- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-10
- Bylos Nr.
- 2-1342/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Kreditorius
- AS „UniCredit Bank“
- Kategorijos
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus AS „UniCredit Bank“, veikiančio per AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas pakeisti bankroto administratorių, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1943-823/2012, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi UAB „Egvilta“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Avere“ (toliau – administratorius), 2010 m. birželio 14 d. nutartimi BUAB „Egvilta“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
BUAB „Egvilta“ kreditorius AS „UniCredit Bank“ (toliau – bankas) kreipėsi į teismą pareiškimu dėl BUAB „Egvilta“ bankroto administratoriaus UAB „Avere“ atstatydinimo ir naujo administratoriaus – UAB „Valeksa“ paskyrimo. Pareiškimą grindė netinkamu administratoriaus pareigų vykdymu, pažymėjo, kad administratorius nepagrįstai teikė teismui kreditorinio reikalavimo patikslinimą, kurio pateikimo terminas nebuvo teismo atstatytas. Taip pat nurodė, kad administratorius 2011 m. rugpjūčio 18 d., t. y. dviem metais vėliau nei buvo nustatytas terminas tokiems veiksmams atlikti, pateikė teismui pareiškimą, kuriuo nepagrįstai prašė padidinti kreditoriaus E. V. reikalavimą, remiantis 2011 m. rugpjūčio 10 d. E. V. prašymu. Prašymas grindžiamas tuo, kad E. V. įsigijo ginčijamų UAB „Armobetas“ reikalavimo teisių į BUAB „Egvilta“. UAB „Armobetas“ šių reikalavimų nebuvo teikęs tvirtinti, nors buvo informuotas apie bankroto bylos BUAB „Egvilta“ iškėlimą. Bankroto administratorius neturi teisės atstatyti praleistų įstatymo ar teismo nustatytų terminų, todėl administratorius turėjo ne pats kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, o informuoti E. V. apie galimybę kreiptis į teismą tiesiogiai (ĮBĮ 10 str. 9 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi AS „UniCredit Bank“ pareiškimą dėl bankroto administratoriaus UAB „Avere“ atstatydinimo ir naujo administratoriaus skyrimo atmetė. Teismas nurodė, kad bankas kreipėsi į teismą dėl administratoriaus UAB „Avere“ atstatydinimo remdamasis ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktu kaip kreditorius, turintis 53,01 procento visos teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad kiti BUAB „Egvilta“ kreditoriai manytų, kad yra pagrindas administratorių atstatydinti, kad administratorius netinkamai vykdo savo pareigas. Priešingai, BUAB „Egvilta“ 2011 m. spalio 17 d. kreditorių susirinkime prieš nutarimo atstatydinti bankroto administratorių priėmimą balsavo kreditoriai, kurių kreditoriniai reikalavimai sudarė 37,60 procento visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų vertės, už balsavo kreditoriai, kurių kreditoriniai reikalavimai sudarė 53,64 procento visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų vertės (kaip minėta, 53,01 procento iš jų sudaro banko reikalavimas). Teismas nepasisakė dėl kreditoriaus E. V. pareikšto papildomo reikalavimo pagrįstumo ir su tuo susijusių banko argumentų, kadangi šis papildomas reikalavimas yra nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje. Tačiau kartu pažymėjo, kad tai, ar kreditorinį reikalavimą, kuriam pareikšti nustatytas terminas yra praleistas, kreditorius pateikia tiesiogiai teismui ar administratoriui, nėra nustatyta įstatyme, tačiau atsižvelgiant į ĮBĮ nustatytą kreditorinių reikalavimų tvirtinimo procedūrą ir bankroto administratoriaus pareigas, racionaliau, kai teismui pateikiamų kreditorinių reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgiant į įmonės buhalterinius dokumentus, jau yra patikrinęs administratorius. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad bankroto administratoriaus UAB „Avere“ veiksmuose, pateikiant teismui papildomą E. V. kreditorinį reikalavimą, yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar šališkumo požymių. Teismo nuomone, įvertinus esamo bankroto administratoriaus įdirbį bankroto byloje, bankroto administratoriaus keitimas vien dėl jo nesutarimų su Banku neatitiktų bankroto proceso ekonomiškumo principo, galimai pažeistų kitų kreditorių interesus. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad banko pareiškimas atstatydinti bankroto administratorių nėra pagrįstas, todėl netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu AS „UniCredit Bank“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir tenkinti AS „UniCredit Bank“ pareiškimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas administratoriaus 2011 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimą, kuriuo aiškiai nurodoma, kad BUAB „Egvilta“ teikia teismui tikslinti E. V. kreditorinį reikalavimą įvertino, kaip paprastą administratoriui E. V. pateikto prašymo perdavimą teismui. Tačiau taip vertinti administratoriaus prašymą nėra pagrindo. Akivaizdu, kad administratoriaus tokio pareiškimo pateikimas teismui turėjo būti pripažintas procesiškai netinkamu administratoriui, nes tokie veiksmai suponuoja galimybę teigti apie administratoriaus šališkumą kas pripažintina savarankišku pagrindu atstatydinti administratorių. Administratorius neturėjo teisės atstatyti praleistų įstatymo ar teismo nustatytų terminų, todėl administratorius reaguodamas į šiam pateiktą prašymą turėjo ne pats E. V. vardu kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, o turėjo informuoti E. V. apie galimybę, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalimi kreiptis į teismą tiesiogiai. O tuo atveju, jei administratoriaus veiksmai vertinti kaip prašymo perdavimas pateikiant teismui lydraštį, tokiame administratoriaus prašyme, vengiant šališkumo, neturėtų būti tiesioginio prašymo įtraukti asmenį kreditoriumi arba tikslinti šio kreditorinį reikalavimą. Esant tokiai situacijai pareiškėjui iškilo pagrįsta abejonė, dėl administratoriaus nešališkumo, bei tinkamo ĮBĮ 11 str. 3 d. įgyvendinimo. Bet kurioje bankroto procedūros stadijoje neribojama teismo teisė spręsti klausimą ar bankroto administratorius tinkamai vykdo jam pavestas funkcijas ir ar administratorius yra tinkamas šioje įmonėje vykdyti administratoriaus pareigas. Faktinis pagrindas tam gali būti atskiro kreditoriaus teismui pateikta informacija, taip pat paaiškėję duomenys apie administratoriaus galimą suinteresuotumą bankroto byla. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai neįvertino administratorius netinkamo elgesio ne tik nesilaikant ĮBĮ šiam keliamų reikalavimų, bet taip pat Ūkio ministro įsakymu patvirtinto Bankroto ir Restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.2 ir 11.5 punktų reikalavimų. Administratorius tokiu savo elgesiu pažeidė ir visų kitų BUAB „Egvilta“ kreditorių interesus, nes nepagrįstai inicijavo BUAB „Egvilta“ skolos didinimo, tuo mažindamas galimas kreditorių gautinas sumas, todėl BUAB „Egvilta“ Vilniaus apygardos teismo paskirtas administratorius turėjo būti teismo atstatydintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Egvilta“ administratorius UAB „Avere“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad vienintelis administratoriaus atstatydinimu suinteresuotas asmuo yra AS „UniCredit Bank“.
Apeliacinės instancijos teismui AS „UniCredit Bank“ pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjant ginčą dėl vieno iš kreditorių E. V. kreditorinio reikalavimo didinimo, praleidus terminą reikšti tokius reikalavimus (civilinė byla Nr. 2-4012-553/2012), kurio viena iš šalių buvo bankas, kita BUAB „Egvilta“, atstovaujama administratoriaus, 2012 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu BUAB „Egvilta“ administratoriaus atstovas advokato padėjėjas P. P. buvo prisaikdintas, tačiau pateikė tiesos neatitinkančią nurodytą informaciją, nurodydamas, kad atsakovo administratorius nebuvo informavęs BUAB „Armobetas“, apie BUAB „Egvilta“ bankroto bylos iškėlimą ir apie galimybę pareikšti kreditorinį reikalavimą BUAB „Egvilta“ Tokį administratoriaus atstovo pareiškimą paneigė Banko teismo 2012 m. birželio 18 d. posėdyje papildomai pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtino, kad BUAB „Egvilta“ kreditoriui UAB „Armobetas“ 2009 m. rugsėjo 24 d. išsiuntė kvietimą pateikti kreditorinį reikalavimą kurį BUAB „Armobetas“ gavo 2009 m. rugsėjo 25 d.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vienas iš teisminio bankroto proceso ypatumų yra tas, kad bankrutuojančios įmonės turtui valdyti, naudoti ir juo disponuoti, o taip pat užtikrinti šio turto apsaugą teismas paskiria administratorių (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3, 4 p.). Administratorius turi plačius įgalinimus įmonės bankroto procese ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, vykdomų bankroto procedūrų sklandumas bei skaidrumas. Dėl to jis privalo veikti kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesais ir tai yra siejama su viešuoju interesu (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Tiek ĮBĮ, tiek kiti teisės aktai numato bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo ir įvertinimo, kontrolės procedūras, tvarką ir kt. (pvz., Įmonių bankroto valdymo departamento (toliau Departamentas) įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus nuostatai, patvirtinti Departamento direktoriaus 2008-01-11 įsakymu Nr. V-3, Ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377 patvirtintos bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklės ir kt.). Tai reiškia, jog konkrečioje bankroto byloje administratoriaus veiksmų teisėtumo klausimas gali būti nagrinėjamas ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje, 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka, t. y. teismas gali atstatydinti administratorių iš pareigų: 1) kai jis pats pateikia prašymą dėl atsistatydinimo (atstatydinimo); 2) kai bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) kreipiasi dėl jo atstatydinimo; 3) kai teismas sužino, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir jis pats ir (arba) kreditoriai nesikreipė dėl jo atstatydinimo. Tuo pačiu administratoriaus tinkamas pareigų įgyvendinimas prižiūrimas ne tik bendrovės kreditorių ir teismo. Tai yra ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalis numato, kad administratoriaus veiklą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija – Departamentas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-03 nutarimas Nr. 831). Pagal minėtų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 3 punktą, yra dvi administratorių veiklos kontrolės formos – Departamento vykdomas veiklos tikrinimas ir šios veiklos stebėsena. Pirmąja priežiūros forma (veiklos tikrinimas) siekiama nustatyti, ar administratoriaus veikla atitinka bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 3.1 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju apeliantas (didžiausias kreditorius) kreipėsi tiek į teismą, dėl, jų teigimu, administratoriaus UAB „Avere“ netinkamai vykdomų bankroto procedūrų bei jo neteisėtų veiksmų BUAB „Egvilta“ kreditorių atžvilgiu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, taip pat vadovaudamasi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, sprendžia, jog yra atmestini apeliantų teiginiai, kad teismas be pagrindo netenkino banko prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo (CPK 185 str.).
Apelianto teigimu, administratoriaus padaryti pažeidimai įrodo jo suinteresuotumą ir šališkumą, veikimą priešingai įmonės ir kreditorių interesais, kad nekompetentingai vykdo bankroto procesą ir dėl to turi būti atstatydintas, konkrečiai – administratorius pats kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo nepagrįstai prašė padidinti kreditoriaus E. V. reikalavimą, remiantis 2011 m. rugpjūčio 10 d. E. V. prašymu. Prašymas grindžiamas tuo, kad E. V. įsigijo ginčijamų UAB „Armobetas“ reikalavimo teisių į BUAB „Egvilta“. UAB „Armobetas“ šių reikalavimų nebuvo teikęs tvirtinti, nors buvo informuotas apie bankroto bylos BUAB „Egvilta“ iškėlimą.
Visų pirma pažymėtina, kad faktinė aplinkybė, jog UAB „Armobetas“ savo reikalavimų nebuvo teikęs tvirtinti, nors buvo informuotas apie bankroto bylos BUAB „Egvilta“ iškėlimą, nagrinėjamu atveju buvo žinoma ir ginčo dėl jos nebuvo, todėl apelianto į bylą pateikti papildomi rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo šios aplinkybės vertinti kitaip. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nusprendė, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog paskirtasis bankroto administratorius būtų netinkamas atlikti bankroto procedūras UAB „Egvilta“ bankroto byloje ir dėl to privalo būti atstatydintas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, taip pat neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su tokiomis teismo išvadomis (CPK 185 str.).
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi buvo patikslintas BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašas - įtrauktas E. V. 2 643 491,68 Lt dydžio finansinį reikalavimą į trečios eilės kreditorių sąrašą. Byloje, o taip pat minėtoje teismų informacinėje sistemoje nėra duomenų, jog ši teismo nutartis būtų apskųsta atskiruoju skundu, todėl teismui padidinus E. V. finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, nėra pagrindo vertinti, jog atsakovo bankroto administratoriaus veiksmai, t. y. kreipimasis į teismą dėl E. V. finansinio reikalavimo padidinimo, pažeidė kreditorių interesus ar galiojančias teisės normas.
Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta aukščiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Absoliučių jos negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 263 str. 1 d., 329 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.