Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

G. R. diskriminavo žurnalistą dėl jo įsitikinimų bei pažiūrų, tai yra jis, eidamas VšĮ „P. s.“ generalinio direktoriaus pareigas, dėl G. Š. įsitikinimų ir pažiūrų - dėl tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „P. s.“ 2006-06-08 pasirašytos A. multifunkcinio komplekso ,,Š. a.“ (toliau – Š. a.) eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties galimo neteisėtumo, netinkamo VšĮ „P. s.“ ir jos generalinio direktoriaus G. R. Š. a. eksploatavimo (vykdomos ūkinės komercinės veiklos, turto valdymo ir naudojimo), netinkamos Š. a. eksploatavimo (vykdomos ūkinės komercinės veiklos, turto valdymo ir naudojimo) kontrolės - kuriuos G. Š. išsakė kreipdamasis į Šiaulių apygardos prokuratūrą bei dirbdamas UAB ,,L. r.“ korespondentu dienraščio ,,L. R.“ publikacijose, 2013-02-06, tiksliau nenustatytu laiku, R. J. IĮ ,,A.“, vykdančios Š. ar., esančios adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, apsaugą, darbuotojams nurodė per tarnybinį Š. a. įėjimą neįleisti UAB ,,L. r.“ korespondento ir Krepšinio klubo ,,Š.“ atstovo spaudai G. Š. į Š. a., taip neleidžiant G. Š. 2013-02-06 į Š. a. įsinešti profesionalios fotografavimo įrangos, kompiuterio ir jam atlikti žurnalisto bei Lietuvos krepšinio lygos valdybos 2012-09-17 patvirtintuose BEKO LKL nuostatuose atstovo spaudai pareigų, tęsdamas nusikalstamą veiką, G. R. 2013 m. kovo mėnesį, ne vėliau kaip kovo 29 dieną, tiksliau nenustatytu laiku, priėmė sprendimą nesuteikti G. Š. kaip UAB ,,L. r.“ viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo atstovui akreditacijos į Š. a. vykusį renginį ,,A. s.“, taip G. R. siekė sutrukdyti žurnalistui G. Š. dalyvauti darbinėje veikloje.

Kaltinamasis G. R. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad G. Š., neturėdamas akreditacijos, nepateko į 2012-02-06 krepšinio varžybas „Šiauliai – Neptūnas“. „Š. a.“ neturėjo akreditavimo taisyklių, ankščiau ar vėliau jos turėjo gimti, todėl buvo pavesta M. paruošti jų projektą. Akreditacija atsirado sausio 29 dieną internetinėje svetainėje ir prie arenos tarnybinio įėjimo durų. Visi, kas turėjo akreditaciją, įėjo į areną, kas neturėjo - tas neįėjo. Keista klausantis visų dalykų, kad kažkodėl G. Š. akreditacijos neturėjo, o penkis metus prieš tai ją turėjo ir gaudavo, problemų nebuvo. Dabar pačiam susigalvojus, kad „man jos nereikia, turiu LKL licenciją“. Kiekviena arena turi savo taisykles ir visi nuomininkai žaidžia pagal tas taisykles. Krepšinio klubo nariai yra nuomininkai. Nuomos sutartis apsprendžia, kad akreditacija turi pasirūpinti klubas. Kol dirbo klube V. K., ji rūpinosi ir suteikinėjo akreditacijas. Jai išėjus iš darbo, jį tęsė jų įmonės darbuotoja M.. Jei G. Š. būtų kreipęsis, tai nebūtų teismo posėdžio, nes jis būtų ją gavęs. Arena nori tvarkos, o krepšinio klubas tvarkos nenori. A. K. - klubo direktorius, o jis pats – arenos. Buvo sutarta dėl laikinos akreditacijos. Praėjus savaitei laiko niekas prašymų nepildė. A. K. pozicija „G. Š. - ne jų darbuotojas, jis dirba visuomeniniais pagrindais, negali jam įsakyti, liepti, G. Š. neklauso, ir nepildysiu“, bet spaudos atstovas reikalingas, kito neieškos. Buvo geranoriškai priimtas sprendimas, pagal sutartį galėjo reikalauti. Į visas kitas varžybas G. Š. buvo įleistas. Iki to momento buvo glaudesnis bendradarbiavimas, arena daug padėjo krepšiniui. Krepšinis nori gyventi be taisyklių, nori laisvės, tai varžybose suteikė laisvę elgtis kaip nori. Nesuprantami dalykai ir teismo klaidinimas, kad asmuo nesupranta kas yra magnetinė kortelė. Kortele yra atrakinamos durys. „P. s.“ turi korteles, kurios tarnauja kaip darbuotojo pažymėjimas. Nuomininkai turi baltą kortelę be jokių nuotraukų, be nieko ir ja atsidaro duris. Kortelės yra peržiūrimos ir inventorizuojamos. Jei keičiasi nuomininkai, keičia ir korteles. G. Š. kortelė buvo išmagnetinta, ji nebeveikė ir jis visiems rodė, kad turi darbo pažymėjimą ir jis gali visur vaikščioti ir patekti. Kortelė turėjo būti grąžinta. Šiai dienai krepšinio klubas turi dvi korteles: A. K. ir dar vienas asmuo. Dėl G. Š. nepatekimo į areną jokio triukšmo niekas nekėlė, jis pats rašė visur raštus - Žurnalistų sąjungai, sporto federacijai, jis prisilygino visai žiniasklaidai, suklaidino visuomenę. Pats bendravo su žiniasklaida ir paaiškino, kad nėra respublikinės reikšmės įvykis, yra vietinės reikšmės problema, kurią reikia išspręsti, nėra jokio nusistatymo. Po viso to, kiek buvo prirašyta, pamanė, kad reikia į tai atsakyti į pareiškimą. Gal ir pasikarščiavęs parašė, kad neįleis, nes teismuose bylos, bet tai tikrai ne prieš visą žiniasklaidą. G. Š. išreiškė nuomonę straipsniuose, kurie buvo netinkami, šmeižiantys jų nuomonę, bet čia nėra nieko bendro. G. Š. straipsniuose išreiškė nuomonę. Jis rašo, kad padavė į teismą, bet tai tik 2012 metais, o G. Š. kreipėsi į prokuratūrą ankščiau. Patys kreipėsi į prokuratūrą, nes jiems atrodė, kad straipsniai apie areną neteisingi. Teismas sprendė ir pasirodė, kad tie straipsniai, teismo nuomone, nėra šmeižikiški. Tokie tarpusavio santykiai jau treji metai. G. Š. pila purvą. Prasidėjo 2011 m. vasario mėnesį, kuomet pasirodė straipsniai apie „Š. a.“, paskui sekė jo kreipimasis į prokuratūrą. Straipsniai atsiliepė neigiamai. Pats lygiai taip pat turėjo kreiptis, kad G. Š. persekioja, rašo dėl futbolo veiklos, atostogas su šeima nufotografuoja, ima iš „F.“, turėjo eiti į prokuratūrą, bet pakreipus, atėjo atsakymas – „ne“. Leidimas į varžybas nėra susijęs su buvusiais dalykais, tai tik dėl pasikeitusios bendros tvarkos. Negali pasakyti, kodėl G. Š. nenori laikytis tvarkos. Pats negali nurodyti apsaugos darbuotojams, nes jie nėra jo įmonės darbuotojai. Yra bendra tvarka, pats tik gali prašyti laikytis taisyklių ar reikalavimų. Nenurodė neįleisti konkretaus asmens. Telefoniniai kontaktai buvo. Buvo A. K. skambutis, kuriuo jis pasakė „vyruti, ne ten kiši nagus“. Su visais bendravo, kadangi skambino, sakė „gal įleiskim“, bet pats laikėsi savo taisyklių. Sakė, kad užsipildytų anketą, bet G. Š. jos nepildė. Tą dieną gal ir niekas jų nepildė, nes visi žurnalistai turėjo akreditacijas iš ankščiau, mano, sutapimas, kad tą dieną jis neturėjo vienas. Kad G. Š. yra Šiaulių klubo narys - atstovas spaudai, žinojo ar ne, bet šiandien nesupranta. Kai patogu, jis – atstovas spaudai. Daug kas dalyvauja Šiaulių klubo veikloje. Pats nesigilino, ar jis yra klubo narys. Dėl magnetinės kortelės rašte galima suprasti, kad jam reikalinga kortelė. Kortelės prašyti gali nebūtinai darbuotojai, tai klubo reikalas, kam reikalauti kortelių. Nežino, gal rašte ir buvo nurodytos pareigos, bet ką tai keičia. Vasario 7 dieną norėjo apsiginti nuo viso puolimo, kurį darė jam G. Š., todėl apsigindamas galbūt pasakė, kad „neįleisim“, bet tai nebuvo nusistatymas, kitą dieną įleido. Maža kas galėjo išsprūsti iš emocijų. Šališkumo nebuvo. Į teismą kreipėsi 12 dieną. Nežino, kodėl rašte neužsiminė apie akreditaciją, pačiam nerūpėjo. Labiausiai norėjo akcentuoti, kad tai nebuvo nusiteikimas prieš žiniasklaidą. Jei būtų akreditacija išimta sezono pradžiai, tai nebūtų apie ką ir kalbėti. Kovo 29 dienos raštas, pirmiausiai, į jo įmonę dėl akreditacijos G. Š. nesikreipė. Buvo B. t. transliuotojas ir AB „V.“ prodiuseris, kaip renginių organizatorius, gavo sąrašą norinčių patekti žurnalistų. Prieš tai buvo Z. koncertas Š. a., į kurį buvo gautas G. Š. prašymas patekti į koncertą, kurį tenkino ir po koncerto buvo neigiamas straipsnis, kuriame pateikti iškraipyti faktai. Kadangi „S.“ renginys yra respublikinės reikšmės, transliuojamas televizijos, todėl nenorėjo, kad G. Š. norės renginį sudirbti. Kreipėsi gražiai į „L. r.“ redakciją ir prašė jį pakeisti kitu žurnalistu. Jie sutiko ir situacija buvo išspręsta iš karto. Negali pasakyti, kuo skiriasi prašymas akreditacijai, nes yra atsakingas žmogus, gal atsirado žodis „susipažinau su taisyklėmis“. Asmuo privalo laikytis taisyklių, kiti žurnalistai taip pat jų turėjo laikytis. Taisyklės paskelbtos viešai internete, pakabintos prie durų. Žurnalistų pareiga susipažinti su taisyklėmis. G. Š. neturėjo akreditacijos, bet buvo įleidžiamas dėl žmogiškumo. Akreditacijos pažymėjimai yra neregistruojami. Juos išduoda atskiras žmogus, kuris atsakingas. G. Š. tą tvarką žinojo ir ankščiau kreipdavosi į tą žmogų. G. Š. atsisakė pildyti. Pačiam klubo direktorius sakė, kad reikia kažką daryti, tai ir sprendė, kad konflikto negilinti, elgėsi taip, kaip nori klubas. G. Š. leido dalyvauti be akreditacijos todėl, nes pasielgė žmogiškai. Klubui užtenka susipažinti su sutartimi, o ne su taisyklėmis. Klubas turėjo pasirūpinti, kas turi būti, bet nepasirūpino. Jei A. K. būtų parašęs prašymą rugsėjo mėnesį, G. Š. būtų išduotas leidimas. Ar būtų jis galiojęs po taisyklių, pasakyti negali. Jei klubas būtų kreipęsis, mano, kad būtų išdavę akreditaciją. A. K. teisme pats pasakė „gal aš kaltas, bauskit mane“. Pažymėjimas su nuotrauka tik VŠĮ „P. s.“. Pažymėjimas - tik raktas įeiti pro duris. 2007 metais a. gyvavimo pradžia, nebuvo galima numatyti visų problemų, jie norėjo pažymėjimų su nuotrauka, jo įmonė sutiko, kad jie tokius turėtų. Į viską buvo žiūrima geranoriškai. Neprivalo informuoti kada baigiasi leidimas. Pats pažymėjimo G. Š. neišdavė, ten net ne jo parašas. Kortelė buvo neveikianti, kurią nešiojosi G. Š.. Jis ją nešiojosi ir visus klaidino. Su kortelėmis niekas neįleidžiamas, tai tik raktas durims. Su tokiomis kortelėmis niekas neįleidžiamas. Žaidėjas į areną patenka pagal sąrašą. G. Š. gal pažinojo apsaugos darbuotojai, bet gal ir ne, nes tie patys žmonės nesėdi. Jie būna per renginius sugrupuojami dirbti arenoje, nes būna, kad apsaugos darbuotojai ir jo paties nepažįsta. Nežino nei vieno apsaugos darbuotojo pavardės ar vardo, kuris dirbo poste ar prie durų. Jei kitas žurnalistas ėjo su komanda, jei turėjo filmavimo kamerą, apsaugos darbuotojų blogas darbas, kad jie nesužiūrėjo. Dokumentų turėjo reikalauti. Su apsaugos darbuotojais kalbėjo apie tai, bet atrodo, kad sakė, kad tikrai filmavimo kamerų neturėjo. Taisyklės yra visai žiniasklaidai ir visiems akredituotiems. Nesigilino, ar G. Š. neturi akreditacijos. Dabar žino, kad G. Š. kreipėsi dėl leidimo. G. Š. atsakinga darbuotoja atsakė vasario 7 ar 8 dieną. Su apsaugos darbuotojais apie G. Š. prieš įvykį nekalbėjo. Apsaugą reguliuoja ne jis. Jie paklausia kiek bus žmonių renginio metu, tuomet jie apsprendžia kiek žmonių reikalinga renginyje. Žurnalistai arenoje turi darbo vietą, G. Š. jos neturi, jis guli, stovi kur papuola. Yra nufilmavę ir perdavę prokuratūrai. Yra žurnalistams staliukai, parašyta „spauda“, internetas , Wi-fi. G. Š. apie tai buvo įspėtas. Nuomininkas atsako už akreditaciją. Iki 2009 metų klubas vedė akreditaciją kol dirbo V. K., po to ši teisė buvo atiduota. A. K. yra pats visuose pareigose. Sutartyje 9.3 punkte viskas aiškiai parašyta. LKL „Ž. D.“ akreditacija rūpinosi nuomininkas, sutartis buvo kitokia. Šiai dienai arena nesikiša į akreditaciją. Pats dalyvavo ruošiant akreditacijos taisykles. Dėl žurnalistų, šie punktai buvo paimti iš Seimo, kiti - iš kitų įmonių. Akreditacijos taisyklėse galiojančios, jokių korekcijų nedarė. G. Š. traktuoja, kad gali atimti nuotraukas, tai nuotraukų niekas neatima, nepažeidus taisyklių, jei darai viską teisingai. Taisyklės yra tvarkai palaikyti, o ne kažką bausti. Su A. K. tą dieną telefonu buvo vienas sakinys, daugiau turbūt apie tą patį „nežiūrėkit, paskui išspręsim“. Nesutiko nusileisti taisyklėms, dėl ko jis pasakė paskutinę frazę, kuri įstrigo. Buvo vienkartinė anketa, bet principai to neleidžia daryti. Ją galėjo G. Š. užpildyti, tuo yra įsitikinęs. Tai paliudyti gali M. A.. Taisyklėse yra numatyta dėl vienkartinio leidimo. Leidimą būtų suteikęs apsaugos darbuotojas. Atrodo, budėjo ir pati M.. Kovo 13 dienos raštas, jei G. Š. atvyko kaip klubo narys, tuomet varžybų metu jis turėjo sėdėti ant atsarginio suolelio ir nevaikščioti po aikštelę. Fotografavimas su profesionalia įranga neturint akreditacijos ne žurnalistams yra griežtai draudžiamas. Pranešimą apie G. Š. neįleidimą į areną išsiuntinėjo atstovė spaudai, jų įmonės darbuotoja. Pačiam atrodė, kad G. Š. sistemingai užsiima šmeižikiška veikla. Teismo procesas jo ir jo įmonei baigėsi nepalankiai. Tai teismo nuomonė, nors pats gali turėti savo nuomonę. Paneigimo, kad G. Š. neužsiima šmeižikiška veikla, neprivalo išsiuntinėti. Pirmą kartą girdi, kad A. K. sakė, kad prašė atleisti iš klubo. Ne jo (G. R.) reikalas yra į klubą priimti nei narius, nei žaidėjus. Kas pateikė prašymą dalyvauti Z. koncerte, nežino, bet buvo parašytas straipsnis. A. K. vasario 6 d. galėjo sutvarkyti dokumentus dėl akreditacijos, duodant nurodymus G. Š., kad būtų užpildytų prašymą, tuomet būtų G. Š. įleistas į varžybas. Nelabai supranta, ką G. Š. publikacijose turi galvoje. Pats supranta, kad G. Š. diskriminuojamas, nes neįleido į areną. Mano, kad neįleidimas į areną, neturi nieko bendro su straipsniais, tai visiškai nesusiję. Publikacijas spausdintas spaudoje pats skaitė. Jei tai būtų susiję su straipsniais, G. Š. galėjo neįleisti į areną prieš tris metus, t. y. kuomet buvo išleistas pirmas straipsnis.

Nukentėjusysis G. Š. teisme parodė, kad dirba „L. r.“ dienraštyje korespondentu - fotografu nuo 1998 m. pabaigos bei krepšinio klube „Š.“ - atstovu spaudai – fotografu nuo 2003 metų. G. R. pačiam pažįstamas asmuo, santykių šiai dienai nėra jokių. Iki 2013-02-06 yra G. R. ne kartą kalbinęs kaip korespondentas, rašęs apie varžybas. Priešiškumas iš G. R. pusės atsirado parašius publikacijų ciklą apie Š. a. prieš kelerius metus. Tuomet pats buvo paduotas į teismą, kuris vyko Vilniuje, už šmeižtą, garbę ir orumą žeminančią informaciją. Pirmos instancijos teismas atmetė visas pretenzijas. Kiek žino, dabar sprendimas yra apskųstas. G. R. buvo nepatenkintas jo parašyta publikacija. Tai kilo dėl žurnalisto pareigų. Pirmas įvykis įvyko 2013-02-06, tą vakarą buvo varžybos tarp Šiaulių ir Klaipėdos „N.“. Pats, kaip klubo atstovas, visuomet dalyvauja, jei nėra aplinkybių, kurios jam pačiam sutrukdytų. Į varžybų vietą stengiasi atvykti valandą prieš varžybas. Likus maždaug apie dvi valandas iki varžybų, paskambino Šiaulių klubo asistentas ir sakė, kad apsaugos darbuotojai sakė, jog jį (G. Š.) neįleis, nes išleistos kažkokios taisyklės. Atsivertė „Š. a.“ tinklapį ir pamatė atsiradusį naują akreditavimą. Parašė elektroninį laišką, kad jį akredituotų į tas varžybas ir išvažiavo į areną. Elektroniniu paštu vasario 6 dieną jokios informacijos negavo. Vėliau pačiam buvo pasiūlyta užpildyti formą, kurią sutiko užpildyti, jei būtų patikslinti kai kurie punktai. Vasario 6 dieną taisykles matė, greitai jas perskaitė, nes buvo ribotas laikas. Krepšinio klubui nėra suteikęs įgaliojimų jo vardu pildyti. Licencijų sąrašas sudaromas iš komandos narių, kurie vyksta į varžybas. Pats buvo įtrauktas sąraše. Dešimt metų nebuvo jokių problemų patenkant į nei vieną areną. Nebuvo girdėjęs apie naujas taisykles. Atvykus pateikė žurnalisto pažymėjimą, klubo darbuotojo pažymėjimą, tačiau apsaugos darbuotojai neįleido. Klubo darbuotojai atnešė oficialų licencijuotų asmenų sąrašą, kuriame buvo įtrauktas kaip komandos narys su licencijos numeriu, tačiau buvo neįleistas. Apsaugos darbuotojai paaiškino, kad gali patekti į salę tik kaip žiūrovas, negali įsinešti savo profesionalios fotografavimo technikos. Apsaugos darbuotojams rodė klubo darbuotojo pažymėjimą, žurnalisto pažymėjimą, jie paaiškino, kad klubo darbuotojo pažymėjimas nebegalioja nors yra parašyta –„neterminuotas“. Po to pamatė ant arenoje dirbančių asmenų lygiai tokius pat pažymėjimus. Vienas iš vyresnių apsaugos darbuotojų skambino G. R.. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad jis jau turi problemų, kadangi buvo praleistas pro apsaugos postą šalia posto. Atėjo treneris, su juo nuėjo į šoną, 15 metrų į šalį, jis rūkė, su juo šnekučiavosi apie esamą padėtį. Pats suprato, kad kažkas matė, jog jis vaikšto ir grįžus prie posto apsaugos darbuotojas sakė „aš apskritai turiu problemų, turėtum būti lauke“. Iki to laiko nežinojo, kad klubo pažymėjimas gali būti negaliojantis. Kiti klubo nariai, treneriai, direktorius, kiek žino, įeiti neturėjo jokių kliūčių. Kiek žino, klubo vadovas turi tokią pačią kortelę kaip ir jis. Pagrindinis dokumentas būna narių sąrašas, kuris yra paduodamas ir yra įleidžiami visi. Sąrašas reikalingi visose varžybose. Žaidėjai turi išduotas licencijas, jis pats, kaip klubo darbuotojas, turėjo klubo darbuotojo pažymėjimą ir dabar jį turi. A. K. ir G. R. pokalbio turinio nežino, jie kalbėjo ne prie jo, pasakė, kad bus neįleistas. Derybos truko ilgai, buvo rodomi dokumentai, pažymėjimas, sąrašas, buvo informuotas LKL direktorius. Tą vakarą buvo LKL direktorius L. G. atvažiavęs, klubo darbuotojai bandė su juo kalbėti, bandė jam skambinti, bet vis tiek į varžybas nebuvo įleistas. Kiek vėliau paaiškėjo, žurnalistus akredituoti teisę turi krepšinio klubas, kuris yra varžybų organizatorius. O jei varžybų organizatorius nedaro akreditacijos, ji absoliučiai nereikalinga ir žurnalistai turi būti įleisti su žurnalisto pažymėjimu. Tą vakarą arenos generalinis direktorius G. R. buvo, jį matė sėdintį prie L. G., kuomet pateko kaip žiūrovas. Kadangi kilo rezonansas, buvo priverstas atsakinėti į kolegų, pažįstamų, giminaičių klausimus kas vyksta. Po to direktorius išplatino viešą laišką, kuris buvo išplatintas Lietuvos žiniasklaidai, kai kas jį išspausdino, kai kas neišspausdino, kuriame ir buvo parašytos visos priežastys, kodėl jis neįleistas į areną. Šis minimas raštas byloje yra. Kadangi negalėjo patekti į varžybas, tai negalėjo ir varžybų fotografuoti. Į varžybas taip pat buvo atvažiavęs ir klubo „N.“ atstovas A. E., kuriam, kaip vėliau sužinojo, jokių kliūčių įeiti nebuvo. Minėto atstovo vėliau paklausė, kaip pateko į areną, jis sakė „paprastai“. Po varžybų jo, kaip krepšinio klubo darbuotojo, darbo dalis yra surengti spaudos konferenciją ir sukviesti abiejų komandų trenerius ir po žaidėją. Apsaugos darbuotojai jo neleido, sakė negalima. Tuomet praprašė, kad patys žurnalistai pasidarytų spaudos konferenciją. Neįleidimo faktą matė daug kas: krepšinio klubo direktorius A. K., treneris P., trenerio asistentas V. P., direktorius L. G.. Jie visi buvo labai nustebę, kadangi kartu yra apvažiavę ne mažai Europos šalių ir niekur taip nėra buvę. Kodėl neįleido apsauga, daug neaiškino. Mano, kad buvo neįleistas į varžybas dėl publikacijų dienraštyje „Lietuvos rytas“. Publikacijos buvo penkios ar septynios apie areną ir jos veiklą. Jie atsisakė pateikti visą informaciją, tai iš karto buvo negatyvi informacija, pateikė mažą dalį aprašytos informacijos. Pats jose aprašė ką rodė faktai, ką pats matė. Tai nebuvo neigiama publikacija. Publikacijų neskirsto į neigiamas ar teigiamas, tai buvo aprašyti faktai. Nuomonę apie publikaciją susidaro skaitytojas. Publikacijos buvo iki 2013-02-16. Buvo kreiptasi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl įvykio. Straipsniuose buvo iškelti klausimai apie automobilių pirkimą, nuomos įkainius, susijusias įmones su konkurso dalininkais, šių straipsniu pagrindu Šiaulių apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuris tebevyksta. Yra speciali grupė, kuri prižiūri kaip vykdomos sutartys, ir pats tuos asmenis kalbino. Po to paaiškėjo, kad vienas koncesijos punktas buvo pakoreguotas ir pasirašytas ne toks, kokiam buvo pritarusi Šiaulių miesto taryba, dėl to buvo byla teisme, kuri baigėsi taikos sutartimi, šis punktas buvo atsisakytas. Taikos sutartis buvo sudaryta praėjusių metų pradžioje, po tos sutarties atsirado trukdžiai jam patekti į areną. Pats darė žurnalistinį tyrimą dėl arenos. Juose kėlė teisėtumo klausimus, kad būtų ginamas viešas interesas, kreipėsi į prokuratūrą. Prokuratūrai netenkinus prašymo, buvo rašomi skundai, vyko byla. Viskas išsisprendė taikos sutartimi. Jo manymu, G. R. turėjo žinoti, kad jis (G. Š.) yra klubo narys, nes jos sūnus dirbo klubo vadybininku. Su komanda visur važinėja daugiau kaip 10 metų, vienoje kelionėje yra važiavęs ir pats G. R.. Klubo tinklapyje visur parašyta, kad jis yra darbuotojas, yra ir jo nuotraukos. Varžybose fotografuoja aikštelę, trenerių reakcijas, žiūrovų, sirgalių reakcijas, fotografas gali fotografuoti iš tribūnų. Negalėjo įsinešti fotoaparato, nes jį iš karto įspėjo apsauga. Tuomet teko važiuoti namo, pasidėti kuprinę su fototechnika ir su krepšinio abonementu pateko į varžybas. Tuo metu negalėjo atlikti pareigų kaip žurnalistas ir klubo darbuotojas. Varžybų metu fotografuoja du kėlinius, po to iš karto siunčia „L.rytas“ portalui, pasibaigus varžyboms, yra iš karto publikuojamos nuotraukos su reportažu. Pasibaigus varžyboms, rengia konferenciją, po konferencijos aprašo krepšinio klubo „Š.“ svetainėje. Tą dieną nieko panašaus padaryti negalėjo. Tą dieną galėjo pateikti tik šiokį tokį varžybų aprašymą, nes varžybas matė kaip žiūrovas. Jokių priekaištų, pastabų iki šios dienos nėra buvę nei iš teisėjų, nei iš varžybų dalyvių. Matė G. R. interpretaciją, kuri buvo atsiųsta į krepšinio klubą, kuri buvo atsiųsta po 2013-02-06. Buvo atsiųstas raštas, kad jis (G. Š.) neva nusižengė kažkokioms taisyklėms, nors visose Lietuvos arenose fotografuoja vienodai. Nei Lietuvos, nei Europos, nei Amerikos arenose nėra turėjęs nei vieno nusiskundimo. Iki 2013-02-06 iš G. R. nusiskundimų nematė ir negirdėjo. Kiek jam yra žinoma, tai tą dieną tik jis turėjo kliūčių patenkant į varžybas. Po vasario 6 dienos buvo nusiuntęs raštą, parašė, kad liautųsi jį persekioti, kad netrukdytų jo darbo, kadangi turi mažamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti. Jie parašė, kad jo nepersekioja ir nieko nedaro nusikalstamo. Raštą buvo nunešę apsaugos tarnybai, kad jie netęstų veikos jo (G. Š.) atžvilgiu, tuomet atsirado laikinosios akreditacijos, kurios išnyko. Laikinos akreditacijos atsirado į dvi tris varžybas asmeniškai jam. Gavo laikiną akreditaciją, neturėjo jokio išrašyto dokumento, tuomet iš jo buvo reikalaujama pasirašyti naująsias akreditacijos taisykles. Tik vėliau sužinojo, kad nereikėjo siųsti nuotraukos, tik vėliau perskaitė LKL nuostatus, kuriuose yra taip, kad LKL organizatorius yra krepšinio klubas. Krepšinio klubas daro akreditacijas. Jei krepšinio klubas nerengia akreditacijos, tai žurnalistai turi patekti į varžybas nemokamai, pateikiant žurnalisto pažymėjimus, galioja tose varžybose. LKL nuostatuose yra apibrėžta kaip viskas turi vykti, tai taisyklės visiems varžybų dalyviams. Pačiam nežinoma, ar „Šiaulių klubas“ kreipdavosi dėl jo paties patekimo. Iš arenos M. atsiųsdavo priminimą, pats atsakydavo laišką „prašau mane akredituoti“. Kiek kartų tai vyko, nepamena. 2012-2013 metais, mano, kad siuntė prašymą akreditacijai. Šis laiškas ateidavo prieš čempionatą, rudenį. Dabar M. nebedirba. Gaudavo laišką „žurnalistai akredituokitės tam ir tam renginiui“, dabar tokių priminimų nebegauna. Jei būdavo pamiršęs akredituotis, tai paspausdavo atsakyti „prašau mane akredituoti“, nuotrauka buvo ta pati, daugiau nieko nereikėjo. Pats vasario 6 dieną kreipėsi, šį laišką turi. Rudeninio išsaugojęs neturi, bet mano, kad kreipėsi. Parašė raštą kokiomis sąlygomis galima pasirašyti. Jo netenkino tokios sąlygos, kad iš jo galima konfiskuoti nuotraukas. Taisyklėse pamatė kelis punktus, kurie, jo nuomone, galėtų pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus, pavyzdžiui, numatyta galimybė konfiskuoti vaizdo medžiagą, nuotraukas, kas, jo manymu, yra neteisėta. Naujosios akreditacijos taisyklės kabo ant durų, bet akreditacijos išnyko. Šiuo metu patekti į areną kliūčių nėra. Į kitas varžybas eidavo nežinodamas kas bus. Naujosios akreditacijos išdavimas buvo dėl kilusios reakcijos, nes žurnalistai reagavo į neleidimo faktą, klubas reagavo. Pačiam neteko girdėti, kad kitiems žurnalistams kiltų problemų dėl neįleidimo. Yra tekę girdėti kaip į „Ž. A.“ buvo neįleidžiami „L. r.“ žurnalistai, bet greitai draudimas buvo panaikintas. Vasario 6 dieną pats su G. R. nekalbėjo. Viskas yra dėl naujos akreditavimo tvarkos, kuri išleista sausio gale, bet pats apie ją nieko nebuvo girdėjęs. Pats su sporto žinių žurnalistu nekalbėjo. Tą vakarą krepšinio tinklapį įdėjo paaiškinimą, kodėl nėra nuotraukų, niekur nesikreipė. Žurnalistai pamatė ir pradėjo skambinti. Po vasario 6 d. buvo išplatintas arenos generalinio direktoriaus atviras laiškas Lietuvos žiniasklaidai, jame buvo minima, kad jis (G. Š.) jau yra paduotas į teismą. Perskaitęs kreipėsi į teismo atstovą spaudai V. J. ir prašė pasižiūrėti, ar iš tiesų yra paduotas į teismą, bet tuo metu dar nebuvo paduotas į teismą. Vadinasi, į teismą buvo paduotas po vasario mėnesio 6 dienos. Vasario 6 dieną vienkartinio leidimo jam niekas nesiūlė. Kaip kiti įėjo, nematė, nes rūpinosi savo reikalais. Jei būtų padaręs prierašą „su taisyklėmis susipažinęs“ ir su dviems punktais nesutinka, kas būtų įvykę, nežino. Kai perskaitė G. R. raštą, išnyko abejonės, kad neįleidimas yra susijęs su akreditavimu. Nežino, kodėl kitą dieną buvo išduotas laikinas leidimas. Kad baigėsi klubo magnetinių kortelių galiojimo laikas, jam asmeniškai nežinoma. Kad vasario 4 dieną klubas kreipėsi dėl naujų kortelių, taip pat nežino. Pats yra techninis darbuotojas, kuris dirba apibrėžtą darbą. Komandinė kortelė jam yra išduota. Išduodant kortelę sakė, kad ji išduota „P. s.“. Ant kortelės yra arenos logotipas, apačioje KK „Š.“, leidimas, ryšiai su visuomene. Lygiai tokias pat korteles turi arenos darbuotojai. Ar kortelės pratęsiamos kasmet, nežino, nėra „P. s.“ darbuotojas. Po to bandė akredituotis į renginį „A. sv.“, kadangi „L. r.“ Šiaulių krašte yra du korespondentai. Tuo metu „L. r.“ korespondentas Šiaulių krašte buvo jis vienintelis, kolega V. buvo „L.“ atskiros bendrovės darbuotojas. Vyko renginys „A. s.“. „T.“ redaktorius pasakė, kad reikia padaryti reportažą iš šio renginio. Pasakė, kad gali būti problemų ir gavo organizatorės kontaktus. Po to su ja susisiekė, pakalbėjo ir jam pasakė, kad yra nepageidaujamas asmuo, tai pasakė G. B. – „B.“ televizijos darbuotoja. Jam parašė elektroninį laišką A. M., kad kreiptis į kontaktinį asmenį G. B.. Į ją kreipėsi ir ji nurodė redaktorius. G. B. nenurodė, kad renginio organizatorius ne „B.“ televizija. Negalėjo ten patekti ir neparašė teksto, neišspausdino, nenufotografavo ir negavo honoraro. G. B. pasiūlė kvietimą, bet jai atsakė, kad jo jam nereikia. Ji buvo atsakinga ir tvarkė į šį renginį visą akreditavimą. Iš pradžių sakė viskas tvarkoje, bet po to sakė, kad jo neįleis ir negalės fotografuoti. Pats nežino, ar G. B. bendravo su „Š. a.“ generaliniu direktoriumi. Bet suprato, kad buvo bendrauta su direktoriumi ir pasakytas kategoriškas „ne“. Jam teisė patekti į renginius buvo apribota. Tai, kad gali būti neįleistas, rodė renginio vieta. Keletą mėnesių nežinojo, ar pateks į renginius. Kuomet kai į keturias – penkias varžybas pateko, tapo aiškiau, kad į krepšinio varžybas pateks. Kitiems žurnalistams problemų patekti nebuvo. Šio renginio organizatorius buvo „B.“ televizija. G. B. sakė „aš nieko prieš tavo patekimą, bet galiu pasiūlyti tik kvietimą į renginį, jei yra noras“. Pats į šį renginį nepateko, o pateko kolega V., tačiau jis buvo portalo „L.“ darbuotojas, 3-4 metus buvo atskirti. Į laikraštį negalėjo patalpinti savo straipsnių, nes „T.“, laikraštis yra jo (G. Š.) sritis. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Jie, „L. r.“ žurnalistai, pajamas gauna iš dviejų šaltinių, tai pagrindinis atlyginimas – fiksuota suma ir honoraras, kuris svyruoja ir priklauso nuo straipsnių ir patalpintų fotonuotraukų. Jei parašo mažiau straipsnių, lieka tik fiksuota suma, kuri nekintanti. Pats paskaičiavo, kad negavo tiek pajamų. Straipsniai yra publikuojami „L. r.“ iš kiekvieno renginio. Asmeninėje paskiroje publikuojama daug jo nuotraukų, jos nemokamos, už jas honoraro negauna. Honorarą gauna už laikraštyje ir portale publikuojamas nuotraukas ir tekstus. Jei rašo apie sportą, tai siunčia sporto redaktoriui, jei rašo aktualiją, siunčia aktualijos redaktoriui, publikuoja redaktorius. Piniginę sumą palaiko ir pareikštai neturtinei žalai atlyginti. Tai buvo didelio nerimo, įtampos dienos. Turėjo aiškintis draugams, šeimos nariams, kolegoms. Apie tai rašė visa Lietuvos žiniasklaida. Kadangi fotografavimas ir straipsnių rašymas yra vienintelis šaltinis, buvo nerimas dėl šeimos išlaikymo. Daug metų yra neatlygintinas kraujo donoras, kuris imamas iš absoliučiai sveiko žmogaus, šiuo atveju nuo įtampos sveikata buvo gerokai išsibalansavusi. Į medikus kreipėsi praėjus savaitei po įvykio. Iš pradžių gėrė nuo galvos skausmo tabletes, kurios nepadėjo. Prieš porą metų turėjo išrašytų vaistų nuo kraujospūdžio bandė ir juos gerti, po to visai pablogėjo. Nėra mėgėjas lankytis pas gydytojus, todėl kreipėsi pas gydytoją vasario 15 dieną. Po to buvo pas medikus dar keletą kartų. Gydytoja buvo uždraudusi dirbti, buvo skirtas medikamentinis gydymas nuo kraujospūdžio „Nebilet“, raminantys vaistai, kurių pavadinimo nepamena. Sveikatos būklė nepagerėjo, gydytoja norėjo, kad savaitę nedirbtų. Dar lankėsi kelis kartus pas gydytoją. Būklė po truputį gerėjo, būklė atsistatė maždaug po mėnesio. Iki šiol yra labai nemalonu, nes dar iki šiol paklausia „kaip tau ten ar dabar patenki“. Vaistų dabar nevartoja. Vaistus gėrė netrumpą laiką.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju yra pažįstami, santykiai darbiniai. Yra krepšinio klubo „Š.“ prezidentas. G. Š. yra „Š.“ klubo spaudos atstovas, pilnateisis klubo narys dalyvaujant varžybose, kuris turi atlikti nurodytas krepšinio nuostatų funkcijas. G. Š. turėjo atlikti spaudos konferencijas, nušviesti spaudoje, turi teisę ant atsarginių žaidėjų suolelio atsisėsti, pilnateisis varžybų narys. Jo nuomone, akreditacija yra reikalinga, tačiau užsieniečiams. G. Š. turėjo darbo pažymėjimą, kortelę, kurioje yra kodai ir turėjo teisę įeiti. Asmuo nebuvo įleistas. Mano, kad G. Š. turėjo būti darbo vietoje. Jį turėjo nubausti, tačiau žmogus paprašė kito žurnalisto, kad pravestų konferenciją, kad nenubaustų dėl nesuorganizavimo konferencijos. Pats iš kitų trenerių sužinojo, kad prie tarnybinio įėjimo buvo išklijuotas lapas dėl akreditacijos, tačiau pats jo teksto nežino. Neįleistas buvo galbūt dėl to, kad tai buvo asmeniniai santykiai, nors nenori nei direktoriaus, nei žurnalisto šmeižti. Tą dieną pats pirmas atvyko į areną. Kalbėjo su apsaugos darbuotojais ir G. Š., nes jį įleido į koridorių, atėjo LKL organizacijos direktorius ir paskambino G. R., kad, jų manymu, jis neteisingai elgiasi ir G. Š. turi būti įleistas, tačiau jis nesutiko, sakė reikalinga akreditacija. G. Š. yra jų klubo paraiškoje ir turėjo būti įleistas. „N.“ turi tokį patį asmenį kaip G. Š., - tai E., jis lyg ir buvo arenoje. E. įėjo su komanda. Pats kitų žmonių nesekė, turbūt buvo įleisti, užpildė paraišką. Telefonu su G. R. kalbėjo, kalbėjo ir L. G., tačiau buvo pasakyta, kad reikalinga akreditacija. Akreditacija yra reikalinga tarptautiniams žurnalistams, nes nuostatuose yra parašyta, kad į renginį įleisti su darbo pažymėjimais. Kad G. Š. nebus įleistas į varžybas, kalbėjo treneriai. Po to pats matė užrašą, rodė anketą, sakė, kad pats užpildytų, bet pats kito asmens vardu anketos pildyti negali. V. P. atėjo ankščiau ir galbūt paskaitė taisykles. Apsaugos darbuotojai aiškino, kad G. Š. neturi akreditacijos, tačiau jis yra bendroje paraiškoje ir turi dalyvauti. Apie taisykles sužinojo įvykus konfliktui. Rašė prašymą, kuris buvo patenkintas. Asmuo buvo įleidžiamas suteikiant jam laikiną leidimą. Nematė, ar kiti žurnalistai užpildė dokumentus, bet kurie ėjo, tie ir įėjo: „Š. k.“, „Š. n.“, „S.“ žurnalistai. Mano, kad G. Š. buvo neįleistas dėl straipsnių apie arenos veiklą. Apie akreditaciją sužinojo po konflikto. Apie akreditavimo taisyklių pakeitimus informavo tik po konflikto. Pats turi tokią pat praėjimo kortelę kaip ir G. Š.. Ar tuo metu kortelės jau buvo naujos, nepamena. Dabar turi naują kortelę, kada ją gavo, negali pasakyti. Treneriai, masažistai eina pagal klubo paraišką. LKL dalyvio korteles turėjo jis pats, buhalterė, G. Š.. Dėl kurių asmenų kortelių pakeitimo kreipėsi, sąrašas yra. G. R. sūnus dirba tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir G. Š., jis tą dieną buvo įleistas į varžybas. Su kokiu pažymėjimu G. R. sūnus buvo įleistas, nežino. Apsaugos darbuotojai pažįsta žaidėjus ir pažymėjimų jiems niekas nerodo. Po to atnešė LKL krepšinio dalyvių sąrašus. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad be akreditacijos jis nebus įleistas, sąrašas negaliojantis. Apsaugos darbuotojas pasakė „toks nurodymas neįleisti G. Š., nes jis neužpildė anketos“. Nurodymus apsaugos darbuotojams duoda „A.“ direktorius. G. R. telefonu pasakė „neįleisim“, ką pats galėjo padaryti, turėjo prasidėti varžybos. Tuo metu negalvojo, kad viskas taip rimtai išeis, jį sulygino su eiliniais žurnalistais, pagal paraišką jis turi dalyvauti. Už akreditaciją yra atsakingas klubas. Paties žmona dirba klube, ji bendra tvarka išduoda akreditacijas, neįsiskaitant į nuostatus kas yra parašyta. Ji išduoda visiems Šiaulių krašto žurnalistams, kurie kreipiasi: vardas, pavardė. Iš viso trys - keturi žurnalistai. Paskutinius tris metus klubas tuo neužsiėmė. Nežino kaip atsitiko, kad įvedė tokius nuostatus. Džiaugtųsi, kad kuo daugiau ateitų žurnalistų ir parašytų. Vadovavosi nuostatomis, kad kiekvienas žurnalistas gali dalyvauti su darbo pažymėjimu. „P. s.“ tinklapyje parašė, kad žurnalistai bus įleidžiami su „P. s.“ akreditacija. Paskambinus G. R. sakė, kad reikalinga užpildyti akreditaciją, kurioje žurnalistui 2 punktai netiko. Apie tai sakė vėliau. Vasario 6 dienos konkretaus pokalbio nepamena, prašė, kad įleistų žurnalistą, o jam G. R. sakė „jis neturi akreditacijos“. G. Š. į varžybas įėjo su abonementu. Vėliau į varžybas buvo laikinai įleidžiamas, tikėjosi, kad jis užpildys anketą. Kaip toliau į renginius buvo įleistas G. Š., nežino. Sutinka su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jei taip sakė. Įsigaliojo sena taisyklė, buvo įleidžiamas be jokios akreditacijos. Ar G. Š. pildė akreditaciją, nežino. Prieš varžybas L. G. G. R. kalbėdamas prie jo paties sakė „ne laikas aiškintis, būk žmogus, įleisk“. G. Š. po varžybų bandė patekti į konferencijų salę, tačiau prie jo visą laiką vaikščiojo apsauginis. Po to G. Š. sakė, kad spaudos konferenciją praves kitas. Koridoriuje G. Š. matė, kaip viskas vyko, nematė. G. Š. suorganizavo, kad įvyktų spaudos konferencija. Į kitas arenas patekti paties praktikoje problemų nebuvo. Buvo G. R. kalba „būtų gerai, kad žurnalistas nedirbtų, nes jo sūnus ir žurnalistas negali kartu dirbti viename klube“. G. R. pareiškė pageidavimą „geriau, kad jis nedirbtų“. Pagal LKL taisykles įeiti į varžybas G. Š. galėjo. Taisyklės skirtos dalyvaujantiems klubams, rengiamos pagal Fiba Europe taisykles. Su „P. s.“ turi nuomos sutartį. LKL čempionatų nuostatomis turi vadovautis, kad įvyktų renginys. Sutarties 9.3 punkto neskaitė. Pats vadovaujasi nuostatomis, nes G. Š. yra bendroje paraiškoje kaip klubo darbuotojas. Jis turi įėjimo leidimą, kortelę, išduotą „P. s.“. Klubas duoda sąrašą kam reikalingi, moka už kortelių pagaminimą, tai techniniai dalykai, kortelės yra veikiančios, suvesti kodai. Pažymėjimą išduoda „P. s.“, pasirašė jis pats, nes atnešė ir liepė pasirašyti. 2009 metais prašymų dėl akreditacijos, tai buvo tik formalumas, į tai nesikišo. Jam (A. K.) atrodė, kad užpildydavo sąrašą, kas turi teisę įeiti. Akreditaciją išduodavo M.. Pats kreipėsi į „Pramogų salą“, nes reikėjo išspręsti konfliktą. G. Š. įleido dviems - trims varžyboms. Nežino, ar G. Š. kreipdavosi į „P. s.“. Pačiam buvo svarbiausiai, kad G. Š. būtų darbe. Pripažįsta, kad įforminti akreditaciją buvo klubo pareiga. G. Š. yra klubo techninis darbuotojas, jo tiesioginė darbovietė „L. r.“. Nuomos sutartis buvo perrašyta nauja, jos punktų nepalygino. Nepamena, ar spaudos konferencijos patalpos įeina į bendrą plotą.

Liudytojas V. P. teisme parodė, kad santykiai tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiuoju yra dalykiniai, konfliktų nėra. Yra „Š.“ krepšinio klubo trenerio asistentas. G. Š. yra atstovas spaudai, G. R. – „P. s.“ generalinis direktorius. Žino, kad į varžybas buvo neįleistas spaudos atstovas. Patį informavo apsaugos darbuotojas, berods S. L.. Informavo apie tokią situaciją G. Š., po to paskambino A. K., jis sakė „atnešk lapą“, po to darbas baigėsi, ir išėjo į varžybas. G. Š. paskambino iki varžybų likus pusantros valandos, o A. K. 10 minučių po to. Tą dieną pats bendravo tik su apsaugos darbuotojais. Atnešė lapą, kad jis yra jų klubo darbuotojas ir kad turėtų jį įleisti kaip darbuotoją. Atsineštą lapą rodė apsaugos darbuotojams, jie buvo keturi. Apsaugos darbuotojai atsakė, kad pasitars su apsaugos vadu ir priims sprendimą įleisti ar ne. Tą kartą G. Š. neįleido. G. Š. buvo neįleistas dėl nesutarimų tarp ieškovo ir atsakovo, dėl kažkokių straipsnių apie arenos valdytoją. Dėl kitų žurnalistų nežino, ar jie pateko ar ne. Ant durų buvo lapas, tačiau jo pats neskaitė. Lapas atsirado tą pačią dieną, prieš varžybas. Ar A. K. bandė spręsti dėl G. Š. įėjimo, nieko nežino. Pats klube administracinio darbo neatlieka. Leidimo įeiti į areną neturi. Į areną pateko pagal tą patį sąrašą, kuriame yra G. Š.. „Š.“ klubo darbuotojų pažymėjimo neturi. Apie straipsnius pasakė savo asmeninę nuomonę, straipsnius yra skaitęs.

Liudytoja M. A. teisme parodė, kad G. R. yra buvęs darbdavys. G. Š. – žurnalistas, su kuriuo bendravo, asmeniškumų, priešiškumų nėra. „P. s.“ dirbo nuo 2007 m. birželio mėnesio vadybininke. Į darbo funkcijas įėjo bendravimas su žiniasklaida. 2013 m. vasario mėnesį ryte perskaičiusi el. paštu gautą laišką sužinojo, kad G. Š. buvo neįleistas. Pašte buvo gautas G. Š. prašymas dėl akreditacijos. Laiškas buvo adresuotas jai ir „P. s.“. Pakalbėjo su G. R., parodė laišką, tuomet jau buvo naujos taisyklės, kurių pagrindu reikėjo užsipildyti anketą dėl leidimo į varžybas. Naujos taisyklės buvo įvestos sausio mėnesį ir taisyklių pagrindu reikėjo užsipildyti anketą norint akredituotis į krepšinio varžybas. Iki krepšinio varžybų iš G. Š. nebuvo gautas joks laiškas. Taisyklės buvo paskelbtos „A.“ tinklapyje ir iškabintos prie tarnybinio įėjimo durų. Datų nepamena, bet tai buvo padaryta savaitės laikotarpyje. Pati dalyvavo rengiant taisykles ir siūlant taisyklių punktus. Jos žiniomis, kiti žurnalistai su kliūtimis nesusidūrė, nes jiems akreditacija buvo išduota sezono pradžioje, visi kiti žurnalistai turėjo. Taisyklėse buvo numatyta, kad į varžybas gali patekti akredituoti žurnalistai. G. Š. kreipėsi vasario 6 d. iki varžybų likus valandai ar pusantros. Apie tai pati sužinojo ryte, nes renginio metu pati nebūna. Taisyklėse buvo numatyta akreditavimo tvarka, kad gali būti suteikta laikina akreditacija, tai užimtų tris ar penkias dienas. Vasario 6 d. apie pietus taisykles pakabino prie durų ant stiklo, nežino, kodėl kiti jų nematė. Pagal taisykles G. Š. turėjo užpildyti anketą. G. Š. parašė laišką, kad ankščiau yra teikęs prašymą akreditacijai, bet pati tokių laiškų nerado. Kiek pamena, kiti žurnalistai nesikreipė dėl akreditacijos. Jie turėdami akreditaciją taisyklių sąlygas išpildė. G. Š. akreditacijos neturėjo. G. Š. buvo informuotas, kad neturi akreditacijos ir negalės patekti į areną, kada tiksliai nepasakys, bet tai buvo rugsėjo – spalio mėnesiais. Prieš tai jis į varžybas ateidavo kaip klubo narys, kol tvarka dėl akreditacijos nebuvo apibrėžta. Nežino kas ir kaip įleidžiamas į varžybas, nežino kada kas ir kaip į leidžiamas. Mano, kad dėl G. Š. kreipėsi į sporto vadybininką, kuris administruoja krepšinio varžybas - M. R., kuris paaiškino, kad asmuo neturėjo akreditacijos. M. R. - VšĮ „P. s.“ darbuotojas, jam akreditacijos nereikia. Taisyklės buvo paskelbtos tinklapyje www.š..lt ir pakabintos renginio dieną. Jos nuomone, tą dieną pakabintos todėl, kad nesimaišytų su kitais renginiais. Apie taisykles neinformavo žurnalistų. Mano, kad pagal naujas taisykles tvarkos turėjo laikytis visi akredituoti žurnalistai. Su taisyklėmis turi susipažinti visi. Akreditacijai reikalinga pateikti prašymą. Iki taisyklių galima buvo paskambinti, pasakyti vardą, pavardę, kontaktinius duomenis, nuotraukos nereikėjo. Pagal naujas taisykles reikėjo pildyti anketą, anketa viena iš formų surinkti duomenis. El. paštu anketą pateikti buvo galima. Duomenys buvo papildomai patikslinti, pagal naują tvarką reikėjo nuotraukos, vardo, pavardės, kontaktinių duomenų, atstovaujamą žiniasklaidos priemonę. Pateikus G. Š. prašymą, jam buvo priminta, kad reikia užpildyti anketą, kadangi tai numatė taisyklės. Jei taisyklės to reikalauja, tai yra privaloma. Taisyklių šablono nėra, tam tikri punktai buvo paimti iš Seimo akreditavimo taisyklių, ar tokie punktai buvo taisyklėse, nepamena. Visi žinojo, kad G. Š. yra klubo atstovas spaudai, tai buvo parašyta ir klubo tinklapyje. Dėl koncertų siuntė priminimus, kad reikia akredituotis. Į krepšinio sezonus 2007 metais siųsdavo, po to žurnalistai nesikeičia, tai to nedarydavo, visi patys pasiklausdavo. Mano, kad A. E. neturėjo akreditacijos. Kaip E. pateko į varžybas, nežino. Kiek užtrukdavo akreditacijos suteikimas, tiksliai negali pasakyti, tačiau iki pirmų sezono varžybų visi gaudavo. Ankščiau neįleistų žurnalistų nėra buvę. Būdavo žurnalistų prašymas rugpjūčio, rugsėjo mėnesį akredituotis į varžybas. Žurnalistų, kurie kreipėsi prieš sezoną, buvo. G. Š. dėl akreditacijos kreipėsi tik vasario mėnesį, iki kovo 1 d. kitų kreipimųsi nebuvo. Kiek pamena, į dvi – tris varžybas jam buvo suteikta laikina akreditacija. Pati G. Š. prikabino anketos pavyzdį, prašė ją užpildyti. G. Š. neužpildė anketos, pasakė kad yra siuntęs ankščiau. Akreditacija galėjo būti klubo pareiga, po to klubas ir kreipėsi dėl akreditacijos. G. Š. ankščiau prieš sezonų pradžią kreipdavosi dėl akreditacijos. Vasario 6 d. galėjo gauti vienkartinį leidimą, bet gautą laišką pati pamatė tik kitos dienos ryte. Buvo pasiruošta laikino leidimo išdavimui, nes gali būti, kad iš kito miesto atvažiuoja žurnalistas. Buvo paruoštos anketos. Su anketomis supažindindavo apsauga, jos ir laikini leidimai buvo padėti pas apsaugą. Kokiu aktu akreditacijos funkcijos pavestos apsaugai, nežino, nepamena. Konkrečios taisyklių formuluotės nepamena. Buvo paruoštos anketos, kad žurnalistui užpildžius ją, būtų išduota laikina akreditacija. Dėl laikinos akreditacijos nėra jokių kliūčių. Būtų į varžybas įleidusi apsauga. Laikina akreditacija - tai leidimas be nuotraukos su žurnalisto parašu, užpildžius anketas. Pakanka tik užpildyti anketą prieš varžybas. Taisyklėse yra numatyta laikinos akreditacijos tvarka. Su G. R. bendrauja ir dabar išėjus iš darbo, jis yra buvęs darbdavys ir niekas netrukdo pasisveikinti, pakalbėti, po to apie G. Š. nekalbėjo.

Liudytoja M. S. teisme parodė, kad su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju santykiai darbiniai, konfliktų nėra. Dirba dienraštyje „Š. n.“ korespondente. Atvyko į varžybas, prie įėjimo pasitiko vienas apsaugos darbuotojas. Paprastai jie nepasitinka, jie sėdi savo vietoje kairėje pusėje, o pažymėjimą parodo pro langelį. Buvo keista, bet ji turėjo akreditaciją ir parodė pažymėjimą. Po to sužinojo, kad G. Š. buvo neįleistas į varžybas. Po to paskambino G. Š. ir paprašė, kad ji pravestų spaudos konferenciją, kadangi jis nebuvo įleistas. Akreditaciją turi nuo sezono pradžios. Suprato, kad G. Š. neturėjo akreditacijos. Ar jis turi akreditaciją, nežino, bet ankščiau problemų nebuvo. Nežino, kodėl jis buvo neįleistas, kiti žurnalistai buvo įleisti, pati nusiskundimų negirdėjo. Nežino kas turėjo akreditaciją, kas ne. Tuo metu varžybose dar buvo G. V., fotografas iš „Š. n.“. Kiek žino, dėl įleidimo nusprendė arenos valdytojas G. R.. Pati ėmė iš G. R. interviu, jis išdėstė savo nuomonę bei argumentus, straipsnis yra „Š. n.“. Jis paaiškino, kad G. Š. neturi akreditacijos, neužpildė formos. Ar klausė G. R., kodėl neįleido G. Š. į areną, nepamena. Apie straipsnius G. R. neminėjo. Dėl laikinos akreditacijos gavimo pati nesidomėjo. Įėjusio į areną G. Š. nematė, atsisėdus prie žurnalistų stalo išgirdo, kad G. Š. neįleido. G. V. pravedė spaudos konferenciją. G. Š. straipsnius žino, jis nori išsiaiškinti problemas, vykstančias mieste.

Liudytojas G. V. teisme parodė, kad G. Š. yra kolega. Santykiai yra draugiški su abiem pusėm. Po pirmų dviejų varžybų kėlinių pamatė, kad kolega ne su jais žurnalistais, o už tvoros. Nuėjo su G. Š. pasisveikinti, tuomet jis pasakė, kad jo neįleido. Po varžybų pačiam teko surengti spaudos konferenciją. Sakė, kad negalėjo įeiti, nes neturėjo akreditacijos. Dėl akreditacijos kreipėsi prieš sezono pradžią. Atrodo, kad dėl akreditacijos jam nereikia kreiptis, nes jis yra klubo darbuotojas. Kitų žurnalistų, kad neįleistų į varžybas, nebuvo. Nepamena, ar iš Klaipėdos žurnalistas buvo. Rašė straipsnį apie šį įvykį, bendravo su G. Š. ir G. R.. G. R. aiškino, kad kiekvienam yra reikalingas leidimas - akreditacija, po to atsiuntė pranešimą spaudai, ten viskas išdėstyta. Pats G. R. minėjo, kad G. Š. yra krepšinio klubo narys. G. R. sakė „ne klubo narys, bent jau taip sako A. K.“. Galbūt buvo galima gauti laikiną akreditaciją, šito fakto nežino. Mano, kad G. Š. nebuvo įleistas dėl asmeniškumų iš abiejų pusių, tai straipsnių, veiklos ir jų nuomonių išsiskyrimo. Kiek pamena, G. R. sakė, kad tai vienas kartas, kuomet turės akreditaciją, gal ir bus įleistas. Galėjo būti pasakyta, kad kol vyksta teisminiai procesai, leidimo niekas nesuteiks. Atėję į areną, pamatė naujas akreditacijos taisykles ir kaip jų reikia paisyti. Jos buvo iškabintos, bet jų realiai neskaitė, kadangi „Š. a.“ lankosi kelerius metus. Apsaugos darbuotojas lyg ir pasakė „yra naujos taisyklės, prašome pažiūrėti“. Su G. Š. nekalbėjo apie laikiną leidimą. Apie vienkartinius leidimus „Š. a.“ nežinojo, bet kitur yra, kad galima išsiimti vienkartinį.

Liudytojas A. J. teisme parodė, kad su G. R. santykiniai darbiniai, su žurnalistu konfliktų nėra. Dirba UAB „A.“ saugos tarnybos vadovu. Tarnybos biuras įsikūręs (duomenys neskelbtini), Š. a.. Aplinkybes sužinojo tik gavęs kvietimą į apklausą. Įvykio dieną pats nedalyvavo, bet, kiek yra žinoma, tai žurnalistas G. Š. nepateko į krepšinio varžybas, nes neturėjo akreditacijos. Tą dieną vadovavo M. D., kuris vadovavo funkcijų išdėstymui. Buvo pasakyta, kad į areną neįleistų asmenų, neturinčių akreditacijos. Gali būti, kad su M. D. apie įleidimą kalbėjo tą pačią dieną. Tą dieną dirbo V. S.. Galėjo būti, kad tą dieną skambino M. D.. G. Š. neturėjo akreditacijos. Kiti žurnalistai pildė prašymus ir gavo laikinus leidimus. G. Š. arenoje ankščiau matydavo. Akreditacijos yra išduodamos priklausomai nuo renginio organizatoriaus. Nežino, ar G. Š. yra krepšinio klubo narys. Taisyklės buvo iškabintos, tvarka galiojo visiems. Taisyklės buvo iškabintos sausio mėnesio gale su galimybe gauti akreditaciją į renginį. Dėl taisyklių tiksliai negali pasakyti, kada jos buvo iškabintos. Asmuo galėjo gauti ir laikiną akreditaciją užpildęs akreditacijos lapą. Gali būti, kad tą dieną telefonu bendravo ir su G. R., kas liečia G. Š., tokių kalbų nebuvo. Pats tą dieną buvo Panevėžyje. Apie ką telefonu bendravo su M. D., nepamena. Su S. L. tą dieną nebendravo. Į darbinį telefoną skambina dėl visokių techninių dalykų. Tą dieną M. D. buvo paskirtas apsaugos vadu. Su G. R. bendrauja po du – penkis kartus per dieną. Ką kalbėjo su G. R., nepamena. Galėjo būti dėl LKL „Ž. D.“. Pats situacijos išspręsti negali, nes yra taisyklės, kurių tvarka visiems vienoda. Žurnalistas pats priima sprendimą, ar pildyti dokumentus, ar ne, atrodo, kad žurnalistui tai turėjo būti pasiūlyta. Nežino, ar buvo blankai ar ne. Apie asmenų sąrašą nežino. Su M. D. apie G. Š. galėjo kalbėti, bet pokalbio neprisimins. Mano, kad su S. L. apie G. Š. negalėjo kalbėti. Nežino, ar G. Š. pateko į areną. M. D. pokalbio metu informavo, kad G. Š. buvo tarp žiūrovų. Ne jie – apsaugos darbuotojai sprendžia kas įeina, o kas - ne, nes yra taisyklės. Negali pasakyti, ką pats būtų daręs, jei būtų žinojęs apie klubo narių sąrašą. Taisyklėse yra nurodyta tvarka. G. Š. reikėjo užpildyti akreditacijos lapą apsaugos poste ir būtų gavęs laikinos akreditacijos kortelę ir patekęs į areną. Klubo atstovai, atvykę į varžybas su komanda, eina kartu, jiems nereikia pildyti akreditacijos. Nežino, ar Klaipėdos „N.“ atstovas pateko į varžybas. Magnetinė kortelė yra raktas įeinant į areną pro duris, tai darbo pažymėjimas. Su tokiais pažymėjimais asmenys neturėjo būti įleidžiami. Renginio organizatorius buvo VšĮ „P. s.“. Į apsaugos darbuotojo funkcijas įeina akreditacijos tikrinimas. Laikinos akreditacijos laikomos apsaugos poste. Mano, kad G. Š. buvo vienoda galimybė kaip ir kitiems patekti į renginį. Neturint akreditacijos, pasiūlo užpildyti akreditaciją. Negali pasakyti, kodėl taip įvyko, kad akreditacija nebuvo užpildyta.

Liudytojas M. D. teisme parodė, kad G. R. yra arenos direktorius, G. Š. yra matytas per varžybas, konfliktų nėra ne su vienu. Dirba apsaugos darbuotoju. Dienos nepamena, buvo vasario mėnuo žurnalistai, turėję akreditaciją, į varžybas įėjo, kurie neturėjo - nėjo. Paties ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai parodymai yra teisingi. Buvo arenoje, S. L. dirbo poste prie vaizdo kamerų. Buvo iškabintos taisyklės. Pats tuo metu buvo prie tarnybinio įėjimo, G. Š. buvo paprašyta pateikti akreditacijos pažymėjimą, jis jo nepateikė. Taisyklės galėjo būti iškabintos sausio mėnesio gale. Pats asmeniškai žinojo, kad G. Š. yra žurnalistas, nes jis visada būdavo varžybose, fotografuodavo. Apie G. Š. narystę klube nežinojo. Ar buvo atneštas ir jam asmeniškai pateiktas klubo narių sąrašas, nepamena. Jei jį būtų gavęs, nežino kaip būtų pasielgęs. Taisyklės tikrai buvo iškabintos ne tą pačią varžybų dieną. Dėl konflikto jis su V. P., A. K. nekalbėjo. Skambino A. J., kuris yra viršininkas, su juo per dieną kalba po dvidešimt – trisdešimt kartų. Nepamena, ar su juo bendravo dėl G. Š.. Dėl laikinos akreditacijos G. Š. į juos nesikreipė, pats jos nesiūlė. Laikiną akreditaciją gauna vietoje užpildę blankus. Nežino kaip yra parašyta taisyklėse. Su laikinu leidimu gali įeiti į renginį tik tą dieną. Varžybų organizatorius - Lietuvos krepšinio federacija, bet tiksliai nežino. Su taisyklių tvarka susipažino nepasirašytinai. Per kiek dienų dėl akreditacijos yra priimamas sprendimas, nežino. Prieš kiekvienas varžybas akreditacijos blankai yra pas juos. Pokalbio su A. J. nepamena. Apie G. R. su A. J. nekalbėjo. Nežino aplinkybių dėl G. Š. akreditacijos, jokio pokalbio su G. Š. neturėjo. A. E. nepildė laikinos akreditacijos, gal su komanda atėjo. Pačiam niekas nenurodė neįleisti G. Š., nes vadovavosi taisyklėmis.

Liudytojas V. S. teisme aprodė, kad G. R. ir G. Š. yra matyti iš matymo. Dirba saugos tarnyboje „A.“ saugos darbuotoju. Buvo krepšinio varžybos, buvo iškviestas jose dalyvauti kaip apsaugos darbuotojas. Prieš varžybas buvo trumpas instruktažas: ką įleisti, ką galima įsinešti, kaip visada. Pats buvo pastatytas prie persirengimo kambarių, žmonių įleidime nedalyvavo. Buvo už Šiaulių komandos nugarų. Apie žurnalisto nepatekimą nežino. Apie incidentą su žurnalistu sužinojo iš kolegų tą pačią dieną, rungtynių metu. Ką sužinojo, nepamenu. Apie incidentą konkrečiai su kolegomis nekalbėjo, nes vykdė savo pareigas. Paties nesupažindino su nepageidaujamais asmenimis, apie juos nežino. Prie tarnybinio įėjimo yra postas, vienas darbuotojas sėdi, kitas stovi. Ten niekada nedirbo. Žurnalistas pro jį nėjo, jokio incidento nebuvo. Būna, kad eina krepšininkų žmonos, bet rankomis plačiai parodai ir niekas nesiveržia. Apie laikiną akreditaciją nežino, su ja nėra supažindintas.

Liudytojas R. V. teisme parodė, kad G. R. yra pažįstamas iš matymo. G. Š. - kolega, santykiai geri. Buvo duotas nurodymas parašyti informatyvų straipsnį su nuotraukomis apie renginį. Pats su turima technika negalėjo padaryti kokybiškų fotonuotraukų, renginys turėjo eiti internetu „Online“, jame turėjo dalyvauti kartu su G. Š.. Jis pats buvo kaip rašantis žurnalistas, G. Š. - kaip fotografuojantis. Pats akreditaciją gavo be problemų, o G. Š. jos negavo. Tuomet pats turėjo eiti vienas, tekstas su viskuo išėjo po renginio. Nuotraukos buvo nekokybiškos, nes turėjo ir fotografuoti, ir rašyti. Nuotraukos nekokybiškos, nes galima spręsti iš fotoaparatų kainos - jo fotoaparato kaina 600 Lt, o G. Š. 23 000 Lt, o dar objektyvai apie 50 000 Lt. Tai buitinės nuotraukos, redakcija priekaištavo „kur nuotraukos, kur tekstas, kur visa kita“. Turėjo sakyti, kad dirba vienas. Išskirti honoraro negali, nepamena kas buvo. Analogiškas renginys buvo Kaune ar Vilniuje, kolegos ėjo į renginį dviese, vienas fotografavo, kitas rašė, visa informacija išėjo laiku ir vietoje, o Šiauliuose praėjus valandai, o jei tekstas išeina vėliau, tai darbas veltui, nes internetui reikalingas skaitomumas. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Mano, kad pats prašė akreditacijos sau ir kolegai. Telefonu kalbėjo su mergina, kuri nusistebėjo „kas ten pas jus Šiauliuose darosi, kad negali gauti akreditacijos“. Kas pranešė, kad akreditacija nesuteikta, nepamena, bet mano, kad mergina, kuri suteikinėjo akreditacijas. Elektroniniu paštu buvo gavęs nurodymą ar elektroninį laišką iš redakcijos, kad reikia kreiptis į tą merginą. Pats paskambino ir prašė merginos akreditacijos abiems, ar G. Š. toliau gavo akreditaciją, nesidomėjo. Ar papildomai G. Š. kreipėsi, nežino. Neįsivaizduoja, kodėl kolega negavo akreditacijos, mano, kad galima daryti prielaidą, kad tai įvyko dėl konflikto su arenos vadovybe, kuomet G. Š. nebuvo įleistas į rungtynes, kurias turėjo nušviesti. Tuo metu paties nebuvo, nes buvo išvykęs į Latviją. Buvo keista, nes jis turėjo dvigubą leidimą. Kaip žurnalistas akreditaciją buvo gavęs teniso „Deviso“ taurei, kas suteikė akreditaciją, nežino, nepamena. Apie naujas akreditavimo taisykles sužinojo po incidento, kuomet G. Š. nebuvo įleistas. Jas perskaičius, vienas iš akreditacijos punktų keistas, kad jo fotografuotos nuotraukos gali tapti arenos nuosavybe. Akreditacijos formų pats nėra pildęs, kreipdavosi telefonu, kalbant pasakydavo, ar yra akredituotas, formų pildyti nereikėjo. Iš pokalbio su mergina mano, kad galima daryti prielaidą, kad dėl akreditacijos sprendžia šeimininkas tos vietos, kur vyksta renginys. Mergina gal buvo skaičiusi straipsnius, nes G. Š. atvejis buvo visuomenėje žinomas faktas. Nepamena iš ko sužinojo, kad G. Š. negavo akreditacijos. Kad G. Š. nesuteikta akreditacija, tai galėjo pasakyti mergina. Tikslaus nurodymo iš redaktoriaus dalyvauti renginyje neprisimena, bet jei prašė akreditacijos abiems, tai buvo reikalingas darbas su nuotraukomis. Kaune dirbo du žurnalistai. Gavo nurodymą į renginį eiti abiems. Jei gautų priekaištų iš redaktoriaus, tuomet prašytų geresnės technikos. Rimtame renginyje dalyvauti yra siunčiamas G. Š..

Liudytojas A. E. teisme parodė, kad G. R. yra žinomas iš matymo, konfliktų nėra. G. Š. - buvęs kolega, nes ankščiau buvo žurnalistas. Pats yra krepšinio klubo atstovas spaudai, jis taip pat. Atvyko su komanda valandą ar pusantros prieš varžybas. Įėjo į areną, nuėjo į rūbinę, persirengė ir ėjo ruoštis varžyboms. Apsaugos darbuotojų visuomet būna, dokumentų nei jo paties, nei žaidėjų netikrino, niekada netikrina. Ateini, pasakai kokia komanda, nurodo rūbinę ir duoda raktą. Jo ir komandos įėjimas buvo laisvas, niekas netikrino. Pats nieko nepildė, akreditacijos taisyklių nematė. Pats yra kaip komandos narys, įeina pagal sąrašą su komanda. Finaliniame ketverte ir žaidėjai turi turėti akreditaciją, kad būtų vietos, jei reikėtų būti arenoje ne varžybų metu. Tai priklauso nuo arenos tvarkos. Tą darbą atlieka vadybininkas. Tais metais dirbo kitas vadybininkas, nežino, ar sąrašas buvo. Klubo nariams ir žurnalistams akreditavimo tvarka yra skirtinga. Klaipėdoje žurnalistai eina su atskiru sąrašu. Pagal sąrašą dokumentų niekas netikrino, visi įėjo kas ėjo kartu su komanda. Finalinėse varžybose pažymėjimus išduoda varžybų organizatoriai atsiuntus sąrašą, jie išduoda tą skaičių akreditacijos, jos išduodamos atvykus, dėl jų atskirai kreiptis nereikia. Atsimena, kad rungtynių metu ar joms pasibaigus G. Š. sako „manęs neįleidžia, būk geras, atvesk žaidėją ir trenerį“. Paklausė, ar bus spaudos konferencija, jis pasakė „aš negaliu suruošti spaudos konferencijos“. Jo neįleido apsauga, kodėl - motyvo nežino. Pats dėl to nusistebėjo. Prieš daug metų buvo paprasčiau, dabar patekimas į renginius priklauso nuo arenų tvarkos. Dažniausiai būna išsiunčiamas atvažiuojančių žmonių sąrašas, išduodamos kortelės. M. pateko su komanda. Nežino, kodėl G. Š. buvo neįleistas, gal vidiniai žmonių dalykai. M. filmuoja su kamera. Šimtu procentu pasakyti negali, bet dažniausiai jis įeina kartu su komanda ir kuria reportažus. Yra buvęs atvejis kuomet darbuotojas Rygoje sulaikė, tai jis įspėdavo apsaugą, kad filmuos. Prieš metus apklausiamas prisiminė geriau. Pažymėjimo M. neturi, jis yra entuziastas važinėjantis su komanda. Apie naujas taisykles arenoje nežino, jo neinformavo. Dėl konferencijos teiravosi, nes jo darbas atvesti žaidėjus į spaudos konferenciją. Sutiko G. Š., jis pasakė „būk geras, atvesk žaidėją, trenerį“. Galvojo, kad be G. Š. konferencija neįvyks. Konferencija įvyko, buvo dar vaikinas ir mergina, kurie sakė „vis tiek atvesk“. Atvedė vieną asmenį. Trenerį į konferenciją atveda automatiškai. Žaidėją - priklauso nuo klubo, nes būna atstovas, kuris pasako, kurį žaidėją atvesti. Jei G. Š. nebūtų sutikęs, tikriausiai būtų vedęs trenerį, bet Šiauliuose visada pasako, kurį asmenį atvesti.

Liudytojas S. L. teisme parodė, kad G. R. – „Š. a.“ savininkas - matytas, santykiai dalykiški. Dirbo „Š. a.“ apsaugos darbuotoju. G. Š. - „Š.“ krepšinio klubo fotografas. Varžybų dieną viršininkas A. J. pasakė, kad varžybų metu atėjus G. Š., jo į „Š. a.“ neįleistų, nes jo licencija negalioja. Jam atėjus, pakviestų viršininką, kad jis paaiškintų. Po to atėjo viršininkas ir aiškino G. Š., kodėl tokios aplinkybės. Po to per federacijos prezidentą buvo bandoma gauti leidimą, kad G. Š. galėtų fotografuoti. Jis buvo įleistas į areną kaip žiūrovas, kaip fotografo jo neįleido. Tuo metu pats buvo apsaugos darbuotojas, pats nesprendė. Tokius nurodymus neįleisti G. Š. davė apsaugos viršininkai A. J. ir M. D.. Sakė, kad jo licencijos pažymėjimas yra negaliojantis, nerašė prašymo pratęsti. Viršininkai buvo arenoje. Nepamena, kuris A. J. ar M. D. priėjo prie durų, pakvietė G. Š., ką jie kalbėjo, negirdėjo. „Š. a.“ apsaugos darbuotoju dirbo beveik du metus. Per tą laiką tokių incidentų nebuvo. G. Š. dokumentus turėjo, bet sakė, kad yra negaliojantis, neterminuotas, kad G. Š. neprašė pratęsti. Kitų žurnalistų varžybose buvo. Turėjo nurodytą vardą, pavardę, kurie turi ateiti į varžybas, eidami jie parodė akreditacijos pažymėjimus ir juos įleido. G. Š. pažymėjimas buvo senas, naujo jis neturėjo. Tvarka tokia, kad prieina žurnalistas, parodo pažymėjimą, patikrina žurnale, kur įrašytas vardas, pavardė, ar atitinka ir jį įleidžia. Kitų žurnalistų, ėjusių į varžybas tą dieną kaip žiūrovai, nebuvo. Pačiam paskambino ir davė nurodymus, po to atėjo, tokius nurodymus davė gal apie pietus, tiksliai nepamena. Buvo nurodyta neįleisti G. Š.. V. P. bandė aiškintis, klausė, kodėl neįleidžiamas. V. P. buvo atnešęs kažkokį lapą, kad jam leidžiama įeiti, bet G. Š. kaip fotografo vis tiek neįleido. Taisyklės buvo pakabintos prie įėjimo. Ryte pradėjus darbą 7.00 val. taisyklės jau buvo pakabintos. Taisyklės pakabintos ant lango, žurnalistas parodo pažymėjimą ir yra įleidžiamas. G. Š. parodė žurnalisto pažymėjimą, jis buvo neterminuotas. Atvykus „N.“ komandai, dėl jų įėjimo kliūčių nebuvo. Komandos vadovas atneša sąrašą, į kurį įeina vairuotojas, kiti asmenys ir visi įeina pagal sąrašą. Kiti žurnalistai įėjo pagal sąrašą. Kiti „Š. k.“ komandos nariai, treneriai įėjo pro tarnybinį įėjimą. Komandos žaidėjai, treneriai neturi parodyti leidimų, tokios taisyklės nėra. Prieš varžybas likus valandai ar pusantros durys yra rakinamos ir žurnalistai įeina su akreditacija. Kiti žurnalistai su kameromis turėjo akreditaciją ir buvo įleisti. Iš „N.“ komandos žurnalistas su kamera pro jį neįėjo. Antras darbuotojas buvo poste, bet taip būna ne visada, tik jei būna didelis renginys. Krepšinio rungtynėse antras darbuotojas būna ne visada. Pats būna poste. Poste laikomas žurnalas, renginio dokumentai, kas gali įeiti įrenginį, kurie paimami po renginio, yra asmenų sąrašas, galinčių patekti į areną. Dėl blankų, kad galėtų užpildyti vietoje, tiksliai negali pasakyti, daug laiko praėjo. Dėl sąrašų nepamena tiksliai. Matė, kad M. kabino taisykles. Viršininkams tikriausiai buvo duotas G. R. įsakymas. Pačiam pasakė viršininkai, kad G. Š. bus neįleidžiamas į varžybas ir jam atėjus juos pakviesti. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau, parodymus davė teisingus. Sąrašo „Š. k.“ asmenų, kiek pamena, nepateikė. Kol sėdėjo poste, matė, kad aiškinantis buvo atneštas kažkoks dokumentas dėl leidimo, bet jo turinio nematė. Matė, kad kažkas aiškinosi kas, kaip, kodėl, bet pats tuo metu toliau atliko savo funkcijas. Pokalbio, kad reikia skambinti G. R., negirdėjo. Prieš varžybų pradžią buvo atneštas kažkoks sąrašas, bet tiksliai negali atsiminti koks tai sąrašas. Girdėjo pokalbį, kad G. Š. gali palikti aparatūrą ir likti stebėti varžybas kaip pilietis. V. P. atėjo į areną, priėjo prie jo ir jam pasakė, kad „Š. k.“ fotografas šiandien nebus įleistas. Nežinojo, ar „N.“ komandoje buvo žurnalistas. Atvykusi komanda pateikia sąrašą, pagal kurį gali įeiti, tuo metu M. dirbo ir ji galėjo patvirtinti, ar gali jie įeiti. Yra atskiri akreditacijos lapai žiniasklaidos atstovams ir klubo nariams. Žurnalistas parodo akreditaciją postiniui ir tada patikrina ar tas asmuo. Yra atnešamas sąrašas su žurnalistų vardais ir pavardėmis, kur žurnalistas padeda parašą. Savarankiškai dėl įleidimo nuspręsti negalėjo. Įsigyti vienkartinį leidimą galimybė buvo. Pats negirdėjo, kad tą dieną G. Š. buvo pasiūlyta užpildyti dokumentus vienkartiniam leidimui, nors vienkartiniai leidimai buvo. Vienkartiniai leidimai buvo sudėti prie posto ant palangės. Nežino kokiems renginiams tie leidimai galiojo. To renginio metu M. dirbo, matė pradžioje varžybų ją prie posto. M. paskirsto rūbines. Tiksliai negali pasakyti, kada atsirado laikinos akreditacijos lapai. Lapai buvo ir kitų varžybų metu. Nepamena, ar sakė, kad jei G. Š. užpildys laikinos akreditacijos lapus, tuomet galės įleisti G. Š.. Buvo pasakyta, kad G. Š. neįleistų, ir kad viršininkai paaiškins situaciją.