Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-04-30 · Administracinė byla Nr. I-721-162/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-04-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-30
Bylos Nr.
I-721-162/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00176-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-721-162/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00176-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 16.8; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui A. V.,

atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Rolandui Andruškevičiui,

2014 m. balandžio 11 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. vasario 3 d. rašto Nr. 30-S-30-1326 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo ir įpareigojimo atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašymu (b. l. 5-7) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. vasario 3 d. raštą Nr. 30-S-30-1326, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2014 m. sausio 24 d. prašymas atleisti iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 18 punktą;

2) įpareigoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktą.

Nurodo, kad 2009 m. sausio 22 d. buvo paskirtas į rotuojamas Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas. 2013 m. rugsėjo 2 d. Policijos generalinio komisaro raštu Nr. 5-S-3402 „Dėl tarnybos einamose rotuojamose pareigose“ buvo informuotas, kad 2014 m. sausio 22 d. baigiasi pareiškėjo tarnybos rotuojamose pareigose laikotarpis bei atsižvelgiant į tarnybinį būtinumą pasiūlyta pratęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose iki 2014 m. vasario 1 d. Buvo prašoma informuoti ar jis sutinka tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose iki nurodytos datos, ar sutinka rotacijos tvarka būti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas. Nurodo, jog pareiškėjas sutiko tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose iki nurodytos datos, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininkas 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 30-TE-856 pratęsė jo tarnybos laiką iki 2014 m. vasario 1 d. Taip pat pažymi, jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos personalo valdybą informavo, kad nesutinka rotacijos tvarka būti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas. 2014 m. sausio 24 d. kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką su prašymu atleisti jį iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktą (atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka). 2014 m. vasario 5 d. gavo atsakymą, kuriuo jo prašymas netenkintas, kadangi pareiškėjo atžvilgiu nuo 2013 m. gruodžio 3 d. yra atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-1-00361-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas) 228 straipsnio 2 dalį. Administraciniame akte pažymėta, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ 1.4 punktas nustato, kad kol nebus patikrinti kaltinimai ir išspręstas atsakomybės klausimas, policijos pareigūnas iš tarnybos kitais pagrindais neatleidžiamas. Mano, jog toks atsakovo administracinis aktas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti naikintinas.

Nurodo, jog 2013 m. gruodžio 4 d. pareiškėjui buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00361-13 dėl piktnaudžiavimo, įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje. Mano, kad Klaipėdos AVPK viršininkas neteisėtai netenkino pareiškėjo prašymo vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 1.4 punkto nuostata, nes šis įsakymas taikomas tik karjeros valstybės tarnautojams, asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį ir kurie padarė tarnybinius nusižengimus ir teisės pažeidimus, apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų. Pažymi, jog pareiškėjas nebuvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, todėl šio įsakymo nuostatos jam neturėjo būti taikomos.

Nurodo, kad penkerių metų kadencija rotuojamose Rietavo policijos komisariato viršininko pareigose baigėsi 2014 m. sausio 22 d., ir pareiškėjui sutikus, pratęsta iki 2014 m. vasario 1 d. Pabrėžia nesutikęs rotacijos tvarka būti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas, nes buvo nusprendęs baigti tarnybą. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punkte nurodyta, kad atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, todėl jis turėjo būti atleistas iš tarnybos. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pats pareigūno kadencijos pasibaigimo faktas įpareigoja priimti sprendimą dėl asmens atleidimo.

Nurodo, jog Konstitucijos 48 straipsnio įtvirtinta nuostata, kad priverčiamas darbas draudžiamas, o Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 2 straipsnyje įtvirtinti darbo santykių teisinio reglamentavimo principai – laisvė pasirinkti darbą ir visų formų priverstinio ir privalomojo darbo draudimas. Teigia, kad žmogaus niekas negali priversti dirbti per prievartą, turi būti išlaikyta atleidimo procedūra, taip pat nėra įstatyme nuostatos, kuri teigtų, kad jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas darbuotojas priverčiamas tęsti darbo santykius su darbdaviu.

