Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokuroro V. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. mušdamas sukėlė fizinį skausmą, t. y. 2025 m. sausio 19 d., 17.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia G. G. rankos delnu sudavė vieną kartą į veido sritį, tuo nukentėjusiajai G. G. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad neprisimena, kad būtų sudavęs pranešime apie įtarimą įvardintai G. G., bet neneigia, kad galėjo taip pasielgti, todėl kaltę pripažįsta. Apie metus laiko gyvena kartu su mama E. T. adresu (duomenys neskelbtini), ir ją prižiūri, nes mamai yra pripažinta (duomenys neskelbtini), reikalinga priežiūra. Apie vakar dieną, t.y. 2025-01-19, prisimena tik tiek, kad dienos metu vartojo alkoholį, o kai nuo jo apsvaigo, atsigulė pamiegoti ir tada jį prižadino pareigūnai, kurie jam uždėjo antrankius ir pradėjo vesti į savo mašiną. Nežino kodėl pareigūnai buvo atvykę į namus, bet galvoja, kad juos galėjo iškviesti mama ir tai padarė dėl savo sveikatos problemų, t. y. kad pati nesupranta ką daro. Kad vakar į namus buvo atvykę ir greitosios medikai, to neprisimena apskritai. Jei į namus buvo atvykę greitosios medikai, tai juos galėjo iškviesti taip pat tik mama, pats nekvietė. Nieko neprisimena apie tai, kad bandė suduoti greitosios medikei, kad sudavė pareigūnei. Nėra piktybinis žmogus, todėl neįsivaizduoja, kodėl galėjo taip pasielgti. Gal kai buvo neblaivus ir jei jį išprovokavo, pats nesuprasdamas ką daro taip pasielgė. Neprisimena, kad būtų konfliktavęs su pareigūnais ar jiems priešinęsis, kad būtų sudavęs, bet neneigia savo kaltės ir labai gailisi dėl savo veiksmų. Būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs, viskas taip gavosi dėl to, kad buvo išgėręs. Sutiktų atlikti viešųjų darbų bausmę, jei būtų paskirta tokia bausmė.( b. l. 110-113, 119-121)

Liudytoja G. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje, vyriausiuoju patruliu. 2025 m. sausio 19 dieną, tarnybą pradėjo nuo 15 val. ir dirbo kartu su to paties skyriaus vyriausiuoju patruliu R. B., maršrute (duomenys neskelbtini). Apie 16.31 val., iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą adresu (duomenys neskelbtini), jog medikai yra atvykę pas agresyvų vyrą, kuris nesileidžia būti apžiūrimas. Apie 16.58 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio gyvenamojo namo, automobilių stovėjimo aikštelėje rado stovintį greitosios medicinos pagalbos darbuotojų tarnybinį automobilį, todėl nieko nelaukę, nuėjo į pranešime nurodytą (duomenys neskelbtini) butą. Bute pasitiko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie paaiškino, kad buvo gavę pranešimą minėtu adresu, jog asmeniui yra ištikusi staigi mirtis. Jiems atvykus, asmenį, apie kurį buvo pranešta, jie rado gyvą ir sveiką. Kadangi neblaivus vyras nesileido būti apžiūrimas greitosios medicinos pagalbos medikų, jis necenzūriniais žodžiais plūdo juos ir buvo agresyviai nusiteikęs, medikai išsikvietė policijos pareigūnus. Bute, be greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, buvo ir senyvo amžiaus moteris, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kurios tikslių anketinių duomenų nepamena, bei jos sūnus E. T. (apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Atvykus, iš pradžių E. T. kalbėjo gražiai. Neilgai trukus, pastarasis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, tačiau kokius, šiuo metu nepamena. Ji asmens paprašė, jog nesikeiktų ir tada paklausė jo vardo. Vyras į užduodamą klausimą nekreipė dėmesio ir toliau kalbėjo apie įvykį nesusijusius dalykus. Tada tiek ji, tiek kolega R. B., dar kartą reikalavo asmens, jog pasakytų savo anketinius duomenis arba pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nes tuo metu nežinojo jo duomenų. Vyras ir toliau nekreipė dėmesio į reikalavimus, sakė, kad nieko neduos ir nesakys, bei pradėjo prašyti, jog išeitų iš kambario. Toliau bendraujant su neblaiviu vyriškiu, šis pradėjo rankomis mosikuoti, prie kolegos R. B., tad jis pareikalavo, to nebedaryti. Šiek tiek nurimus, E. eidamas atgal į svetainės kambarį, toliau pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, tokius kaip „debilai, nesupranti blet“ ir nuėjęs į minėtą kambarį, atsisėdo ant sofos. Paskui jį nuėjo medikai ir ji, o kolega R. B. stovėjo netoli jos, koridoriuje. Dar kartą medikams nuėjus prie E. ir paklausus ar reikalinga jų pagalba, jis atsakė, kad ne. Tada medikė paprašė vyro, jog jis pasirašytų, jog atsisako būti apžiūrimas, tačiau jis to nepadarė ir tiek jai, tiek greitosios medicinos pagalbos darbuotojai pradėjo rodyti „špygą“. Asmeniui nepasirašius, kartu su medikais ji ruošėsi išeiti iš svetainės kambario, kai netikėtai atsistojęs E. pradėjo kolegai R. B. sakyti „ko tu burbuliuoji debile“. Tai išgirdusi, vyro pareikalavo atsisėsti, jam besėdint, jis užsimojęs ranka, tačiau kuria nepamena, siekė trenkti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, tačiau ji smūgio išvengė ir delnu trenkė jai, vieną kartą į kairį žandą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Patirtą fizinį skausmą vertina 5 balais iš 10. Tai pamačiusi greitosios medicinos pagalbos darbuotoja sušuko jog matė, kaip vyras jai trenkė ir paliudys, tad tai išgirdęs kolega R. B., nieko nelaukdamas, atėjo į svetainės kambarį ir sulaikė asmenį. Dar būnant įvykio vietoje, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ją apžiūrėjo, į gydymo įstaigą nesivežė. Kadangi skaudėjo, buvo sutrikusi bei buvo pakilęs kraujospūdis, medikai jai davė vaistų. Po medikų apžiūros tęsė tarnybą toliau. Visą įvykį užfiksavo ant tarnybinės uniformos pritvirtinta body kamera.(b. l. 43-47)

Papildomos apklausos metu liudytoja G. G. parodė, kad pageidauja jog būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jai sukelto fizinio skausmo ir fizinį skausmą jai sukėlęs asmuo būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka. Nesutiktų, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės net jam atsiprašius, nes nesutiktų su juo susitaikyti. Įvykio metu turtinės žalos nepatyrė, patirtos fizinės ir moralinės žalos pinigine išraiška nevertina ir civilinio ieškinio nereiškia.(b. l. 50-52)

Liudytoja E. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba skubiosios pagalbos specialiste Greitosios medicininės pagalbos tarnybos Šiaulių filialo Radviliškio skyriuje. 2025-01-19 buvo gautas pranešimas dėl to, kad asmenį ištiko skubi mirtis. Iškvietimo adresas buvo (duomenys neskelbtini). Į iškvietimą vyko kartu su kolega vairuotoju-paramediku A. V.. Atvykus į iškvietimo vietą, pasitiko senyvo amžiaus moteris, kaip prisimena, E. T.. Moteris įvardino, kad pagalbą kvietė sūnui. Užėjus į buto vidų, moters sūnus buvo rastas gulintis lovoje. Pamatęs kambaryje medikus, vyriškis staigiai pakilo iš lovos, pradėjo pulti žodžiais, įžeidinėdamas. Vyriškis vadino debilais, buvo akivaizdžiai stipriai neblaivus ir labai agresyviai nusiteikęs. Kadangi pranešimas buvo būtent dėl šio vyriškio, kaip medikei, buvo reikalinga jį apžiūrėti ir įsikinti, kad jo sveikatai negresia joks pavojus. Dėl vyriškio bendravimo ir elgesio aplinka buvo nesaugi, todėl į pagalbą išsikvietė policijos pareigūnus. Laukti atvykstančių pareigūnų išėjo į lauką. E. T. butas yra pirmame aukšte, todėl stovėdami lauke prie daugiabučio namo pamatė, kad prie lango stovinti E. T. moja ranka, kviesdama ateiti. Pagalvojus, kad moteriai reikalinga kažkokia pagalba, su kolega nusprendė sugrįžti į butą. Atėjus į butą, E. T. nurodė, kad blogai jaučiasi, todėl užėjus su ja į kambarį, pradėjo ją apžiūrinėti, suteikti reikalingą pagalbą. Apžiūrint E. T., jos sūnus po namus vaikščiojo šūkaudamas ir įžeidinėdamas juos. Bebaigiant suteikti reikalingą pagalbą E. T., atvyko 2 policijos pareigūnai, t. y. pareigūnas ir pareigūnė. Pareigūnams trumpai paaiškino situaciją. Pareigūnams pradėjus bendrauti su vyriškiu, prašant jo prisistatyti ir pateikti savo asmens dokumentą, vyriškis neprisistatė, nepateikė savo asmens dokumento, tik vis liepė atsisėsti pareigūnams. Kiek girdėjo, vyriškis su pareigūnais bendravo taip pat nepagarbiai, juos įžeidinėjo, neklausė pareigūnų reikalavimų pateikti asmens dokumentą, tik kalbėjo nesuprantamus dalykus, paminėdamas (duomenys neskelbtini). Prie pareigūnų kelis kartus vyriškio paklausė ar jam reikalinga medikų pagalba, į ką vyriškis pasakė, kad nereikalinga. Kai vyriškis nesutiko būti apžiūrimas, ji paprašė, kad jis pasirašytų, jog nesutinka būti apžiūrimas. Į prašymą pasirašyti vyriškis atsakė rodydamas špygą ir ją rodydamas tiesė savo ranką arti jos veido. Tiek ji, tiek pareigūnė, tiek ir vyriškio mama, kuri stovėjo tarpe tarp jos ir pareigūnės, sakė vyriškiui pasirašyti, tada vyriškis staigiai kėlėsi nuo lovos, kur sėdėjo, ir mojosi suduoti rankos delnu. Pamačiusi, kad vyriškis ketina suduoti, ji žengtelėjo atgal ir tada vyriškis delnu pataikė pareigūnei į skruostą. Kad vyriškis sudavė pareigūnei ir matė ir girdėjo, nes vyriškiui sudavus girdėjo pliaukštelėjimą, todėl smūgis tikrai buvo stiprus. Tada į kambarį atbėgo pareigūnės kolega ir jie vyriškį sulaikė, uždėjo antrankius. Šio įvykio metu pati nenukentėjo ir dėl vyriškio elgesio savęs nukentėjusiąja nelaiko .(b. l. 84-87)

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), aukštų, baltų plytų pastatas, kuris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vidurinės laiptinės, matomos tamsiai rudos spalvos metalinės laiptinės įėjimo durys. Įėjus į laiptinę, matomi betoniniai laiptai ir geltonai dažytos sienos. Užlipus į pirmą aukštą ir pasisukus į dešinę pusę, matomos tamsiai rudos spalvos buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Įėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), einant tiesiai, matomos baltos spalvos, medinės durys, su stikliniu langu jose. Atidarius minėtas duris patenkama į kambarį, kuriame yra tiksli įvykio vieta. Priešais, dešinėje kambario pusėje, matoma baltos spalvos sofa ir ant jos esantys įvairūs buitiniai daiktai, baldai. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta.(b. l. 15-17).

Apžiūros protokole, kuriame apžiūrėtas vaizdo įrašas iš pareigūnų kūno kameros užfiksuota, kad apžiūrimas objektas yra aplankalas su 1 vaizdo įrašo kopija. Vaizdo leistuvo pagalba paleidus įrašą matyti, kad jis yra įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“ peržiūrimame vaizdo įraše matomas vaizdas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas turi garso takelį, įrašas darytas iš pareigūno kūno kameros, šviesiu paros metu, įrašo trukmė 16:12 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai ateina į daugiabutį namą ir užeina į pirmame aukšte esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnams užėjus į buto vidų, kambaryje matomi medikai, taip pat tarpduryje matomas stovintis vyriškis, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta E. T., kuris pasisveikina su pareigūnais. Pareigūnei paklausus kas nutiko, E. T. kelis kartus pakartoja "(duomenys neskelbtini) metų" ir matosi, kad nueina į kitą kambarį. Toliau matosi, kad su pareigūnais bendraujantis medikas nurodo, kad atvyko dėl E. T., nes buvo gautas pranešimas, kad jis miršta, bet šiuo metu nesileidžia būti apžiūrimas. Girdisi, kad medikas paaiškina, kad vyriškis medikams sako, jog jų nekvietė ir vadindamas juos "debilais", nesileidžia būti apžiūrimas. Matosi, kad pareigūnai užeina į kambarį pas E. T. ir paklausia ar jis turi savo asmens dokumentą, į ką E. T. atsako "nu kurva". Pareigūnei paprašius nesikeikti, E. T. atsako, kad nesikeikia. Stebint vaizdo įraše matomą kambario vaizdą, ant stalo ir po stalu matoma pristatyta alkoholio butelių. Pareigūnams klausiant E. T. vardo, asmens kodo, E. T. tik rodydamas pirštu į fotelį pareigūnams sako prisėsti. Pareigūnams pakartotinai kelis kartus paprašius pasakyti vardą ir pavardę, E. T. sako, kad nesakys ir toliau sako pareigūnams prisėsti. Pareigūnei prisėdus priešais E. T. ir prašant duoti asmens dokumentą, E. T. sako, kad neduos, ir pradeda vis kartoti tą pačią frazę - "(duomenys neskelbtini)". Pareigūnui klausiant ar E. T. reikalinga medikų pagalba, jis atsako, kad ne. Pareigūnams klausiant E. T. ar jam viskas gerai su sveikata, ar skundžiasi kokiais nusiskundimais, E. T. atsako "nepisk man proto". Pareigūnei E. T. klausiant kodėl jis pyksta, kai su juo yra gražiai bendraujama, E. T. kreipdamasis į pareigūną pradeda kartoti tą pačią frazę - "(duomenys neskelbtini) pagalbos reikia tau?" Girdisi, kad pareigūnas sako, jog matosi, kad asmuo yra pergėręs ir abu pareigūnai išeina į kitą kambarį pas medikus. Toliau matosi, kad pareigūnams bendraujant su medike apie iškvietimo situaciją, ateina E. T., kuris toliau be perstojo kartoja tą pačią frazę-"(duomenys neskelbtini) reikia pagalbos ?".Pareigūnui E. T. klausiant ar jis leisis būti apžiūrimas medikų, E. T. atsako, kad ne ir pasakęs, kad jam reikalingas "(duomenys neskelbtini) spaudimas", toliau nereaguodamas į pareigūnų žodžius, vis agresyviai kartoja "(duomenys neskelbtini)". Matosi, kad E. T. mamai jį kviečiant eiti, jis nuo savęs stumia mamą. Taip pat girdisi, kad E. T. kreipdamasis į pareigūną, jį vadina "debilu", "asilu" tuo pačiu be perstojo kalbėdamas apie (duomenys neskelbtini). Girdisi, kad pareigūnas įspėja E. T. dėl išsakomų įžeidinėjimų, nurodydamas, kad E. T. gali būti išvežamas į areštinę. Pareigūnui klausiant E. T. ar jis supranta savo veiksmus, E. T. atsako keiksmažodžiu ir kalba kitus neadekvačius dalykus. Toliau matosi, kad medikei prašant E. T. pasirašyti jog atsisako medikų pagalbos, jis sėdėdamas ant sofos, medikei pradeda rodyti špygą, rodomą špygą tiesdamas į ją. Pareigūnei pakartojus, kad E. T. pasirašytų, jis vėl rodydamas špygą tiesia ranką į medikę bei pareigūnę, po ko jam pareigūnė sako nesisvaidyti špygomis. Medikei pasakius, jog fiksuos, kad E. T. pasirašyti atsisakė, girdisi jog pareigūnas nurodo, kad yra nufilmuota, kad asmuo pats atsisako nuo apžiūros ir visus keikia, po ko E. T. staigiai atstoja nuo sofos ir agresyviai nusiteikęs kreipiasi į pareigūną sakydamas "ką tu burbuliuoji", "debile tu". Pareigūnei sakant E. T. atsisėsti, jis staiga užsimoja dešine ranka ir suduoda (kur suduoda nesimato). Iškart girdisi, jog pareigūnė sako, kad jai trenkė, taip pat girdisi, jog medikė patvirtina, kad pareigūnei suduota per veidą, kad ji liudininkė. Matyti, kad pareigūnai iškart paguldo ant žemės E. T., deda jam antrankius, dėl ko E. T. mama pradeda šaukti, trukdyti pareigūnams. Vaizdo įrašas baigiasi. (b. l. 36-38)

2025-01-19 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad konflikto su agresyviu pacientu metu, stovint šalia, pacientas iš rankos trenkė pareigūnei į kairį skruostą iš delno, tuo sukeldamas fizinį skausmą, kurį nukentėjusioji įvertino 5 balais. Stebi paraudimą.(b. l. 78-79)

Iš pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad 2025-01-19 įtariamajam E. T. nustatytas 2.08 promilių neblaivumas. (b. l. 95-96)

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. T. mušdamas sukėlė fizinį skausmą, t. y. žodinio konflikto metu, tyčia, G. G. rankos delnu sudavė vieną kartą į veido sritį, tuo nukentėjusiajai G. G. sukėlė fizinį skausmą.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: liudytojų G. G., E. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad jog E. T. savo tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. G. fizinį skausmą, todėl E. T. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. T. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. T. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Savo veiksmais jis sukėlė nukentėjusiajai G. G. fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus viešuosius darbus, t. y. E. T. skirtina 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 val. visuomenės labui.

Teismo vertinimu, ši bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

E. T. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 val. visuomenės labui.

E. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. T. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. sausio 19 d. 17.22 val. iki 2025 m. sausio 20 d. 11.10 val. Šis taikyto laikino sulaikymo laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į skiriamą bausmę.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti E. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 19 d. 17.22 val. iki 2025 m. sausio 20 d. 11.10 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14–18 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Išaiškinti E. T., kad viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

3. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką tol, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

4. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Šiaulių apylinkės teismui Radviliškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.