Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2021-04-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-400-269/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-04-20
Bylos Nr.
A5.-400-269/2021
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00065-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis (pirm.)
Pažeidėjas
E. P.
Institucija
Valstybinė darbo inspekcija Vilniaus skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-400-269/2021
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00065-2021-0Procesinio sprendimo kategorija: 6.1.
VILNIAU REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 20 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant L. I. ir Erikai Bernotaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P.,

Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui šio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla), kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) , dirbanti (duomenys neskelbtini) “ personalo tarnybos vadove, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. būdama AB „(duomenys neskelbtini) “ (toliau-įmonė, darbdavys), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. G(duomenys neskelbtini) personalo tarnybos vadovė - darbdavio įgaliotu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau-UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi įdarbino bei leido dirbti įmonėje šviežios mėsos cechų skerdienos ir išpjaustymo darbuotojais Uzbekistano Respublikos piliečiams N. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. A., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau-užsieniečiai), laikotarpiu nuo 2020-05-28 iki 2020-06-29 AB „(duomenys neskelbtini) “ naudai nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, tai yra nesilaikė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau-UTPĮ) 62 straipsnio 2 ² dalies. Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44 ¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49 ⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą“ bei 62 straipsnio 7 dalies nuostatų „Darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, t .y. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu E. P. paaiškino, kad teisės pažeidimą pripažįsta formaliai, visus administracinio nusižengimo protokole (toliau-protokolas) nurodytus Uzbekistano Respublikos piliečius įdarbino, nes jie pateikė leidimus gyventi Lietuvoje. Nežinojo, kad pagal UTPĮ nuostatas negalėjo asmenų įdarbinti. Gailisi, kad taip atsitiko, mano, jog nėra apsikeitimo duomenimis tarp Migracijos departamento ir Sodros, todėl įvyko nesusipratimas. Prašė skirti kiek įmanoma švelnesnę nuobaudą, jos mokėjimą išdėstyti.

Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau-Institucija) atstovas K. B. paaiškino, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog visi protokole nurodyti asmenys pateikė leidimus, leidžiančius dirbti kitoje įmonėje-UAB ,, (duomenys neskelbtini) “, todėl negalėjo būti įdarbinti UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ (b.l. 70-84).

UTPĮ 62 straipsnio 2² dalis nuostata numato, kad „Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44 ¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49 ⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą“, todėl AB „(duomenys neskelbtini) “ atsakingi asmenys negalėjo sudaryti darbo sutarties su Uzbekistano Respublikos piliečiais N. A., (duomenys neskelbtini) ir B. A., gim. (duomenys neskelbtini) gim. ir apie jų įdarbinimą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui, taip pat įdarbinus pastaruosius užsieniečius nesilaikyta UTPĮ 62 straipsnio 7 dalies nuostatų „Darbdavys informacija apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka“. Apie įdarbintus užsieniečius VSDFV nebuvo pateikta LDU forma. Prašė skirti baudą teismo nuožiūrai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad E. P. padarytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra visiškai įrodytas tiek paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu teismo posėdžio metu, tiek kitais byloje esančias rašytiniais paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais: protokolu (b. l. 2); nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 3-4); pavedimu atlikti patikrinimą (b. l. 5); Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus informacija (b. l. 6, 34); VSDFV informacinės sistemos duomenimis (b. l. 7, 8); Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nurodymas Nr. SD-01-11119 (b. l. 9); A. N. darbo sutartis lietuvių ir rusų kalbomis ir pridėti prie jo dokumentai (b. l. 10-15); A. B. darbo sutartis lietuvių ir rusų kalbomis ir pridėti prie jo dokumentai (b. l. 16-20); E. P. darbo sutartis (b. l. 21-23), personalo tarnybos vadovės E. P. atžvilgiu surašytas įgaliojimas (b. l. 24); kita bylos medžiaga (b.l. 25-32, 35-38, 49, 58-69).

Administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Nagrinėjamu atveju objektyvieji nelegalaus darbo požymiai reglamentuoti UTPĮ ir UĮ.

UTPĮ 62 straipsnio 2² dalyje, be kita ko, numatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Kaip matyti iš nusižengimo tyrimo metu surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nes jie surinkti tinkamai, yra neprieštaringi, vieni kitus papildo, trečiosios šalies Uzbekistano Respublikos piliečiams N. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. A., gim(duomenys neskelbtini) leidimai dirbti Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau-Migracijos departamentas) buvo išduoti tik tuo pagrindu, kad jie dirbs UAB ,, (duomenys neskelbtini) “, o ne AB „(duomenys neskelbtini) “. E. P. neatkreipė dėmesio į šį įstatymo reikalavimą ir leido dirbti jiems AB „(duomenys neskelbtini) “ naudai nuo 2020-05-28 iki 2020-06-29. Tame tarpe apie įdarbintus užsieniečius VSDFV nebuvo pateikta LDU forma.

Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Darbą vertinant kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-01 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad du trečiosios šalies piliečiai buvo įdarbinti AB ,,Vilniaus paukštynas“, su jais buvo sudarytos darbo sutartys, nustatyta darbo tvarka, atlyginimo dydis, buvo vedama jų darbo apskaita bei mokami atlyginimai. Tačiau minėta, kad būtent AB ,, (duomenys neskelbtini) “ užsieniečiai, nežiūrint į tai, kad iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ kur dirbo gavus leidimą iš Migracijos departamento buvo atleisti, negalėjo būti įdarbinti, nes dirbti šioje bendrovėje nebuvo iš Migracijos departamento gautas leidimas.

Vadovaudamasis išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, teismas vertina, kad įrodyta, jog E. P. būdama AB „(duomenys neskelbtini) “ personalo tarnybos vadovė - darbdavio įgaliotu asmeniu, leido bendrovės naudai trečiosios šalies dvejiems piliečiams, dirbti darbuotojais kaip nurodyta jų darbo sutartyse, o ne dirbti Lietuvos Respublikoje trūkstama profesija, neturintiems iš Migracijos departamento leidimo dirbti AB „(duomenys neskelbtini) “ bei apie įdarbintus užsieniečius VSDFV nebuvo pateikta LDU forma, tai yra, šie asmenys buvo įdarbinti nelegaliai. Teisinė atsakomybė darbdaviui ar kitam atsakingam asmeniui už nelegalų darbą numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje, taigi E. P. administracinė veika atitinka visus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

E. P. atsakomybę lengvina, kad ji pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, supratusi, jog padarė įstatymo pažeidimą. E. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 22 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į tai, kad nenustatyta pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kad E. P. LITEKO duomenimis už analogiškus nusižengimus nebausta. Nusižengimas padarytas ne piktybiškai, o dėl nepakankamo įsigilinimo į teisės aktų reikalavimus. Be to, teisinis reglamentavimas pastoviai kito. Darbo sutartys su N. A. ir B. A. buvo sudarytos, visi mokesčiai buvo sumokėti, todėl valstybė žalos nepatyrė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, jog E. P. nurodė, kad turi finansinių įsipareigojimų: būsto paskolą, rūpinosi sūnumi, kuris studijuoja Vilniaus universitete, yra vieniša, ir visus įsipareigojimus vykdo savarankiškai, patvirtina, jog E. P. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįsta, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skiriant mažesnę baudą, negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Atsižvelgiant į pažeidėjos prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,-

nutaria:

E. P. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, nubausti 300 EUR (trijų šimtų eurų) bauda.

Pritaikius ANK 675 straipsnį, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesiams.

Išaiškinti, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kitos įmokos turi būti sumokėtos per likusius penkis mėnesius, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. A5.-400-269/2021 bei nusižengimo identifikuojantį numerį ROIK: 21128381205.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis