Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje nuspręsta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos laikytis nustatytos tvarkos ir terminų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo (jo dalies) trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą (jo dalį) laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Agentūros sprendimą, kuriuo, kaip galima spręsti iš pareiškėjo skunde ir Komisijos sprendime išdėstytų argumentų, buvo atsisakyta skirti pareiškėjui paramą (jo paraiška buvo pripažinta netinkama finansuoti). Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos priimtu sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Agentūros sprendimą ir Komisijos sprendimą.

Pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį, administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Agentūros sprendimą yra pagrindinis skundo reikalavimas, o reikalavimas panaikinti Komisijos sprendimą – išvestinis skundo reikalavimas. Vadinasi, skundo dalies dėl reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimą priimtinumas nagrinėti ir neatsiejamai susijęs su skundo dalies dėl reikalavimo panaikinti Agentūros sprendimą priimtinumo nagrinėti.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2024 m. rugpjūčio 29 d. teismo nutarties turiniu, akcentuoja, kad ne bet kokie skundo trūkumai sudaro prielaidas teismui skundą (prašymą, pareiškimą) laikyti nepaduotu, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, o tik esminiai trūkumai, kurie sudaro procesines kliūtis teismui priimti skundą. Kita vertus, teismui, sprendžiančiam skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, nėra draudžiama nutartyje, kuria nustatomas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlyti pašalinti ne tik esminius skundo trūkumus, bet ir kitus skundo trūkumus.

2024 m. rugpjūčio 29 d. teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodyta: „Nustatyti pareiškėjai viešajai įstaigai „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti“. Šios nutarties motyvuojamojoje dalyje yra išdėstyti skundo trūkumai, kartu nurodant būdus, kaip šie trūkumai gali būti pašalinti: „pareiškėja įpareigojama pateikti teismui Nacionalinės mokėjimo agentūros 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. BR6-3073 su metaduomenimis kopiją“; „pareiškėja įpareigojama pateikti teismui D. B. 2024 m. birželio 17 d. LAGK sprendimo neįvykdymo konstatavimo aktą Nr. S-24-35-25169“; „pareiškėja įpareigojama sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį ir teismui pateikti mokėjimą patvirtinantį dokumentą“. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2024 m. rugpjūčio 29 d. teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje skundo trūkumai buvo įvardyti aiškiai, konkrečiai ir suprantamai, o pareiškėjo pozicija, kad skundo trūkumai turėjo būti išvardyti ir nutarties rezoliucinėje dalyje, yra pagrįsta tik pareiškėjo subjektyvia nuomone ir atmestina. Papildomai pastebėtina, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. teismo nutartyje yra suformuluotas pasiūlymas pareiškėjui nurodyti argumentus, kodėl, jo nuomone, būtent skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti ir, esant galimybei, nurodyti ir pateikti šiuos argumentus pagrindžiančius įrodymus (jeigu, pareiškėjo nuomone, šie įrodymai nebuvo pateikti kartu su pradiniu skundu), bet šis teismo pasiūlymas nėra susietas su jokiais konkrečiais skundo trūkumais, todėl dėl jo plačiau nepasisakytina.

Teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo teiginiams, kad D. B. 2024 m. birželio 17 d. Komisijos sprendimo neįvykdymo konstatavimo akto Nr. S-24-35-25169 nepateikimas teismui nėra esminis skundo trūkumas. Kaip matyti, pareiškėjas neginčija šio akto, o pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų, dėl kurių šis aktas yra būtinas, sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Manytina, kad pirmosios instancijos teismas šiame kontekste tiesiog atkreipė dėmesį į tai, kad prie pareiškėjo skundo nėra pridėti tie dokumentai, kurie skundo pabaigoje yra nurodyti kaip priedai.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad nustatytas trūkumas – Agentūros sprendimo nepateikimas – galėjo būti ištaisytas jau po sprendimo priėmimo, teismui rengiantis nagrinėti bylą arba nagrinėjant bylą iš esmės (pvz., išsireikalavus bylos medžiagą iš Komisijos). Vadovaujantis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; <...>. Pažymėtina, kad teismas, neturėdamas visų skundžiamų aktų, negali išspręsti skundo priimtinumo nagrinėti klausimo, pavyzdžiui, patikrinti, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo administraciniame teisme objektu, ar skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas nepraleidžiant įstatyme įtvirtinto termino, ar tokiam aktui apskųsti yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Ta aplinkybė, kad pareiškėjo skundas (prašymas, pareiškimas) jau buvo priimtas ir išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, neatleidžia pirmosios instancijos teismo nuo pareigos atlikti tokią patikrą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatytą trūkumą – skundžiamo Agentūros sprendimo nepateikimą – pripažino esminiu skundo trūkumu, kurio nepašalinus skundas negali būti priimtas nagrinėti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde neginčija tikrinamoje teismo nutartyje nustatytos aplinkybės, jog terminas skundo trūkumams pašalinti suėjo 2024 m. rugsėjo 6 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas teikė teismui dokumentus, siekdamas pašalinti nurodytus skundo trūkumus: 2024 m. rugsėjo 9 d. – įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą; 2024 m. rugsėjo 16 d. – Agentūros sprendimą ir antstolio D. B. 2024 m. birželio 17 d. Komisijos sprendimo neįvykdymo konstatavimo aktą Nr. S-24-35-25169. Tikrinama teismo nutartis buvo teisėjo pasirašyta 2024 m. rugsėjo 16 d. 11.58 val., o pareiškėjas nurodytus aktus pateikė vėliau – 2024 m. rugsėjo 16 d. 12.34 val. Pareiškėjas nebuvo pateikęs teismui prašymo pratęsti arba atnaujinti terminą skundo trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjo skundas turi esminių trūkumų ir pareiškėjas nepašalino šių trūkumų per teismo nustatytą terminą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.