Pareiškėjas A. V. prašymą prašo tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Rolandas Andruškevičius nesutinka su pareiškėjo prašymu ir prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiais policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 18-20) nurodo, kad Klaipėdos AVPK 2014 m. sausio 28 d. gavo A. V. prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos. 2014 m. vasario 3 d. Klaipėdos AVPK raštu Nr. 30-S-1326 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“ informavo pareiškėją apie Klaipėdos AVPK viršininko priimtą sprendimą netenkinti jo prašymo. Klaipėdos AVPK viršininkas sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“, kurio 1.4 punktas įpareigoja sulaukti tyrimų pabaigos.

Nurodo, jog nuo 2013 m. gruodžio 3 d. pareiškėjo atžvilgiu tebėra atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-1-00361-13 pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi nuo 2013 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas laikinai nušalintas nuo Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato viršininko pareigų šešiems mėnesiams ir laikinas nušalinimas dar nėra pasibaigęs. 2013 m. gruodžio 5 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir pareigūno vardo pažeminimo. 2013 m. gruodžio 20 d. tarnybinis patikrinimas sustabdytas iki kol bus priimtas galutinis sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 30-1-00361-13. Taigi Klaipėdos AVPK viršininkas pareiškėjo iš pareigų neatleido dėl pradėtų tyrimų.

Iki laikino nušalinimo pareiškėjas ėjo Klaipėdos AVPK Rietavo policijos viršininko pareigas, kurios yra statutinės ir pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Policijos veiklos įstatymas) 14 straipsnio 7 dalį joms taikoma rotacija. Pačios rotacijos tvarkos Policijos veiklos įstatymas nenustato, o nukreipia į Vidaus tarnybos statutą. Statuto 16¹ straipsnio 6 dalis nustato, kad rotacijos sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1V-419 patvirtino Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos sąlygų ir tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Teigia, kad iš pateiktų pareiškėjo ir Klaipėdos AVPK turimų dokumentų matyti, kad dėl pareiškėjo buvo įvykdytos tik Aprašo 10 ir 11 punktuose nustatytos rotacijos procedūros. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktas nustato savarankišką atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą. Šioje teisės normoje nustatyta, kad pareigūnas turi atsisakyti eiti pareigas rotacijos tvarka. Pažymi, kad rotacija pareiškėjui nėra užbaigta. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-44-PR5-1653 nurodė, kad jis sutiktų tęsti tarnybą po 2014 m. vasario 1 d. einamose rotuojamose pareigose. Pagal šį tarnybinį pranešimą pareiškėjas nesutiko tik būti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas, kurios buvo išvardintos. Pareiškėjas nenorą dirbti vidaus tarnybos sistemoje išreiškė tik prašyme teismui, tačiau savo tarnybiniame pranešime tokios valios neišreiškė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į prašymą nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininko 2014 m. vasario 3 d. rašto Nr. 30-S-30-1326 (toliau – ir skundžiamas raštas, Raštas), kuriuo netenkintas pareiškėjo 2014 m. sausio 24 d. prašymas atleisti jį iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą raštą, pareiškėjas prašo įpareigoti Klaipėdos AVPK viršininką atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. sausio 24 d. pateikė prašymą atsakovui, prašydamas jį atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktą (b. l. 26). Atsakovas skundžiamu 2014 m. vasario 3 d. raštu Nr. 30-S-1326 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“ informavo pareiškėją, jog pareiškėjo prašymo įvykdyti negali dėl pareiškėjo atžvilgiu nuo 2013 m. gruodžio 3 d. atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00361-13 pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (b. l. 8). Rašte nurodyta, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ 1.4 punktas nustato, kad kol nebus patikrinti kaltinimai ir išspręstas atsakomybės klausimas, policijos pareigūnas iš tarnybos kitais pagrindais neatleidžiamas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus). ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad skundžiamas 2014 m. vasario 3 d. raštas Nr. 30-S-1326 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“ nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, sukėlusiu pareiškėjui konkrečias teisines pasekmes. Esminis individualaus administracinio akto požymis yra konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Iš skundžiamo rašto turinio matyti, jog jis yra informacinio pobūdžio, juo nesprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar pareigų. Nurodytu raštu nėra atsisakoma atleisti pareiškėją iš tarnybos, jis tik informuojamas, kad pareiškėjo prašymo negalima įvykdyti, kadangi šiuo metu pareiškėjo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį. Taigi, neišsprendus pareiškėjo prašymo iš esmės, atsakovo 2014 m. vasario 3 d. raštas Nr. 30-S-1326 neturi tiesioginio poveikio pareiškėjo teisėms ir pareigoms, nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 2 dalyje nurodyti individualaus administracinio akto požymiai: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. vasario 3 d. raštu Nr. 30-S-1326 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjui nėra suteikiamos teisės ir pareigos, todėl šis raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniam teismui.

Remiantis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, administracinės bylos dalis dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. vasario 3 d. rašto Nr. 30-S-30-1326 panaikinimo nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Klaipėdos AVPK viršininką atleisti jį iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktą.

Nustačius, jog atsakovas iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo atleisti jį iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktą, todėl pareiškėjas turėjo teisę tokį pareiškėjo atsisakymą skųsti kaip neveikimą, kuris pareiškėjui sukėlė tiesiogines teisines pasekmes. Atsiradus tiesioginėms teisinėms pasekmėms dėl atsakovo neveikimo, pareiškėjui skundžiamas raštas neužkirto kelio, pasibaigus 14 dienų terminui po prašymo dėl atleidimo iš vidaus tarnybos padavimo atsakovui, kreiptis į teismą dėl atsakovo neveikimo. Nustačius, jog pareiškėjas turi teisę skųsti tokį atsakovo neveikimą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, šioje byloje spręstinas klausimas, ar atsakovas pagrįstai atsisakė netenkinti tokį pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas teigia, kad pasibaigus penkerių metų kadencijai rotuojamose Rietavo policijos komisariato viršininko pareigose bei pareiškėjui sutikus, tarnyba einamose pareigose buvo pratęsta iki 2014 m. vasario 1 d. Pasibaigus minėtam laikotarpiui, kuriam buvo pratęsta tarnyba, pareiškėjas nebesutiko rotacijos tvarka būti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas, kadangi nusprendė baigti tarnybą, todėl turėjo būti atleistas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punkte numatytu pagrindu.

Statutinių valstybės tarnautojų, kurie tarnauja vidaus tarnybos sistemoje, tarnybos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas. Statuto 53 straipsnyje nustatyti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatyta, jog pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1V-419 patvirtintas Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos sąlygų ir tvarkos aprašas reglamentuoja vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kuriems įstatymuose nustatytais atvejais taikoma rotacija, rotacijos sąlygas ir tvarką (Aprašo 1 punktas). Aprašo 4 punkte nustatyta, kad pareigūnams rotacija taikoma pasibaigus jų tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpiui. Pagal Aprašo 10 punktą, personalo tarnyba iki pareigūno, kurį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų centrinės įstaigos ar šiai įstaigai pavaldžios vidaus reikalų įstaigos vadovas, tarnybos einamose rotuojamose pareigose pabaigos likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams raštu informuoja pareigūną apie tai, kad baigiasi jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis, ir nurodo jam rotuojamų pareigų, į kurias šiame punkte nurodytas pareigūnas galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašą. Aprašo 11 punktas nustato, kad gavęs Aprašo 10 punkte nurodytą informaciją, pareigūnas per 10 darbo dienų raštu praneša personalo tarnybai apie sutikimą arba nesutikimą rotacijos tvarka būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas. Jei jis sutinka rotacijos tvarka būti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas, nurodo, į kokias konkrečias rotuojamas pareigas norėtų būti perkeltas. Pareigūnas taip pat turi nurodyti, ar sutiktų tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose esant tarnybiniam būtinumui. Aprašo 12 punkte numatyta, kad vidaus reikalų centrinei įstaigai pavaldžios vidaus reikalų įstaigos vadovas, turintis teisę skirti pareigūną į pareigas, personalo tarnybai, šios tarnybos rašytiniu prašymu, pateikia motyvuotą pasiūlymą (teikimą) dėl jo skiriamo pareigūno perkėlimo rotacijos tvarka į kitas rotuojamas pareigas ar esant tarnybiniam būtinumui tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pratęsimo ne ilgiau kaip 5 metams, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Pagal Aprašo 13 punktą personalo tarnyba, gavusi Aprašo 11 punkte nurodytą pareigūno rašytinį pranešimą, kuriame jis: 13.1. nurodo, kad sutinka būti rotacijos tvarka perkeltas į kitas rotuojamas pareigas ar tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose esant tarnybiniam būtinumui, per 10 darbo dienų apie tai informuoja komisijos pirmininką, o jo nesant – komisijos pirmininko pavaduotoją, pateikdama jam pareigūno tarnybinį pranešimą, Aprašo 12 punkte nurodytą motyvuotą pasiūlymą (teikimą), pareigūno tarnybos bylą, rotuojamų pareigų, į kurias rotacijos tvarka galėtų būti perkeltas pareigūnas, sąrašą; 13.2. nurodo, kad nesutinka būti rotacijos tvarka perkeltas į kitas rotuojamas pareigas ir tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose esant tarnybiniam būtinumui, per 5 darbo dienas pareigūno tarnybinį pranešimą perduoda jį į pareigas skiriančiam vidaus reikalų centrinės įstaigos arba vidaus reikalų įstaigos vadovui teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl pareigūno tolesnės tarnybos. Aprašo 15 punkte numatyta, kad komisija, atsižvelgusi į Aprašo 13.1 punkte nurodytus dokumentus, tarnybinį būtinumą, pareigūno paskutinės atestacijos rezultatus, priima vieną iš šių pasiūlymų: 15.1. esant tarnybiniam būtinumui pratęsti pareigūno tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip; 15.2. perkelti pareigūną į kitas rotuojamas pareigas toje pačioje arba kitoje vidaus reikalų įstaigoje; 15.3. kai nėra galimybės pateikti Aprašo 15.1 arba 15.2 punktuose nurodytų pasiūlymų, pasiūlyti klausimą dėl pareigūno tolesnės tarnybos spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Aprašo 17 punktas nustato, kad vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovui nusprendus esant tarnybiniam būtinumui pratęsti pareigūno, kurį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, arba minėtą pareigūną perkelti į kitas rotuojamas pareigas toje pačioje arba kitoje vidaus reikalų įstaigoje, personalo tarnyba apie tai per 3 darbo dienas raštu informuoja pareigūną, kuris per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos pateikia personalo tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą eiti siūlomas pareigas. Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas pareigūno rašytiniu sutikimu per 10 darbo dienų nuo šio sutikimo gavimo vidaus reikalų centrinėje įstaigoje dienos priima sprendimą dėl pareigūno perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas arba pareigūno tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pratęsimo ne ilgiau kaip 5 metams, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, pasibaigus jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpiui.

Bylos medžiaga nustatyta, jog Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. įsakymu Nr. 86-TE-14 A. V. nuo 2009 m. sausio 22 d. paskirtas į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio 14 kategorijos) pareigas (b. l. 21). Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 5-S-3402 informavo pareiškėją, kad 2014 m. sausio 22 d. baigiasi pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis (b. l. 22-23). Minėtu raštu pasiūlyta iki 2014 m. vasario 1 d. pratęsti pareiškėjo tarnybos einamose pareigose laikotarpį; jame taip pat nurodytos pareigos, į kurias galės būti siūloma perkelti pareiškėją. Minėtu raštu nurodyta per 10 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos informuoti: 1) ar pareiškėjas sutinka tęsti tarnybą rotuojamose pareigose iki 2014 m. vasario 1 d.; 2) ar pareiškėjas esant tarnybiniam būtinumui sutinka tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose po 2014 m. vasario 1 d.; 3) taip pat apie sutikimą arba nesutikimą rotacijos tvarka būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas. Pareiškėjas A. V. 2013 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-44-PR5-1653 nurodė sutinkantis tęsti tarnybą rotuojamose pareigose iki 2014 m. vasario 1 d.. Taip pat nurodė, kad esant tarnybiniam būtinumui sutiktų tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose po 2014 m. vasario 1 d. Nesutiko tik būti perkeltas į siūlomas kitas rotuojamas pareigas, kadangi pateikti pasiūlymai neatitinka dėl didelių atstumų nuo gyvenamosios vietos (b.l. 36). Klaipėdos AVPK viršininkas 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 30-TE-856 pareiškėjui pratęsė tarnybą iki 2014 m. vasario 1 d. (b. l. 25).

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos AVPK imuniteto skyriaus tyrėja 2013 m. gruodžio 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR5-821 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ Klaipėdos AVPK viršininką B. I. informavo apie galimą pareiškėjo nusikalstamą veiką dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 27). Minėtu tarnybiniu pranešimu pasiūlyta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir pareigūno vardo pažeminimo. 2013 m. gruodžio 20 d. tarnybinis patikrinimas sustabdytas kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje (b.l. 28). Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00361/2013 pareiškėją laikinai nušalino nuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo rajono policijos komisariato viršininko pareigų šešiems mėnesiams (b. l. 30). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog pareiškėjas minėtą nutartį apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2014 m. sausio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-115-174/2014 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas 2014 m. sausio 24 d. pateikė prašymą atsakovui, prašydamas jį atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktą.

Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, remiantis Aprašo 10 punktu pareiškėjas, baigiantis jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpiui, 2013 m. rugsėjo 2 d. Nr. 5-S-3402 buvo informuotas apie tai, kad baigiasi jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis ir nurodytas jam rotuojamų pareigų, į kurias pareigūnas galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašas. Pareiškėjas, remdamasis Aprašo 11 punktu (per 10 darbo dienų), 2013 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-44-PRS-1653 informavo, kad sutinka tęsti tarnybą rotuojamose pareigose iki 2014 m. vasario 1 d., o esant tarnybiniam būtinumui sutinka tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose ir po 2014 m. vasario 1 d. Klaipėdos AVPK viršininkas 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 30-TE-856 pareiškėjui pratęsė tarnybą iki 2014 m. vasario 1 d. Kaip ir minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00361/2013 pareiškėją laikinai nušalino nuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo rajono policijos komisariato viršininko pareigų šešiems mėnesiams, t. y. teismas pareiškėją nušalino nuo tarnybos tuo metu, kai pareiškėjas (jo sutikimu) ėjo tarnybines pareigas ir nebuvo pasibaigęs terminas, kuriam buvo pratęsta pareiškėjo tarnyba einamose rotuojamose pareigose. Nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas Aprašo nustatyta tvarka ir terminais buvo sutikęs tęsti tarnybą rotuojamose pareigose iki 2014 m. vasario 1 d., o esant tarnybiniam būtinumui – tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose ir po 2014 m. vasario 1 d. Tačiau vėliau, t. y. būtent po jo nušalinimo nuo tarnybos, pareiškėjas 2014 m. sausio 24 d. prašymu išreiškėjo norą būti atleistam atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka ir nenorą tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose esant tarnybiniam būtinumui. Pareiškėjas tokį prašymą pateikė tuo metu, kai visos procedūros pareiškėjui dėl pasiūlymų rotacijos tvarka užimti kitas rotuojamas pareigas ar esant tarnybiniam būtinumui pratęsti tarnybos laiką pareiškėjo einamose rotuojamose pareigose buvo sustabdytos dėl pareiškėjo nušalinimo. Aprašas nenumato kitų galimybių ar išimčių pareigūnui išreikšti valią kitais terminais ir tvarka sutikimą arba nesutikimą rotacijos tvarka būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas ar sutikimą/nesutikimą tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose esant tarnybiniam būtinumui tuo metu, kai pareigūnas pats tai nusprendžia. T.y. Aprašas nustato, jog pareigūnui pasiūlius užimti atitinkamas pareigas ar tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose Aprašo nustatytais terminais ir tvarka, pareigūnas tik tada turi teisę išreikšti valią dėl tokio pasiūlymo. Nesant tokio pasiūlymo, Aprašas galimybės atsisakyti tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose, nors jau pareigūnas prieš tai buvo sutikęs ją tęsti, nenumato.

Byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjo prašymą atsakovas privalėjo išnagrinėti iš esmės ir pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu, netgi ir tuo atveju, kai pareigūnas valią dėl sutikimo ar nesutikimo esant tarnybiniam būtinumui eiti rotuojamas pareigas, išreiškė ne Aprašo nustatytais terminais ir tvarka, o būtent jo nušalinimo metu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir Baudžiamojo proceso kodeksas, BPK) normas, laikinas nušalinimas nuo pareigų (BPK 157 straipsnis) yra viena iš šiuo įstatymu numatytų procesinės prievartos priemonių (BPK III dalies „Procesinės prievartos priemonės“ XII skyrius „Kitos procesinės prievartos priemonės“), kuri gali būti taikoma pradėjus ikiteisminį tyrimą arba perdavus baudžiamąją bylą į teismą. BPK 157 straipsnyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti (1 dalis). Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas (2 dalis). Nutartį laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, taip pat nutartį pratęsti šios priemonės taikymo terminą per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo įtariamajam dienos įtariamasis ar jo gynėjas gali apskųsti aukštesniajam teismui. Šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama (3 dalis). Kai byla perduodama į teismą, dėl laikinojo nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (4 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga (5 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinės prievartos priemonė – laikinasis nušalinimas nuo pareigų yra skirta taikyti tiems įtariamiesiems, kurie turi valstybės tarnautojo statusą.

Pagal minėtą įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą, procesinės prievartos priemonės – laikinojo nušalinimo nuo pareigų paskirtis – greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamas veikas ar užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. BPK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti, yra imperatyvi ir nušalinto pareigūno darbdaviui nesuteikia jokios diskrecijos. Darbdavys, gavęs teismo nutartį dėl laikinojo nušalinimo nuo pareigų, privalo ją įvykdyti.

BPK 157 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygos, terminai, apskundimo ir panaikinimo tvarka. Baudžiamojo proceso įstatymas, atsižvelgiant į jo paskirtį, nereglamentuoja kaip turi būti sprendžiami tarnybos klausimai, kurie susiklosto tarp darbdavio ir darbuotojo, kurio atžvilgiu teismas priėmė nutartį dėl procesinės prievartos priemonės – laikinojo nušalinimas nuo pareigų taikymo. Šiuo metu galiojantis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-456 redakcija) nustato, kad pareigūnas nuo pareigų nušalinamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 34 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriais gali būti nušalintas valstybė tarnautojas. Valstybės tarnybos įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu: 1) dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui; 2) tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui; 3) valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas jį į pareigas priėmusio asmens ar jo įgalioto asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero sprendimu. Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnyje nurodytos valstybės tarnautojo nušalinimo teisinės pasekmės. Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų priėmusio subjekto reikalavimu nušalintas valstybės tarnautojas grąžina valstybės tarnautojo pažymėjimą, visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus. Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas nepraranda valstybės tarnautojo teisės dirbti kitą darbą pagal šio įstatymo 16¹ straipsnį.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas).

Minėtų Konstitucinio Teismo išaiškinimų kontekste pabrėžtina, kad procesinė prievartos priemonė – laikinasis nušalinimas nuo pareigų – numatytas įstatymu. Šia procesinės prievartos priemone laikinai apribojamos atitinkamos asmens teisės, tačiau įstatymu apibrėžta šio ribojimo paskirtimi – greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamas veikas ar užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, proporcingai siekiama teisėtų ir visai visuomenei svarbių tikslų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-820/2013 yra nurodęs, kad teismo nutartimi laikinai nušalinus valstybės tarnautoją nuo pareigų tarnybos teisiniai santykiai su atitinkamu darbdaviu savaime nenutrūksta, tačiau minėtos procesinės prievartos priemonės taikymas darbdaviui yra privalomas ir atitinkamą, teismo nustatytą laiką, nušalintam pareigūnui sustabdomas pareigūno teisinis statusas. Vadinasi, sustabdžius nušalinto pareigūno teisinį statusą, Vidaus tarnybos statuto normos, reglamentuojančios vidaus tarnybos pareigūnų priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, statutinių valstybės tarnautojų perkėlimą į kitas pareigas bei tarnybinį kaitumą negali būti taikomos, kadangi nėra šių normų taikymo sąlygų. Taigi, sustabdžius pareiškėjo kaip pareigūno teisinį statusą, jis to metu, kol yra nušalintas nuo tarnybos, negali būti atleistas remiantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu. Minėta, pareiškėjo tarnyba rotuojamose pareigose turėjo baigtis 2014 m. vasario 1 d., tačiau dėl pareikšto įtarimo ir pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų, sustabdžius pareiškėjo kaip pareigūno teisinį statusą, pareiškėjo tarnybos rotuojamose pareigose terminas nesibaigė, rotacijos procedūra buvo sustabdyta, todėl spręstina, kad pareiškėjas negali būti atleidžiamas remiantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu.

Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjo teiginys, kad neatleidus jo iš pareigų, jis yra priverčiamas dirbti ir tęsti darbo santykius su darbdaviu per prievartą. Pareiškėjui dirbti ir tęsti darbo santykius su darbdaviu nereikia iki tol kol bus ištirtos visos aplinkybės ir atnaujintas jo, kaip pareigūno, teisinis statusas. Atnaujinus pareigūno teisinį statusą, atsakovas pareiškėjo atžvilgiu priims atitinkamą sprendimą.

Atsakovas skundžiamame rašte bei atsiliepime remiasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ (toliau – ir Įsakymas) 1.4 punktu, kuris nustato, kad kol nebus patikrinti kaltinimai ir išspręstas atsakomybės klausimas, policijos pareigūnas iš tarnybos kitais pagrindais neatleidžiamas. Atsakovas teigia, jog būtent šio Įsakymo 1.4 pagrindu pareiškėjas negali būti atleistas iš vidaus tarnybos, tol kol nebus patikrinti kaltinimai ir išspręstas pareiškėjo atsakoymbės klausimas. Pareiškėjo manymu, Įsakymo 1.4 punktas pareiškėjui neturi būti taikomas, kadangi jis taikomas tik tiems pareigūnams, kurie padarė tarnybinius nusižengimus ir teisės pažeidimus apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Minėto Įsakymo preambulėje nurodyta, jog Įsakymas priimtas siekiant stiprinti policijos įstaigų ir jų struktūrinių padalinių vadovų asmeninę atsakomybę už jiems pavaldžių statutinių, karjeros valstybės tarnautojų, asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, padarytus tarnybinius nusižengimus ir teisės pažeidimus, jiems esant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų, taip pat gerinti policijos įvaizdį ir didinti visuomenės pasitikėjimą policija. Įsakymo 1.4 punkte nurodytas įpareigojimas teritorinių policijos įstaigų vadovams, kad policijos pareigūnai, pažeminę pareigūno vardą, nebūtų atleisti iš tarnybos kitais pagrindais, nepatikrinus jiems iškeltų kaltinimų ir neišsprendus tarnybinės atsakomybės klausimo.

Įsakymo preambulę aiškinant lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, akivaizdu, jog jis taikomas ne tik pareigūnams, kurie padarė tarnybinius nusižengimus ir teisės pažeidimus būdami apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, ar kitų svaigiųjų medžiagų, tačiau šiuo Įsakymu taip pat siekiama gerinti policijos įvaizdį ir didinti visuomenės pasitikėjimą policija. Taigi minėtas Įsakymas taikomas ir tuomet, kai būtina gerinti policijos įvaizdį ir didinti ja pasitikėjimą. Jei asmenys, kurie įtariami padarę tyčines nusikalstamas veikas, iš tarnybos būtų atleisti kitais pagrindais ir jiems nekiltų jokių teisinių pasekmių, tuomet nebūtų gerinamas policijos įvaizdis ir didinamas visuomenės pasitikėjimas policija. Todėl visa tai įvertinus akivaizdu, jog minėtas Įsakymas yra taikomas ir pareiškėjui, nes jis yra įtariamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką.

Iš prijungtos administracinės bylos Nr. I-559-243/2014 medžiagos matosi, kad pareiškėjas siekė būti atleistas iš tarnybos dėl išėjimo į pensiją Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi jo prašymą atsisakyta priimti. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2014 m. balandžio 16 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą administracinėje byloje I-901-342/2014, prašydamas jį iš vidaus tarnybos atleisti pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Paminėtos faktinės aplinkybės įrodo, jog pareiškėjo tikslas nėra nebūti atleistam iš tarnybos būtent Statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu, tačiau jo tikslas – būti atleistam iš tarnybos iki tol, kol nėra patikrinti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi tam, kad pareiškėjui nekiltų negatyvios teisinės pasekmės dėl jo galimai atliktų netinkamų veiksmų, žeminančių policijos įvaizdį ir didinančių nepasitikėjimą ja. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ 1.4 punktu siekiama, kad būtent tokiais atvejais, kai policijos pareigūnai pažemina pareigūno vardą, jie nebūtų atleisti iš tarnybos kitais pagrindais, nepatikrinus iškeltų kaltinimų. Visa tai įvertinus sprendžiama, jog atsakovas teisėtai atsisakė atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis, pareiškėjo prašymas dėl įpareigojimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktą atmestinas kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 30-S-30-1326 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė