- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-08
- Bylos Nr.
- e2A-147-544/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01259-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- N. V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-626-419/2019 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei N. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notarė V. Š., J. Š., UAB „Artromas“, draudimo įmonė AIG Europe Limited (Finland Branch),
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė V. S. ieškiniu prašė pripažinti 2017 m. vasario 23 d. žemės sklypų ir statinių dovanojimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovei atsakovės dovanojimo sutarties pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Turtas), o negalint žemės sklypo su mišku, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovei natūra, priteisti 18 325 Eur. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. vasario 3 d. ieškovės namas, kuriame ji gyveno, sudegė. Tą pačią dieną į įvykio vietą atvyko ieškovės dukterėčia atsakovė N. V., kuri pasiėmė ieškovę ir nusivežė į savo namus (duomenys neskelbtini), pažadėjo jai suteikti gyvenamąją vietą ir ja pasirūpinti. Kadangi ieškovė nuosavybės teise valdė Turtą, atsakovė pažadėjo ieškovei, kad pasirašys su ja išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kurios pagrindu teiks ieškovei išlaikymą, priežiūrą ir ja rūpinsis. 2017 m. vasario 23 d. atsakovė nuvežė ieškovę pas notarą Vilniuje. Nors ieškovė nesupranta lietuvių kalbos, notarų biure niekas pasirašomos sutarties teksto ieškovei į jai suprantamą kalbą neišvertė ir sutarties esmės nepaaiškino. Atsakovė prigrasino, kad ieškovė nedejuotų ir be kalbų pasirašytų sutartį. Ieškovė nesuprato, ką pasirašė. Po sutarties pasirašymo ieškovė iki 2018 m. liepos mėnesio gyveno pas atsakovę (duomenys neskelbtini) iš savo gaunamos pensijos. Kadangi ieškovei priklausęs sudegęs namas buvo apdraustas, per šį laikotarpį atsakovė pasinaudojo ieškovės banko kortele bei elektroninės bankininkystės duomenimis ir iš banko sąskaitos pasisavino ieškovės draudimo išmoką už sudegusį namą (apie 5000,00 Eur), kurią grąžino tik po to, kai ieškovė kreipėsi į policiją. 2018 m. vasarą ieškovė išsikraustė iš atsakovės namų. Kilus įtarimų dėl 2017 m. vasario 23 d. sudarytos sutarties turinio, kreipėsi į advokatą. Patikrinus registrus sužinojo, kad buvo sudaryta Turto dovanojimo, o ne išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Šia sutartimi taip pat buvo nustatytas uzufruktas ieškovės naudai – teisė ieškovei iki gyvos galvos naudotis ½ dalimi 2017 m. vasario 3 d. sudegusio namo. Taip pat iš registro duomenų buvo išsiaiškinta, kad atsakovė spėjo perleisti žemės sklypą su mišku trečiajam asmeniui J. Š., kuris vėliau žemės sklypą perleido UAB „Artromas“.
3. Ieškovė teigė, kad dovanojimo sutartį sudarė dėl suklydimo ir apgaulės. Apgaulė pasireiškė atsakovės aktyviais veiksmais: ji po gaisro atvyko į įvykio vietą ir pasiėmė ieškovę pas save; pažadėjo jai pagalbą, priežiūrą ir išlaikymą už jos naudai sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nors žinojo, kad bus sudaryta dovanojimo sutartis; pasinaudojo aplinkybe, jog ji yra giminaitė, o ieškovė yra senyvo amžiaus ir yra patyrusi šoką dėl įvykusio gaisro; atsakovė nuvežė ieškovę į notarų biurą Vilniuje ir naudodama spaudimą įtikino pasirašyti sutartį, kurios turinio ieškovė nesuprato; notarų biure ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su sutarties turiniu jai suprantamą kalba. Ieškovei buvo nustatytas uzufruktas į nebeegzistuojantį daiktą - gyvenamąjį namą, kuris sudegė prieš 20 dienų iki nurodyto sandorio sudarymo ir šios aplinkybės atsakovei buvo žinomos. Atsakovė pasinaudojo savo pranašesne padėtimi, kadangi dirbo antstolių kontoroje, todėl, tikėtina, turi teisinį išsilavinimą ir gerai suvokė savo veiksmus ir jų galimas pasekmes bei tai, kad ieškovės atžvilgiu ji panaudojo apgaulę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė bei paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, įvertinęs ieškovės paaiškinimus apie suklydimo aplinkybes dovanojimo sutarties sudarymo metu, atsakovės N. V. paaiškinimus, ginčijamą sandorį patvirtinusios Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notarės V. Š. paaiškinimus apie sandorio sudarymo ir patvirtinimo aplinkybes, kritiškai vertino ieškovės teiginį, kad notarė jai nieko neišaiškino ir su ja nei lietuviškai, nei rusiškai nekalbėjo. Iš notarės paaiškinimų teismas sprendė, kad notarė aiškinosi tikrąją šalių valią užduodama klausimus ieškovei, tikslindama, ką reiškia jos vartojamas terminas „perrašyti“ turtą, aiškino galimus turto perleidimo variantus, aiškino kokia sutartis ieškovei būtų saugesnė, sutarties sudarymo pasekmes, tikslinosi, ar ieškovė nori dovanoti turtą būtent atsakovei ir kt.
6. Ieškovei ginčijant sandorį kaip sudarytą dėl apgaulės, teismas vadovavosi CK 1.91 straipsnio nuostatomis. Vertino atsakovės paaiškinimus, kad ieškovė gerokai prieš sandorio sudarymą kalbėjo apie tai, jog savo turtą nori padovanoti būtent jai, tai buvo sąlygota priešiškų santykių su atsakovės brolio A. V. žmona. Sandorio sudarymas buvo ieškovės iniciatyva. Teismas pažymėjo, kad tuo metu, kai sudegė ieškovės namas, ji turėjo galimybę pasirinkti, pas kurį iš giminių apsigyventi. Atsakovė tvirtino, kad ieškovę kvietė pas save gyventi ne tik ji, bet ir jos motina V. V. bei brolio A. V. žmona. Tačiau ieškovė, turėdama galimybę iš karto apsigyventi pas brolį I. V., nesutiko pas jį važiuoti, pasirinko būtent atsakovės pasiūlymą ir gyveno pas ją daugiau kaip metus. Teismas nurodė, kad liudytojai, ieškovės kaimynai I. P., J. K., ieškovės pažįstama T. A. patvirtino, kad tuo metu, kai ieškovė gyveno pas atsakovę, jos abi atvažiuodavo į kaimą, ieškovė teigiamai atsiliepdavo apie atsakovę, tvirtino, kad jai gera gyventi pas atsakovę, sakydavo, kad padovanojo savo turtą atsakovei, bet dėl to nesikrimto, nesakė, kad ją kas nors būtų apgavęs.
7. Teismas, vertindamas liudytojo I. V. parodymus apie tai, kad, kol ieškovė gyveno pas atsakovę, pastaroji negamino jai valgyti, nekvietė medikų, pažymėjo, kad jis betarpiškai nurodytų ieškovės gyvenimo epizodų nestebėjo, įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes byloje nėra, liudytojo paaiškinimai gali būti sąlygoti turimo neigiamo nusistatymo prieš atsakovę, jis nieko neminėjo apie tai, dėl kokių priežasčių ieškovė išėjo iš atsakovės buto. Tai, kad liudytojas I. V. sutiko savo seserį gulinčią pakelėje, neįrodo, jog ieškovė paliko atsakovės gyvenamąją vietą dėl kokių nors atsakovės kaltų veiksmų ar kad atsakovė būtų ją išvarius iš buto. Pažymėjo, kad kitų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, jog ieškovė buvo apgauta ar jai būtų grasinama, bylos dalyviai nenurodė. Teismas nenustatė, kad atsakovė būtų tyčia klaidinusi ieškovę, slėpusi nuo jos kokias nors būsimo dovanojimo sandorio aplinkybes, ją apgavusi ar jai grasinusi. Priešingai, iš ieškovės elgesio po sandorio sudarymo teismas sprendė, kad ji suprato, jog sudarė būtent dovanojimo sandorį, nes pati apie tai sakė kaimynams. Sandoris sudarytas 2017 m. vasario 23 d., o ieškovė gyveno pas atsakovę iki 2018 metų liepos ir nenustatyta, kad atsakovės elgesys ieškovės atžvilgiu po ginčijamo sandorio sudarymo būtų pasikeitęs ar kad ji su ieškove būtų pradėjusi elgtis neleistinai. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog ji buvo apgauta, kad buvo spaudžiama sudaryti sandorį ar jai būtų grasinama, o liepimas nedejuoti tokių aplinkybių nepatvirtina. Teismo vertinimu, ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė išreiškė savo tikrąją valią, o jos pasikeitimas po sandorio sudarymo negali būti pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu.
8. Ieškinį atmetus teismas išsprendė klausimus dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kadangi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo, teismas iš ieškovės priteisė 645 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Nors atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 3509 Eur išlaidų advokato pagalbai, teismas vertino, kad šios išlaidos yra per didelės, jas sumažino iki 1815 Eur. Nors prašymą priteisti 892,50 Eur išlaidų advokato pagalbai pateikė ir trečiojo asmens draudimo įmonės AIG Europe Limited (Finland Branch) atstovė, pažymėjo, kad prašymas pateiktas teismui 2019 m. balandžio 2 d., nors bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2019 m. kovo 26 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė V. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad teismas neišanalizavo visų byloje nustatytų aplinkybių, vadovavosi tik dalimi notarės pateiktų paaiškinimų, padarė nepagrįstas išvadas, kad nenustatytas apeliantės suklydimas dėl sudaromo sandorio esmės bei kad ji neįrodė jos atžvilgiu panaudotų apgaulės ar grasinimų. Teismas išvadas grindė tik ta notarės paaiškinimų dalimi, kurioje ji tvirtino, kad nustatė apeliantės tikrąją valią dėl sudaromo sandorio esmės, žodžiu išvertė sutarties tekstą į apeliantei suprantamą rusų kalbą. Notarė atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad vertė ieškovei kiekvieną sutarties puslapį į rusų kalbą, tuo tarpu teismo posėdyje nurodė, kad vertė tik sutarties esmę. Asmens pasirašymas kiekviename sutarties teksto puslapyje yra notarinė praktika, ir tai nepatvirtina, kad asmuo patvirtino atlikto vertimo tinkamumą, ir nepreziumuoja, kad vertimas buvo atliktas.
11. Teismas aplinkybę, kad apeliantei, notarės teigimu, sutarties tekstas galimai buvo išverstas į rusų kalbą, nepagrįstai prilygino tam, kad apeliantė suprato išversto sutarties teksto esmę, nes ji yra senyvo amžiaus, gyveno kaime, buvo kalbama apie teisinius ir specifinius terminus (tokius kaip uzufruktas, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ir t.t.), kurie dažnai gali būti nežinomi net ir jaunam ar vidutinio amžiaus išsilavinusiam asmeniui. Net teisme ieškovei reikėjo perfrazuoti užduodamus klausimus, kad ji juos suprastų, bet teismas vis tiek sprendė, kad apeliantė puikiai suprato, jog sudaro būtent dovanojimo sandorį, kurio pagrindu visą ir vienintelį jai priklausantį turtą perleidžia atsakovei neatlygintinai, nors pati neturi gyvenamosios vietos ir jokio kito turto. Teismas neįvertino, kad notarei nebuvo atskleista, jog gyvenamasis namas buvo sudegęs, o ji nurodė, kad žinodama šį faktą būtų atsisakiusi sandorį tvirtinti. Ieškovė, kalbėdama apie sandorį nevartojo termino „dovanojimas“, o vartojo terminą „perrašymas“, nors jį naudojo ir apibūdinant brolio naudai surašytą testamentą.
Šalies argumentai
12. Ieškovė paaiškino, kad, atsižvelgdama į tai, jog po gaisro atsakovė žadėjo jai suteikti būstą, ja rūpintis, prižiūrėti, kalbėjo su atsakove apie tai, kad už tai jai „perrašys“ Turtą tokiu pačiu principu kaip broliui. Kadangi apeliantė jautė pareigą atsilyginti atsakovei už jai suteiktą priežiūrą, išlaikymą, rūpinimąsi, akivaizdu, kad kalbama buvo ne apie dovanojimo sutartį, o apie išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Apeliantė nurodė sudariusi testamentą brolio naudai, kadangi jis daug padėdavo. Apeliantė neturėjo ketinimų perleisti savo vienintelį turtą bet kam ir neatlygintinai, jos valia buvo perleisti turtą už tai, kad ja būtų pasirūpinta. Klausiama apie sudaromo sandorio esmę apeliantė paaiškino, kad manė sudariusi sandorį, kurio pagrindu ji iki mirties naudosis Turtu, o po to turtu visapusiškai galėtų disponuoti atsakovė. Jos valia buvo sudaryti sandorį, kuris atitinka išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ar net testamento esmę. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė atsisakė sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nes tam reikėjo atsakovės sutuoktinio sutikimo ir tokiu atveju turtas būtų įgytas bendrojon sutuoktinių nuosavybėn, o apeliantė norėjo, kad turtas atitektų tik atsakovei, kadangi išlaikymo iki gyvos galvos sutartį sudaryti atsisakė būtent atsakovė, ką patvirtina notarės paaiškinimai atsiliepime į ieškinį. Atsakovei buvo nenaudinga, kad jos sutuoktinis dalyvautų ginčo sandorio sudaryme, kritiškai vertintina aplinkybė, kad apeliantė atsisakė sau palankesnio sandorio tik dėl to, kad atsakovės sutuoktinis neįgytų teisių į perleidžiamą turtą ar nedalyvautų sandorio sudaryme. Atsakovės sutuoktinio atvykimas į biurą būtų buvęs įmanomas, kadangi dėl sandorio sudarymo tartasi iš anksto.
13. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantės atžvilgiu nebuvo naudota apgaulė ir spaudimas. Nutylėtas faktas dėl gaisro patvirtina, kad atsakovė nebuvo sąžininga sandorio sudarymo metu ir neatskleidė notarei visų sandorio sudarymui svarbių aplinkybių, o apeliantei liepė tylėti ir nedejuoti apie problemas. Teismas nevertino aplinkybės, kad sandorio sudarymo metu atsakovė buvo ekonomiškai palankesnėje padėtyje, nes apeliantė dėl finansinės ir sveikatos būklės negalėjo prieštarauti atsakovei, pas kurią sandorio sudarymo metu gyveno ir nuo jos priklausė, bijojo likti be priežiūros ir būsto. Atsakovė neinformavo notarės dėl šalių buvusio susitarimo atstatyti sudegusį namą ir suteikti ieškovei gyvenamą patalpą, ką buvo galima aptarti ir įtraukti į sudaromą sutartį. Tuo tarpu aplinkybė, kad dovanojimo sandoriu apeliantei buvo nustatytas uzufruktas į ½ dalį sudegusio namo, niekaip neužtikrino jos teisių į būstą ir nesuteikė jokių teisinių priemonių reikalauti atsakovės atstatyti sudegusį namą ar suteikti jai kitą gyvenamą būstą.
14. Mano, kad teismas turėjo pripažinti akivaizdų apeliantės suklydimą dėl sudaryto sandorio esmės, kadangi joks kitas tokio amžiaus asmuo, būdamas vienišas, neturėdamas gyvenamos vietos, nebūtų neatlygintinai perleidęs vienintelio savo turto ir už tai mainais negavęs jokių tokio amžiaus asmeniui būtinų garantijų. Apeliantė paaiškino, kad apie tai, jog sudaryta dovanojimo sutartis, ji sužinojo tik po to, kai tarp šalių prasidėjo konfliktai dėl to, kad atsakovė iš apeliantės sąskaitos paėmė draudimo išmoką už sudegusį namą, o ieškovė dėl to kreipėsi į policiją. Todėl nesuprantama, kaip teismo vertinimu, apeliantė galėjo kalbėti apie apgaulę jos atžvilgiu dar iki jai sužinant apie šią apgaulę. Liudytoja T. A. paliudijo, kad apeliantė jai yra sakiusi, kad „perrašė“ savo turtą atsakovei, tačiau apie dovanojimą kalbėta nebuvo, liudytojų I. P. ir J. K. paaiškinimuose atsispindėjo teiginiai, kuriuos jiems pasakė atsakovė, liudytojas I. P. nenurodė, iš kur jam žinoma tam tikra informacija, tačiau teismas vis tiek be pagrindo šių liudytojų parodymais vadovavosi.
15. Teismas nukrypo nuo cituojamos kasacinio teismo praktikos, kadangi nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant ar asmuo suklydo, turi būti taikomas protingumo kriterijus, o vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes, teismas šių aplinkybių nenustatinėjo ir nevertino, o apeliantės būklę vertino ne pagal visus byloje surinktus ir nustatytus duomenis (kad sandoris buvo sudaromas po gaisro praėjus vos 20 dienų, kad apeliantė yra senyvo amžiaus moteris, kad gaisro metu neteko vienintelio turėto būsto, buvo šoko būsenoje, suprastėjo jos sveikata). Mažai tikėtina, kad notarė atsimena visas aplinkybes po 2 metų, be to, ji galėjo teikti sau palankius paaiškinimus, siekdama išvengti drausminės atsakomybės. Apeliantės, kitų asmenų paaiškinimai apie turto perleidimo atsakovei motyvus patvirtina, kad apeliantė atsakovei norėjo „perrašyti“ savo turtą, o ne jį perleisti neatlygintinai. Teismas nepasisakė dėl apeliantės būklės sandorio sudarymo metu, neatskleidė bylos esmės, ignoravo esminę reikšmę turinčias aplinkybes, sprendimą formaliai grindė beveik vien tik notarės paaiškinimais, visiškai nevertindamas visų byloje pateiktų įrodymų, o ypač apeliantės, paaiškinimų.
16. Nurodo, kad, nors atsakovės naudai teismo priteista 1815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau ji neturi prieštarauti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Mano, kad priteistos išlaidos per didelės, įvertinus tai, kad atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nebuvo pateikiama išsami ir gili teisinė nagrinėjamo ginčo analizė, tik išdėstytos faktinės aplinkybės ir paaiškinimai, atsakovė dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, iš kurių pirmasis vyko iki 30 minučių ir buvo atidėtas, antrasis vyko apie 3 valandas, byla nebuvo sudėtinga, ji buvo išnagrinėta per vieną posėdį.
Atsiliepimas
17. Atsakovė N. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad sandoris buvo tvirtinamas notarine tvarka, todėl teismas pagrįstai daug dėmesio skyrė aiškindamasis, kokiomis aplinkybėmis vyko sandorio sudarymas, bei vertindamas notarės (ir ne vien jos) paaiškinimus. Notarė nurodė, kad su sandorio šalimis buvo aiškinamasi tikroji šalių valia, buvo kalbėta apie galimus turto perleidimo variantus ir būdus, aptarinėjamas ir išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo variantas, kurio, jį aptarus, šalys atsisakė. Notarė atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad kiekvieną sutarties puslapį apeliantei vertė į rusų kalbą ir kiekvieno sutarties puslapio pabaigoje apeliantė pasirašė. Teismo posėdyje notarė nurodė, kad ji apeliantei rusų kalba aiškino dovanojimo sutarties esmę. Mano, kad tokiuose notarės paaiškinimuose nėra jokių prieštaravimų. Atsižvelgiant į dovanojimo kaip sandorio svarbą, vienas iš svarbiausių jo rekvizitų yra dovanotojo parašas, nes jis patikimiausiai patvirtina atitinkamą dovanotojo valią, o apeliantė šiuo atveju pasirašė. Teismas sutarties teksto vertimo fakto neprilygino aplinkybei, kad apeliantė suprato dovanojimo sandorio esmę. Teismas nurodė, kad turi būti nustatytas suklydimo faktas ir ar suklydimas buvo esminis, tačiau tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, o apeliantė neįrodė, kad sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo, apgaulės ar grasinimo. Faktas, kad namas buvo sudegęs, neturi reikšmės sandorio panaikinimui, notarė vadovavosi apeliantės pateikta informaciją apie dovanojamą turtą, kuri sutapo su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, rodančiais, kad namas yra statinys.
18. Nurodo, kad teismas aiškinosi dėl termino „perrašyti“ reikšmės. Notarė paaiškino, kad, sandorio šalims atvykus į notarų biurą ir apeliantei pasakius, kad nori „perrašyti“ turtą atsakovei, ji aiškinosi, ką ieškovė turi omenyje sakydama „perrašyti“, klausė jos, kokį turto perleidimo būdą ji norėtų pasirinkti, aiškino galimus turto perleidimo variantus. Tai patvirtino ir atsakovė, nurodydama, kad notarė ieškovės ne vieną kartą klausė, kokį sandorį ji nori sudaryti ir dėl kiekvieno perleidžiamo turto klausė, ar sutinka jį dovanoti. Apeliantė aiškiai suprato, kad sandoriu turtą dovanoja ir nesuklydo. Skunde teigiama, kad apeliantė manė, jog sudaro atlygintinę sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, kad ji planavo perleisti turtą tokiu pačiu principu, kaip tai buvo padaryta atsakovės brolio atžvilgiu (buvo surašytas testamentas). Teisme ieškovė pasakė, kad maniusi, jog pas notarą bus sudaromas testamentas, bet ne išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Aplinkybė, kad namas buvo sudegęs, apeliantei buvo žinoma, ji apie tai galėjo pasakyti notarei. Nesutinka, kad šis faktas buvo esminė kliūtis sandorio sudarymui, nes pati apeliantė kalbėjo apie namo atstatymą ir tikėjosi jame gyventi uzufrukto pagrindu, kas ir buvo numatyta sutartyje. Įrodymų, kad apeliantei buvo liepta „tylėti ir nedejuoti apie problemas“ ar kad jai darytas kitoks poveikis, byloje nėra. Teismas išsiaiškino bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes ir jų pagrindu priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
19. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutarties tekstas ieškovei buvo išverstas. Nepriklausomi nuo to, ar notarė sutarties tekstą ieškovei perskaitė paraidžiui, ar aiškino tik esmę, viso to tikslas buvo vienas – išsiaiškinti, kokį sandorį ieškovė nori sudaryti bei tinkamai išaiškinti, kokios yra ketinamo sudaryti sandorio teisines pasekmės. Notarė išsiaiškino aplinkybes apie ieškovės norimą sudaryti sandorį, ieškovei išaiškino sudaromo sandorio turinį ir prasmę jai suprantama kalba. Byloje nenustatyta, jog ieškovė sutarties sudarymo metu negalėjo suvokti dovanojimo ir atlygintinio sandorio sudarymo skirtumų. Suprantama, kad teismas daugiausia rėmėsi būtent notarės paaiškinimais, kadangi ji turėjo užtikrinti, jog ieškovė suvokia sudaromo sandorio esmę. Sutartis palikta galioti, nes notarė viską atliko pagal teisės aktų reikalavimus, teisėtos ir galiojančios sutarties nėra jokio pagrindo naikinti. Tai, kad ieškovė, žinodama apie savo sudegusio namo faktą, šios informacijos neatskleidė notarei, reiškia, kad ji turi prisiimti ir su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Nebuvo įrodyta, jog ieškovė buvo įbauginta ar prigrasinta neatskleisti minėto fakto notarei. Galimai ieškovė šios informacijos nevertino kaip reikšmingos, tarp šalių buvo pasiektas tarpusavio susitarimas dėl sudegusio namo atstatymo bei rūpinimosi ieškove. Ieškovė nėra apsisprendusi, ar norėjo sudaryti testamentą ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Notarė ėmėsi veiksmų, jog išsiaiškintų, koks yra „perrašymo“ turinys, o išsiaiškinusi, jog tikrasis ieškovės tikslas yra turtą dovanoti, pagrįstai šį sandorį patvirtino. Jeigu, ieškovė notarei būtų paaiškinusi, jog turtas tik po jos mirties turi atitekti asmeniui, būtų sudarytas visai kitas sandoris. Skunde nutylima, kad dovanojimo sutartimi numatyta ieškovės interesų apsauga, t.y. nustatytas uzufruktas iki mirties naudotis tam tikra gyvenamojo namo dalimi. Nors gyvenamasis namas tuo metu ir buvo po gaisro, tačiau tarp šalių buvo pasiektas susitarimas, kuris notarei nebuvo atskleistas, jog atsakovė minėtą namą ketinanti atstatyti. Nėra įrodymų, jog atsakovė nevykdė ieškovei duoto pažado ja rūpintis ar įpareigojo ieškovę išsikraustyti iš atsakovės buto. Priešingai, ieškovė savo iniciatyva, galimai būdama paveikta kitų suinteresuotų asmenų, priėmė tokį sprendimą ir tokiais veiksmais atsisakė atsakovės pagalbos. Ieškovės valia dėl sutarties sukurtų teisinių pasekmių pasikeitė tik praėjus tam tikram laikui (pusantrų metų nuo sutarties sudarymo), nors sutarties sudarymo metu ji buvo tinkamai suformuota ir išreikšta. Todėl nėra pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo teisėtai sudarytą sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Vienas iš absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte ‑ byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 168 straipsnio 1 dalį kiekvienas žodinis bylos nagrinėjamas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus CPK numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas yra laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad dėl techninių priežasčių tinkamai nepavykus užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti.
22. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko pateikiamais duomenimis, nustatė, kad pirmosios instancijos teisme 2019 m. kovo 26 d. vyko teismo posėdis žodinio proceso tvarka, garso įrašas buvo įkeltas į Liteko sistemą, byloje yra ir teismo posėdžio informacinė pažyma. Tačiau iš garso įrašo nustatyta, kad ieškovė V. S. paaiškinimus teikė rusų kalba, kaip ir byloje apklausti liudytojai I. V., T. A., I. P., J. K.. Nors teismo proceso metu dalyvavo ir vertėja M. A., tačiau ji išversdavo tik teisėjo, šalių atstovų užduodamus klausimus į rusų kalbą valstybinės kalbos nesuprantantiems ieškovei bei liudytojams, tačiau jų teismo posėdyje teikiami paaiškinimai bei parodymai vertėjos į valstybinę kalbą nebuvo verčiami. Todėl pripažintina, kad 2019 m. kovo 26 d. teismo posėdžio eiga nebuvo tinkamai užfiksuota garso įrašu, kuris pagal įstatymo nuostatas laikomas teismo posėdžio protokolu, taigi, negalima nustatyti viso teismo posėdžio turinio. Pažymėtina, kad pagal CPK 11 straipsnį teismo procesas turi vykti valstybine lietuvių kalba. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad neatlikus ieškovės paaiškinimų bei liudytojų duotų parodymų vertimo į valstybinę kalbą negalima ištirti šių įrodymų turinio, taigi, ir nustatyti svarbių bylai aplinkybių bei patikrinti, ar skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla iš esmės buvo nagrinėjama tik 2019 m. kovo 26 d. teismo posėdyje, todėl šis protokolas yra esminis, o su jo turiniu nesant galimybės susipažinti, konstatuotinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
23. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Skundžiamą sprendimą panaikinus dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, teisėjų kolegija nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 5 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.