policijos pareigūnai jo apžiūros metu, pas jį striukės išorinėje kišenėje rado nedidelį kiekį narkotinių medžiagų - kanapių, kurios masė 0,429 g., tetrahidrakanabinolio koncentracija 8,0 procentai. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 straipsnio 2 dalyje.

D. V. taip pat padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2019-01-01, apie 17.30 val., prie kavinės „Ž.“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, žodinio konflikto metu bandė kumščiu suduoti nukentėjusiajam A. G. J. į veidą, po ko peiliu dūrė pastarajam į šoną, padarydamas A. G. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtine - pjautine, akla žaizda nugaros dešinėje pusėje. Šiais savo veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atviros vagystės (LR BK 178 straipsnio 2 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. V. savo kaltę, įvydžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pripažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis iš UAB „K.“ parduotuvės išnešė butelį degtinės ir butelį „Coca cola“. Iš pradžiu kaltinamasis norėjo sumokėti, tačiau tai buvo vakaras, jam pasakė, kad alkoholiniai gėrimai jau neparduodami, todėl tiesiog išnešė tą butelį. Po to iškvietė kaltinamąjį į policiją. Šiuo metu D. V. atlygino padarytą turtinę žalą, dėl įvykdyto gailisi.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. M. parodė, kad ji dirba parduotuvėje, vagysčių būna daug, todėl nepamena šios konkrečios vagystės. Paprašė pagarsinti jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytoja palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu L. M. parodė, kad 2017-11-02, apie 21.49 val., kartu su vyr. kasininke M. R. dirbo parduotuvėje „E..“, esančioje (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji su kolege dirbo prie kasų, kai į parduotuvės salę užėjo du nepažįstami vaikinai. Vienas vaikinas buvo aukštesnis už kitą. Abu vaikinai nuėjo į vaisvandenių skyrių, pasiėmė 2 l talpos „Coca cola“, po to nuėjo į alkoholio skyrių. Aukštesnis vaikinas paėmė „Stolychnaja“ degtinės, o žemesnis paėmė „Absolut“ degtinės butelį ir priėjo prie kasų. Ji vaikinams pasakė, kad jau 22.00 val. ir jie nespės nusipirkti alkoholinių gėrimų. Aukštesniam vaikinui pasiūlė duoti butelį ir ji norėjo pabandyti įmušti į kasą. Žemesnis vaikinas tuo metu stovėjo šalia. L. M. paėmė iš aukštesnio vaikino butelį ir norėjo įmušti į kasą, tačiau kasa jau neleido parduoti alkoholio. Liudytoja apie tai pasakė vaikinui. Tuo metu į parduotuvę užėjo mergina. Ji merginai pasakė, kad parduotuvė jau užsidaro. Tuomet mergina apsisuko ir išėjo. Tuo metu pro duris išbėgo žemesnis vaikinas rankose laikydamas „Coca cola“ ir „Absolut“ degtinę. Ji paspaudė mygtukus blokuoti duris, tačiau nespėjo, žemesnis vaikinas greit išbėgo. Tada aukštesniam vaikinui pasiūlė už draugą sumokėti. Buvo iškviesti apsaugos darbuotojai ir policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 33).

UAB „K.“ pareiškime nurodoma, kad 2017-11-02, apie 21.49 val., prekybos centre PC 30 „E.“ esančiame (duomenys neskelbtini, nežinomas asmuo, atvirai, neslėpdamas prekių praėjo pro kasą ir išbėgo iš prekybos centro. Pagrobtos prekės: degtinė „Absolut“, 0,7 l. talpos,15,99 eurų vertės; gėrimas „Coca cola“, 2 l. talpos, 1,59 eurų vertės. Viso pagrobta prekių už 17,58 eurų (t. 1, b. l. 17, 20).

2017-11-02 UAB „K.“ inventorizacijos akte nurodomas minėtų prekių trūkumas, iš viso 17,58 eurų (t. 1, b. l. 19).

VPK Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo H. G. 2017-11-24 tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo konstatuojama, kad peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus matyti, kaip į parduotuvę „E.“., esančią (duomenys neskelbtini) užeina du vyriškiai, paima nuo parduotuvės lentynų prekes ir prieina prie kasos. Stovint prie kasos, vieno iš vyriškių prekes kasininkė paima skenuoti, tuo metu į parduotuvę įeina mergina, kalbėdama telefonu ir apsisukusi išeina. Pro praviras duris su prekėmis staiga išbėga vienas iš vyrų, kuris iš veido bruožų, kūno sudėjimo yra nustatomas kaip D. V. (t. 1, b. l. 29), bei pateikiama nuotrauka iš vaizdo įrašo, kuriame yra fiksuoti du vyrai, vienas iš jų kaltinamasis (t. 1 , b. l. 28-29).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. V. visiškai prisipažino įvykdęs atvirąją vagystę, o būtent tai, kad parduotuvėje pagrobė butelį degtinės „Absolut“ bei „Coca colos“ butelį, kadangi pardavėjai perspėjus, kad 22.00 val. alkoholis neparduodamas pabėgo iš parduotuvės. D. V. kaltė, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, UAB „K.“ pareiškimu ir kita bylos medžiaga, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

LR BK 178 straipsnis skiria slaptą ir atvirą vagystę. Atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas.

Dėl aukščiau išdėstyto D. V. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė, kadangi D. V. suvokdamas, kad parduotuvės pardavėja jį stebi ir jis nesusimokėjęs už prekes, pabėgo iš parduotuvės tokiais savo veiksmais jis atvirai pagrobė svetimą, UAB „K.“ turtą ir padarė 17,58 eurų vertės turtinę žalą.

Dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti (LR BK 259 straipsnio 2 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. V. savo kaltės, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino. Parodė, kad 2018 m. gruodžio 15 d. jis lydėjo savo draugę L. Š. iki namų, o ji kažko įlindo į mašiną, vietoj to, kad eitų namo, pradėjo šaukti. Kaltinamasis irgi pradėjo šaukti, kilo triukšmas, buvo iškviesta policija. D. V. laukė tos policijos, o draugė pradėjo spiegti prie policijos, tada pareigūnai jam užlaužė rankas, nuvežė į policiją, liepė iškraustyti iš kišenių daiktus. Tuo tarpu jis pamatė, kad policininkas kažką maišo rankose. Kaltinamasis paklausė, kas čia. Policijos pareigūnas atsakė: „koks tau skirtumas, kas čia“. Tada policijos pareigūnas rado kaltinamojo striukėje žalią masę, tiesiog saujomis iš kišenių traukė. Kaltinamasis nieko neturėjo, protokole ne jo žodžiais viskas surašyta. Kai D. V. apklausinėjo, jis nenorėjo pasirašyti, bet jam pasakė ir tyrėja ir advokatas, kad jis čia nieko nepakeis, reikia pasirašyti, Kaltinamasis ir pasirašė, kai jam davė tuos lapus komisariate, tačiau jį tiesiog psichologiškai paveikė. Anksčiau kaltinamasis vartojo narkotikus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. V. parodė, kad 2018 m. gruodžio 15 d., nakties metu, tikslaus laiko nežino, susitiko su savo mergina L. Š., su kuria nuėjo iki jos namų, adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jam stovint prie namo atvyko policijos pareigūnai, kurie jį dėl kažko sulaikė ir pristatė į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, esantį Žirmūnų g. 139A, Vilniuje. Policijos komisariato pirmame aukšte, kažkuriame kabinete, policijos pareigūnai atliko jo apžiūrą, kurios metu pas jį dešinėje striukės kišenėje rado ir išėmė subertą augalinės kilmės medžiagą. Kas tai per medžiaga ir iš kur ji atsirado jo striukės kišenėje, nežino. Jis vartoja narkotines medžiagas, todėl medžiagos, kurias rado pareigūnai jo striukės kišenėje, galėjo likti nuo senesnių jo vartojimo atvejų. Jeigu jo striukės kišenėje buvo rastos narkotinės medžiagos, tai dėl to kaltinamasis gailisi (t. 1, b. l. 64, 138).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, jis kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju postiniu. Kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko, liudytojas paprašė pagarsinti jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos palaiko. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad 2018-12-15, 03.45 val., į policijos komisariatą pagal ROIK 018000675445, buvo pristatytas D. V., kuris buvo nuvestas į policijos komisariato, pirmojo aukšto esantį kabinetą, asmens apžiūrai atlikti. Apžiūros metu pas jį dešinėje striukės išorinėje kišenėje buvo rasta suberta augalinės kilmės medžiaga. Apie rastą medžiagą liudytojas informavo budėtoją (t. 1, b. l. 44).

Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) vyriausiųjų patrulių A. J. ir R. R. tarnybiniuose pranešimuose dėl pristatyto asmens, nurodoma, kad 2018-12-15, 03.21 val., iš Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje, namo gyventoja praneša, jog per langą mato, kaip mergina esanti automobilyje, kviečiasi pagalbos, nes negali išlipti iš jo, nes aplink laksto kažkoks vyras. Pranešimuose nurodoma, kad nuvykus į vietą, buvo nustatyta vyro asmenybė, tai buvo D. V., kuris buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą (t. 1, b. l. 53, 54).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo P. T. 2018-12-15 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad, apie 03.45 val., asmens apžiūros metu, pas D. V. dešinėje striukės išorinėje kišenėje buvo rasta augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotinė medžiaga (t. 1, b. l. 42).

Savanorišku daiktų pateikimo protokolu A. B. Žirmūnų g. 139A, komisariate Vilniuje, pateikė pas D. V. rastas galimai narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 46).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr.140-(6308) nurodyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, 2018-12-15 rasta asmens apžiūros metu pas D. V., yra narkotinė medžiaga-kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,429 g., tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,0 %. Tirti pateiktose D. V. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 48).

Nors kaltinamasis D. V. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, tačiau jo kaltę įrodo byloje įrodo surinktų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. B. patikino, kad atliekant asmens apžiūrą pas D. V. rastas nedidelis kiekis narkotinių medžiagų. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr.140-(6308) patvirtina, kad D. V. kišenėse rastos medžiagos yra kanapės, dėl jų kiekio ir identifikavimo ginčo nekylą. Pabrėžtina, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo iškeltos versijos, dėl to, kad narkotines medžiagas jam „pakišo“ policijos pareigūnas, nepatvirtina jokia bylos medžiaga, o apklaustas pareigūnas pateikė nuoseklius parodymus, kuriuos iš esmės papildo kita bylos medžiaga. Akcentuotina ir tai, kad pačio kaltinamojo D. V. parodymai nėra nuoseklūs, kintantys, kadangi jis pats ikiteisminio tyrimo metu prisipažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką, o teisiamojo posėdžio metu pradėjo tą neigti, iškeldamas iš esmės neįtikinamą versiją, kad narkotines medžiagas jam įdėjo į kišenę policijos pareigūnas, kuri laikytina labiau kaip gynybinė pozicija.

Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, D. V. kaltė, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai, o kaltinamasis neigia savo kaltę bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

D. V. veika pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (LR BK 140 straipsnio 1 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. V. savo kaltės, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nepripažino. Parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., dienos metu, troleibuse sutiko savo draugę L. Š.Ji pasakė, kad eina pas A. G. J. į svečius. Kaltinamasis nuėjo po pusvalandžio prie A. G. J. namo laiptinės ir sutiko išeinančius iš namo L. Š., A. G. J. ir J. T.. Po to ėjo visi ramiai keliu link Žvėryno tilto. Tuomet L. Š. pradėjo isterikuoti, trenkė kaltinamajam per veidą, jis nesuprato kodėl. Kai jie ėjo, kaltinamąjį kažkas pastūmė, ir tada jis stumtelėjo A. V., o A. V. stumtelėjo kitus. Tada visi atsisuko į D. V., A. G. J. jam bandė trenkti, bet kaltinamasis atsitraukė. Tuomet kaltinamasis norėjo trenkti nukentėjusiajam atgal. Tuomet A. G. J. pradėjo rėkti: „tu mane padūrei“, kaltinamasis pasakė, kad ne. D. V. pats nesuprato, kas vyksta. Prašė parodyti, A. G. J. parodė kraujuotą šoną, kaltinamasis uždėjo ant jo sniego. Po to kaltinamasis nuėjo į „Ž“, padavėja nuėjo kviesti pagalbos, jis vėl uždėjo sniego. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir kaltinamąjį nieko nespėjusį pasakyti, išvežė Kas kaltinamąjį pastūmė iš nugaros jis nematė, tiesiog iš niekur. D. V. nežino kas, bet A. sužalojo tikrai ne jis, o kažkoks užpuolikas, kuris tuo metu praėjo pro juos. Tas užpuolikas buvo aukštesnis už kaltinamąjį, tamsiai apsirengęs. D. V. įvykio peilio su savimi neturėjo. Striukės kišenėje jis nešiojosi peilio dėkliuką, o peilį buvo pametęs. Civilinio ieškinio, 5000 eurų neturtinei žalai ir 260 eurų turtinei žalai atlyginti D. V. nepripažįsta, nes yra nekaltas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. G. J. parodė, kad įvykio dieną jie susitiko su J. T., L. Š. ir susitarė išgerti pas jį namuose. D. V. nekvietė. Kai išėjo iš buto, pamatė D. V. laiptinėje, su paklaikusiomis akimis. Klausė, kur L. Š., jam buvo pasakyta, kad jos nėra. Kaltinamasis ją persekiojo po to, jie bandė pasislėpti parduotuvėje. D. V. ją tiesiog „gaudė“, pasakė, kad iškvies policiją. Bet jie visi dar vis laukė, gal kaltinamasis nurims. Tačiau kaltinamasis D. V. vis tiek lindo prie L. Š., ji stūmė kaltinamąjį, bet jis vis tiek lindo. Kai jie visi ėjo link „Ž.“, nukentėjusysis paprašė D. V. apsiraminti, tačiau kaltinamasis neklausė. Tuomet D. V. vieną kartą bandė A. G. J. trenkti, tačiau nukentėjusysis išsisuko. Po to nukentėjusysis galvojo, kad D. V. vėl jam trenkė, tačiau pasirodė, kad kaltinamasis dūrė nukentėjusiajam peiliu į nugaros sritį. Tai ką kaltinamasis pasakoja teisiamojo posėdžio metu, kad šalia jų buvo kažkoks penktas asmuo, kuris ir dūrė peilių nukentėjusiajam, tai netiesa. Be to, jokio sniego nukentėjusiajam ant žaizdos D. V. nedėjo, A. G. J. buvo panika, galvojo kad mirs. Jeigu jau kaltinamasis matė tą penktą asmenį, užpuoliką, tai galėjo gi pranešti policijai. Buvo tuščia gatvė, išskyrus jų kompanijos nei vieno žmogaus. Nukentėjusysis tikrai būtų pamatęs tą penktą žmogų, jeigu būtų kas nors juos pastūmęs. Nukentėjusysis matė, kaip D. V. ištraukė peilį. Peilį nukentėjusysis asmeniškai tikrai matė, o kur po to dingo tas peilis, jis nežino.

Dėl civilinio ieškinio, 260 eurų sudaro turtinė žala, tai sugadintos striukės vertė, marškinėlių, megztinio. Neturtinės žalos sumą 5000 eurų, tai sudaro didžiulė baimė, nukentėjusysis galvojo, kad mirs, buvo šokas, labai išgyveno, stresavo. Po šio įvykio buvo tokios mintys, kad kaltinamasis prie namų laukia, nori dar durti. Žalos kaltinamasis neatlygino, nukentėjusysis visiškai palaiko pareikštą civilinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Peilis buvo mažiukas, lenktas, bet tikrai ne vaikiškas peilis, o rimtas aštrus peilis. Nukentėjusysis matė viso peilio dydį, jis buvo apie 20-30 cm. Kaltinamasis D. V. po to kai dūrė buvo kažko nubėgęs už „Ž.“, bet gal už minutės grįžo. Apie šį įvykį galbūt ir pasakojo kam nors. Nukentėjusysis niekada nebuvo artimas su D. V., stengėsi laikytis atokiau, o D. V. pats stengėsi prisikabinti. Su L. Š. santykiai paprasti, draugiški.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. M. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) gydytoju - chirurgu. Kadangi praėjo daug laiko, paprašė pagarsinti jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino. Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu P. M. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 18.35 val., į ligoninę buvo pristatytas A. G. J., kurį GMP brigada pristatė iš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos su durtine žaizda. Apžiūrėjus buvo nustatytas durtinis dešinės pusės juosmens sužalojimas nugaros srityje. Nugaros apatinėje dešinėje srityje nustatyta 4-5 cm durtinė-pjautinė žaizda. Pacientas paaiškino, kad konflikto metu jį peiliu gatvėje sužalojo pažįstamas vaikinas. Liudytojas neatsimena nukentėjusiojo, viskas turi būti ligos istorijoje. Pacientui buvo padaryta echoskopiją - pilvo organų tyrimą ultra garsu, kad įvertintų sužalojimą. Echoskopija žaizdos gylio nerodo, ji rodo skysčio buvimą pilve, tuščiavidurio organo sužalojimą. Gylį žaizdos galima nustatyti, arba ji eina į pilvo ertmę arba ne, ar penetruojanti ar ne. Koks žaizdos gylis buvo, liudytojas šiuo metu negali pasakyti, mano, kad ligos istorijoje yra nurodyta.

Teisiamojo posėdžio metu L. Š. parodė, kad jos santykiai su D. V. nebuvo kaip vaikino ir merginos, jokio glaudaus ryšio ir panašiai. Susirašinėjo su juo, bet viskas buvo juokais. Gal ir juokais parašė, kad „mylim vienas kitą“. Įvykio dieną ji kartu su J. T. važiavo troleibusu iš savo namų pas A. G. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, į svečius. Troleibuse sutiko D. V.. D. V. pamatė, kad jie išlipo prie A. namų, nuėjo pas nukentėjusįjį, kažkiek pabuvo. Po to ji, J. T. ir A. G. J. išėjo, nes liudytoja norėjo eiti namo, ir ėjo per Žvėryną, o kaltinamasis laukė jos prie nukentėjusiojo namo, ir ėjo iš paskos. Kaltinamasis buvo jau susinervinęs, pradėjo verkti. Tada A. G. J. su D. V. susiginčijo, jau liudytoja manė, kad jie susimuš. Tačiau staiga D. V. dūrė peiliu nukentėjusiajam į nugarą ir nubėgo už smuklės, gal peilio paslėpti. D. V. persekiojo ją iki to įvykio, ir kai buvo paleistas ir anksčiau, liudytoja net ir policija kvietė, bet nepadėjo. Kai dūrė nukentėjusiajam į pilvą D. V. iš karto pasišalino. L. Š. tuo metu kalbėjo telefonu su policija. Kaltinamojo nebuvo trumpai, o kai D. grįžo, rėkė „L., bėk namo“. Liudytoja D. V. rankose peilio jau nematė, kur peilį padėjo, nematė, nes prastai mato į tolį. D. peiliu dūrė A. dešine ranka. Kur tas peilis po to dingo liudytoja nežino, bandė su policija apžiūrėti vietą ties „Ž.“, tačiau peilio nerado. Po įvykio su nukentėjusiuoju buvo susitikusi, nors retai susitinka, gal į mėnesį kartą, du. Nukentėjusysis pasakojo, kad kai kaltinamasis dūrė peiliu jam buvo baisu, kad temo akyse.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. T. parodė, kad tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį pažįsta. Įvykio dieną jis su L. Š. ėjo pas A. į svečius. Troleibuse susitiko D. V., tačiau nesakė jam, kad eina pas A. namo. Mano, kad D. V. juos sekė iki namų. Pabuvę jie išėjo iš A. G. J. namų, o D. V. jau laukė laiptinėje. Kaltinamasis pradėjo kibti prie L. Š., gal norėjo užsitarnauti jos meilę. Jie visi ėjo link „Ž.“ ir pakeliui A. su D. apsižodžiavo. Liudytojas pajuto, kad gali atsitikti kažkas blogo, jis atsitraukė nuo jų, o kaltinamasis ir nukentėjusysis susimušė. J. T. pasitraukė į šalį nuo D.ir A., kai jie susistumdė, gal kokių 10 metrų atstumu, nes nenorėjo pats nukentėti. Tada pamatė, kad A. G. J. pradurtas šonas. Buvo vakaras, žiema, striukė buvo pas A. tamsi, bet liudytojas kraują matė, nes gatvė apšviesta. Nei dūrio, nei peilio liudytojas nematė, bet A. jam sakė, kad dūrė jam kaltinamasis. Be to, tą žaizdą parodė po to ir „Ž.“ darbuotojai, ji matė tai. Jokių pašalinių žmonių įvykio metu (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo, tik jie ėjo keturiese. Po įvykio J. T. paskambino policijai, o L. Š. iškvietė greitąją pagalbą. D. V. po dūrio bandė uždėti sniego ant žaizdos, bet supratęs, kad J. T. skambina policijai, nubėgo už smuklės, vėliau grįžo jau be peilio. Konfliktas tarp D. ir A. kilo dėl L. Š., nes kaltinamasis lindo prie jos, o nukentėjusysis bandė jį apraminti.

Be nukentėjusiojo nuoseklių parodymų, liudytojų parodymų D. V. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Savanoriško daiktų pateikimo protokolais nukentėjusysis A. G. J. 2019-02-04 pateikė marškinėlius trumpomis rankovėmis bei megztinį, o 2019-04-09 žieminę striukę (t. 1, b. l. 104, 105), kuriuos dėvėjo nusikalstamos veikos padarymo metu.

Daiktų apžiūros protokolu nukentėjusiuoju pateikti daiktai apžiūrėti ir konstatuota, kad ant pilkos spalvos marškinėlių trumpomis rankovėmis priekio yra rausvos spalvos dėmės ir nugaros dešinėje apatinėje pusėje yra rausvos spalvos dėmė bei nugarinėje dalyje matoma 3 cm ilgio skylė. Tamsiai mėlynos spalvos vyriško megztinio - golfo, su etikete „COS“ nugarinėje dalyje matoma skylė; striukės nugarinėje dalyje matoma 3,5 cm ilgio skylė (t. 1, b. l. 106-108).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2019-01-01 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu iš D. V. paimtas (t. 1, b. l. 121) kišeninio peilio dėkliukas (t. 1, b. l. 124-125).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.G110/2019(01) konstatuojama, kad A. G. J. nustatyta gyjanti durtinė -pjautinė, akla žaizda nugaros dešinėje pusėje, kuri buvo sutvarkyta chirurgiškai. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimas padarytas vienu įrankiu ar daiktu ir jame nėra užsifiksavusių pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį. Tikėtina, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 101-102).

Nors D. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigė įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę įrodo aukščiau aptarti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Tai yra nuo pat pradžių nuoseklūs ir nekintantys nukentėjusiojo parodymai, kuriais netikėti teismas neturi teisinio pagrindo, liudytojų, kurie betarpiškai stebėjo įvykį parodymai, specialisto išvada pagrindžianti sužalojimo mastą, kita bylos medžiaga. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad buvo įvykio vietoje su nukentėjusiuoju bei kitais, tačiau jie tik ėjo o nukentėjusiajam į pilvą su peiliu dūrė kažkoks pašalinis nepažįstamas asmuo, aukštesnis už kaltinamąjį, tamsiai apsirengęs. Tačiau tokių kaltinamojo teiginių nepatvirtina nei vienas iš teisiamojo posėdžio apklaustų bei įvykį stebėjusių liudytojų bei pats nukentėjusysis. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad būtent D. V. supykęs ar apimtas pavydo dėl draugės L. Š., dūrė jam iš nugaros peiliu. Patikino, kad tai buvo tikrai ne vaikiškas peilis, o rimtas aštrus peilis, matė viso peilio dydį, jis apie 20-30 cm. Ilgio. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais logiškais bei nuosekliais nukentėjusiojo parodymai, juolab, kad juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti J. T. bei L. Š. pateikė iš esmės analogiškus ir nukentėjusiojo teiginius patvirtinančius parodymus, kad įvykio dieną jiems keturiems einant link smuklės jokių pašalinių asmenų nebuvo, kas visiškai paneigia kaltinamojo versiją, kad nukentėjusįjį sužalojo nepažįstamas pašalinis asmuo. Patvirtino ir tą faktą, kad tarp nukentėjusiojo bei kaltinamojo vyko ginčas būtent dėl liudytojos L. Š.. Be to, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai patikino, kad po dūrio nukentėjusiajam į nugarą D. V. buvo dingęs, tikėtina siekdamas paslėpti peilį, kuris taip ir nebuvo surastas, tačiau pas D. V. apžiūros metu buvo rasta peilio dėtuvė. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės kategoriškai paneigia kaltinamojo D. V. teiginius, kad jis tik siekė padėti nukentėjusiajam, o nusikalstamą veiką įvykdė kažkoks pašalinis nepažįstamas asmuo.

Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, kaltinamojo D. V. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai, o D. V. neigia savo kaltę, bandydamas išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės.

D. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Pažymėtina, kad LR BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal LR BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. V. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų, pavojingumo laipsnį ir kaltės formą, į tai, kad padarytos 3 tyčinės nusikalstamos veikos, iš kurių vienas baudžiamasis nusižengimas, vienas nesunkus nusikaltimas bei vienas apysunkis nusikaltimas. Teismas taip pat įvertina kitus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra pakankamai jauno amžiaus, turi pastovų darbą, praeityje 2 kartus teistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 15, 35), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 34), Priklausomybės ligas gydėsi, diagnozė - (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 16).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. V. straipsnių sankcijose numatytą alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą, nustatant įstatyme numatytus įpareigojimus.

Kaltinamajam D. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikintina.

Į bausmės laiką įstatytinas laikino sulaikymo bei suėmimo laikotarpis nuo 2019-01-01 iki 2019-06-25. Bausmės bendrintinos vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalių nuostatomis, paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis LR BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. J. pateikė 5260 eurų dydžio civilinį ieškinį, iš kurių 5000 eurų neturtinei žalai ir 260 eurų turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 87-88).

Kaltinamasis D. V. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nepripažino. Tačiau civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dydis pagrįstas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo paaiškinimais. A. G. J. tiksliai nurodė sugadintų drabužių kainas, drabužius pateikė apžiūra. Teismo vertinimu, A. G. J. prašoma priteisti suma dėl turtinės žalos atlyginimo, neprieštarauja teisingumo bei protingumo principams, todėl prašoma 260 eurų suma priteistina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam A. G. J. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes, nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė stresą, išgyvenimus, fizinį skausmą, ilgą laiką jautė baimę. Be to dūris į nugarą peiliu yra pavojingas ir galėjo turėti dar žymiai skaudesnes pasekmes. Civilinis ieškovas A. G. J. apklaustas teisme be bendrųjų neturtinę žalą apibūdinančių aplinkybių, specifinių nepatogumų atspindinčių aplinkybių nenurodė. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis D. V. yra dirbantis, jauno amžiaus.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, paisant jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertinant visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatant teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyrą, teismas mano, kad šiuo atveju nukentėjusysis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė neturtinė žalą, tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju 2500 eurų suma laikytina teisinga, protinga, proporcinga bei neturtinės žalos dydis neprieštarautų formuojamai teismų praktikai. Dėl aukščiau išdėstyto, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu UAB „K.“ pateikė 17,58 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 25). Byloje yra 2018-06-24 mokėjimo nurodymas, kuriame pažymima, kad 17,58 eurų iš mokėtojo D. V. sąskaitos yra sumokėti į UAB „K.“ sąskaitą. (t. 1, b. l. 26). Bylą nagrinėjant teisme taip pat buvo gautas civilinio ieškovo raštas, kuriame nurodoma, kad suma sumokėta, pretenzijų neturima (t. 2, b. l. 133). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, baudžiamoji byla šioje dalyje dėl UAB „K. “ civilinio ieškinio nutrauktina.

LR BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis pateikė prašymą iš kaltinamojo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, prie prašymo pridėjo dokumentus, patvirtinančius, kad advokatui Algimantui Kliunkai už atstovavimą nukentėjusysis sumokėjo 1000 eurų (t. 2, b. l. 168). Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų dydis įvertinus suteiktų teisinių paslaugų apimtį, civilinio ieškinio rengimas, atstovavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, yra adekvatus suteiktoms paslaugoms, atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą, nukentėjusiojo A. G. J. patirtos išlaidos advokatui laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo D. V.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kitų klausimų.

Nukentėjusiojo pateikti drabužiai (t. 1, b. l. 106-108) priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (t. 1, b. l. 109-110), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajam.

Kišeninio peilio dėkliuką, paimtą iš D. V. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu (t. 1, b. l. 121) priduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (t. 1, b. l. 126), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam D. V..

Voką su likusiais tyrimo objektais, nurodytais specialisto išvadoje Nr.140-(6308)-IS1-179 priduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (t. 1, b. l. 49-51), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Laikiną nuosavybę teisių apribojimą į įtariamojo D. V. turtą - 62 eurus, kurie buvo paimti 2019-01-01 daiktų paėmimo laikinai saugoti metu (t. 1, b. l. 128-129) palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus minėti pinigai grąžintini kaltinamajam D. V.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams laisvės apribojimo.

D. V., gim.(duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bendrinant bausmės apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausme pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, apimti bausmę, paskirtą pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį, ir paskirti D. V. subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metrus ir 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo.

D. V., gim.(duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausme dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę ir paskirti D. V. subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo.

Įpareigoti kaltinamąjį D. V. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu:

- būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;

- per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam A. G. J. padarytą turtinę žalą 260 (du šimtus šešiasdešimt) eurų;

- tęsti darbą, o jo netekus, per 1 (vieną) mėnesį nuo darbo santykių nutraukimo dienos užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką D. V. įskaityti jo laikino sulaikymo laiką 2018-12-15, 1 (vieną) dieną, nuo 2019-01-01 iki 2019-01-03, 2 (dvi) dienos bei kardomojo kalinimo - suėmimo laikotarpį nuo 2019-01-03 iki 2019-06-25, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 1 (vieną) laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo – suėmimo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Laikiną nuosavybę teisių apribojimą į įtariamojo D. V. turtą - 62 eurus, palikti nepakeistą, terminą pratęsiant iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus minėti pinigai – 62 (šešiasdešimt du) eurais grąžintini kaltinamajam D. V..

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- nukentėjusiojo pateiktus drabužius priduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajam A. G. J.;

- kišeninio peilio dėkliuką, priduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam D. V..

- voką su likusiais tyrimo objektais, nurodytais specialisto išvadoje Nr.140-(6308)-IS1-179 priduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Civilinio ieškovo A. G. J. civilinį ieškinį dėl 260 eurų priteisimo turtinei žalai atlyginti visiškai tenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo D. V. nukentėjusiojo A. G. J. naudai 260 (du šimtus šešiasdešimt) eurų turtinei Žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo A. G. J. civilinį ieškinį dėl 5000 eurų priteisimo neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo D. V. nukentėjusiojo A. G. J. naudai 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinei Žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo D. V. nukentėjusiojo A. G. J. naudai 1000 (vieną tūkstantį) eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Bylą dalyje dėl civilinio ieškovo UAB „K.“ 17.58 (septyniolikos eurų 58 ct.) eurų turtinės žalos priteisimo nutraukti, kaltinamajam minėtą sumą atlyginus civiliniam ieškovui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski