Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-10-05 · Byla Nr. A2.6.-11102-1017/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-10-05
Bylos Nr.
A2.6.-11102-1017/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
S. R.
Nukentėjusysis
E. Ž.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARIMAS2016 m. spalio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,

sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, Viktorijai Podlipskienei, Virginijai Miliauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. R. (S. R.),nukentėjusiajam E. Ž. (E. Ž.),

vertėjams Svetlanai Minakovai, Irinai Pikčilingienei, Giedriui Račkauskui, Helenai Žemaitel,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. R. (S. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, turinčio 4 klasių išsilavinimą, dirbusio Anglijoje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. (S. R.) 2016 m. birželio 10 d., apie 20.20 val., Salomėjos Nėries g. 95, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir, važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (protokole klaidingai nurodyta BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį, ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 114, 126 ir 222 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas S. R. (S. R.) nurodė, kad sutinka atlyginti žalą, tačiau jis nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį. Dėl tokios smulkmenos tikrai nebėgtų iš įvykio vietos. Paaiškino, kad automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Jis jį nusipirko, bet nespėjo perregistruoti. Įvykio dieną jis buvo S. Nėries gatvėje, tačiau baltos spalvos automobilio BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nematė, kad jį kliudė, nepajautė. Pats jis važiavo atbula eiga, o automobilis BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo po ženklu. Ten daug automobilių stovėjo šalikelėje, automobilio BMW jis nepastebėjo. Išvažiavus iš aikštelės, kažkas jo paprašė pasitraukti, kažkoks vyras parodė sustoti. Tas vyriškis net nebuvo priėjęs prie jo, o jis pats net neatidarė savo automobilio lango. Vyriškis nieko nekalbėjo, parodė, kad S. R. (S. R.) turi pavažiuoti, jį praleisti, nes vyriškis norėjo pravažiuoti. Tuo metu automobilis stovėjo ne parkavimo vietoje. Gal vyriškis kažką jam ir pasakė, bet jis negirdėjo, nesuprato, ką jam sako, nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį. Tas vyriškis net neišlipo iš savo automobilio, neatidarė net lango, o iš karto išvažiavo. Ant savo automobilio iš dešinės, keleivio pusės galinio bamperio naujus, labai nežymius įbrėžimus pastebėjo vėliau, tik tuomet, kai paskambino advokatas ir pasakė, kad jo ieško dėl autoįvykio. Pažymėjo, kad jo automobilis visas apibraižytas buvo ir tuomet, kai jį nusipirko. Vėliau šį automobilį jo sūnus I. B. (I. B.) pardavė, bet kam pardavė, jis nežino, kur šiuo metu automobilis yra, taip pat nežino, pirkimo – pardavimo sutarties teismui pateikti negali, o pareigūnai ir neklausė, kur yra automobilis, jie dėl automobilių sugretinimo į jį nesikreipė, tyrimo metu jo automobilis Audi A4 apžiūrėtas nebuvo. Šiuo metu sūnus yra išvažiavęs į Angliją. E. G. jam nėra žinoma.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis E. Ž. (E. Ž.) nurodė, kad įvykio dieną išėjo į lauką, prie jo priėjęs žmogus pasakė, kad į jo automobilį BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė kažkoks žmogus. Liudytojas taip pat pasakė, jog pasivijo tą žmogų ir liepė tam žmogui grįžti į įvykio vietą ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją, bet tas asmuo nuvažiavo. Apžiūrėjęs savo automobilį pamatė, kad iš vairuotojo pusės apgadintas priekinis bamperis; automobilis stovėjo šonu. Toje vietoje nėra parkavimosi ženklo, bet visi stato savo automobilius. Po įvykio buvo nežymių apgadinimų, atsirado mažytė skylutė po „moldingu“. Jis automobilio neremontavo, jam netrukdo, gali važinėti, apgadinimas nežymus, apgadinimų pats realiai ir nepastebėjo.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. Z. paaiškino, kad įvykio dieną važiavo iš darbo. Šiek tiek lynojo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kurį jis atpažino kaip asmenį, vairavusį Audi automobilį, važiavo Audi automobiliu, kurio spalvos jis nepamena, bet jis buvo šviesus. Audi automobilio vairuotojas galu užkabino aikštelėje stovėjusio BMW markės automobilio priekinio bamperio kairę pusę. Kuria konkrečiai puse užkabino, pasakyti tiksliai negali, bet, atrodo, kaire. Tuo metu jis buvo netoli, matėsi, kaip sujudėjo automobilis BMW, garso negirdėjo, buvo prispaustas automobilio BMW bamperis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš automobilio išlipęs nebuvo, jis tik pažiūrėjo ir nuvažiavo į kiemo gilumą. Tuomet liudytojas jį pasivijo, papypsėjo, išlipo iš savo automobilio ir vyriškiui, kuris atsidarė savo automobilio langą, rusiškai pasakė, kad jis įvažiavo į automobilį. Vyriškis pasakė „jo jo jo“; tai pakartojo du kartus. Liudytojas pasakė, kad kvies policiją, į tai vyriškis atsakė „gerai“. Liudytojas nuvažiavo apsisukti, o kai grįžo, Audi automobilio jau nebebuvo. Pažymėjo, kad per neatidarytą automobilio langą jis negalėjo kalbėti, nes ten tiesiai eina gatvė ir yra mažas įvažiavimas į garažus, o jis skersai užstatė Audi automobilį, todėl tikrai negalėtų nieko pasakyti neišlipęs iš savo automobilio. Tikrai pamena, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo prasidaręs langą. Kur asmens automobilis nuvažiavo, nematė. Pokalbio metu jis vyriškiui pasakė, kad parodys, kokį automobilį jis kliudė, be to, asmuo žinojo, kokį automobilį kliudė, tai buvo aišku iš pokalbio. Daugiau įvykio metu Audi automobilio vairuotojas nesisukinėjo atbula eiga. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis siuntė tyrėjui nuotrauką, kurioje matyti Audi automobilio valstybiniai numeriai. Nuotrauka daryta 20-30 metrų atstumu, tam, kad užfiksuoti automobilio valstybinius numerius. Automobilio Audi apgadinimai nebuvo žymūs, jis jų nematė.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. R. paaiškino, kad 2016 m. birželio 10 d. buvo labai lietingas penktadienio vakaras. Ji su K. Z. važiavo namo. Salomėjos Nėries gatvėje pamatė eismo įvykį – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas Audi, atrodo, pilkos spalvos, kliudė automobilio BMW vairuotojo pusės priekinį bamperį ir pasišalino iš įvykio vietos. Apgadinimai nebuvo stiprūs. Kuria dalimi kliudė, pasakyti negali, tačiau automobilio galu. Garso ji negirdėjo, nes jų automobilyje grojo muzika. Ar kliudytas automobilis sujudėjo, nepastebėjo. K. Z. pasakė, kad Audi automobilis kliudė kitą automobilį ir pabėgo. Jie pasivijo Audi automobilį, kuris įsuko į gyvenamojo rajono automobilių aikštelę. Vairuotojas turbūt neturėjo „šlagbaumo“ mygtuko ir negalėjo įvažiuoti į garažą. K. Z. išlipo iš savo automobilio, priėjo prie Audi automobilio vairuotojo, kuris atsidarė savo automobilio langą, ir paklausė, ar jis matė, kad padarė eismo įvykį, kvietė grįžti atgal. Jie bendravo rusiškai, bet ji rusiškai nesupranta. Audi automobilio vairuotojas atsakinėjo K.. Jie išvažiavo iš gatvės, kad galėtų apsiskuti ir grįžti į eismo įvykio vietą. Tuo metu Audi automobilio vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Paaiškino, kad automobilio Audi nuotrauka daryta iš 20-30 metrų atstumo.

Tyrimo metu S. R. (S. R.) 2016 m. liepos 7 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. birželio 10 d., apie 20.20 val. vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Salomėjos Nėries g. 95. Kito automobilio nepamatė, smūgio nepajuto.

Tyrimo metu nukentėjusysis E. Ž. (E. Ž.) paaiškinime nurodė, kad 2016 m. birželio 10 d., apie 20.15 val. jo automobilis BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, priklausantis A. Ž., stovėjo Salomėjos Nėries g. 95, Vilniuje. A. K. Z. pastebėjo, kaip kita transporto priemonė kliudė minėtą BMW markės automobilį. Jam išėjus į lauką, K. Z. pasakė apie pastabėtą eismo įvykį ir pranešė, kad jau iškvietė policiją.

Tyrimo metu liudytojas K. Z. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. birželio 10 d., apie 20.20 val. su savo automobiliu įvažinėjo į kiemą ir matė, kaip sidabrinės spalvos Audi markės automobilis galu įvažiavo į be vairuotojo stovintį BMW markės automobilį. Vairuotojas nesustojo ir nuvažiavo giliau į kiemą. Jis padarė nuvažiuojančio automobilio nuotrauką bei sekė paskui. Užstatė minėtą automobilį ir pasakė vairuotojui, kad jis važiuotų atgal ir susitvarkytų eismo įvykio deklaraciją bei paskambintų telefonu 112. Vairuotojas rusiškai atsakė, kad gerai. Liudytojas paskui vairuotoją važiavo prie apgadinto automobilio. Dėl didelio eismo, kol nuvažiavo apsisukti, Audi markės automobilio vairuotojas dingo. Vairuotojas neaukštas, kalba rusiškai, greičiausiai, Azijos pilietis ar turinti panašių bruožų.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiasis patrulis E. G. 2016 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. birželio 10 d., apie 20.28 val., patruliuodami iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Salomėjos Nėries g. 95, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobiliai Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus minėtu adresu į pareigūnus kreipėsi nukentėjusiojo automobilio BMW vairuotojas E. Ž. (E. Ž.), kuris paaiškino, kad į jo automobilį atsitrenkė Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Jis pats eismo įvykio nematė. Liudininkas K. Z. paaiškino, kad matė, kaip į stovintį automobilį BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė atbuline eiga važiuojantis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo giliau į kiemus. Automobilį Audi A4 vairavo maždaug 40 metų amžiaus vyriškis, kuris kalbėjo rusiškai. Liudininkas pasivijo automobilio Audi vairuotoją ir pasakė, kad jis grįžtų į įvykio vietą, bet kol apsisuko, Audi markės automobilio vairuotojas pasišalino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo.

Iš 2016 m. birželio 10 d. eismo įvykio vietos schemos matyti automobilių išsidėstymas, o iš papildomų duomenų apie eismo įvykį bei automobilio BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), foto nuotraukų matyti eismo įvykyje dalyvavusio automobilio BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai.

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti automobilio BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, nustatyta, kad apgadinimo aukštis 0,41-0,46 m.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas K. Z. atpažino asmenį, įvykio metu vairavusį Audi A4 automobilį – S. R. (S. R.) iš veido bruožų, kadangi po eismo įvykio kalbėjosi rusų kalba su šiuo asmeniu.

Iš 2016 m. rugsėjo 7 d. specialisto D. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykyje galimai dalyvavusių automobilių BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugretinimo atlikti nepavyko, kadangi nėra galimybės nustatyti, kur šiuo metu yra automobilis Audi A4, ir kas juo naudojasi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo 868 Eur iki 1 158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei S. R. (S. R.) kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina aukščiau nurodyti bei kiti teismo tiesiogiai ištirti byloje esantys įrodymai: administracinėn atsakomybėn traukiamo S. R. (S. R.), nukentėjusiojo E. Ž. (E. Ž.) ir liudytojų K. Z. ir E. R. paaiškinimai teismo posėdžio metu, sutampantys su jų tyrimo metu duotais paaiškinimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, 2016 m. birželio 10 d. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schemos duomenys, papildomi duomenys apie eismo įvykį, prie bylos pridėtų foto nuotraukų duomenys, Policijos registruojamų įvykių registro duomenys, kita bylos medžiaga. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad jis protokole nurodytoje vietoje ir laiku vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad jam pranešus apie įvykį, jis pastebėjo naujus įbrėžimus ant savo automobilio iš dešinės, t. y. keleivio, pusės galinio bamperio; būtent šį asmenį, kaip įvykio metu vairavusį automobilį Audi A4 tiek tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme atpažino liudytojas K. Z.. Pagal nukentėjusiojo E. Ž. (E. Ž.) paaiškinimą, ant jo automobilio vairuotojo pusės priekinio bamperio nauji apgadinimai atsirado po šio įvykio, o liudytojai K. Z. ir E. R. paaiškino, jog matė, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis Audi A4 kliudė nukentėjusiojo automobilį.

Taigi šiuose byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad S. R. (S. R.) 2016 m. birželio 10 d., apie 20.20 val., Salomėjos Nėries g. 95, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir, važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimus, pagal kuriuos, važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams; taip pat Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtinta, kad S. R. (S. R.) suvokė ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Byloje nustatyta, kad S. R. (S. R.) iš karto po įvykusio eismo įvykio pasivijo įvykio liudytojas K. Z., važiavęs kartu su liudytoja E. R., ir, išlipęs bei priėjęs prie S. R., pastarajam atsidarius automobilio langą, rusų kalba paprašė grįžti į eismo įvykio vietą, užpildyti eismo įvykio deklaraciją bei paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir informuoti apie įvykusį eismo įvykį, tačiau S. R. (S. R.) to nepadarė ir, nors ir apsisuko važiuoti į eismo įvykio vietą, tačiau į ją nenuvyko, t. y. pasišalino. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, jog kontakto tarp automobilių nepastebėjo, smūgio nepajuto, pažymėtina, jog, esant įtarimų, kad dėl vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu galėjo būti apgadinti automobiliai, o tai asmuo suprato iš liudytojo paaiškinimų jam rusų kalba, S. R. (S. R.) privalėjo, vos tik iš liudininko sužinojo apie eismo įvykį, grįžti ir likti įvykio vietoje ir pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklių 222 punkte. Pastebėtina, jog S. R. (S. R.) elgesys po eismo įvykio, užfiksuotas liudytojo paaiškinimuose, patvirtina, jog jis suprato, kad išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės buvo apgadintas joje stovėjęs kitas automobilis. Vien tai, kad S. R. (S. R.) nurodo, kad neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinama kaip šalinanti jo atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybė. Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad S. R. (S. R.) suvokė (turėjo suvokti) savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino, tokiu būdu pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (pažeidė kelių eismo taisykles, nulemdamas kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (šviesiu paros metu, važiuodamas apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, po pokalbio su liudininku suprato, kad jį kliudė, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė), į tai, kad padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukelto eismo įvykio metu padaryta žala nežymi, nukentėjusysis toliau galėjo naudotis automobiliu, jo iki šiol dar netvarkė, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos neapsunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į tai, kad nenustatyta S. R. (S. R.) atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau jis sutinka atlyginti žalą nukentėjusiajam, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę – anksčiau nėra baustas Pagal ATPK 130 straipsnį, nėra duomenų, kad pažeidimą būtų padaręs neblaivus, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teistas.

Įvertinęs šias aplinkybes bei ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus nuobaudų dydžius, teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju S. R. (S. R.) už padarytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirtina minimali nuobauda, o už padarytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtina mažesnė administracinė nuobauda nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. 300 Eur bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Teismo vertinimu, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta net minimali bauda kartu su ilgalaikiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šiuo atveju yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti S. R. (S. R.) kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Pripažinti S. R. (S. R.) kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinus S. R. (S. R.) paskirti galutinę 300 (trijų šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK 16059448858 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė