- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-14
- Bylos Nr.
- II-322-890/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01119-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pažeidėjas
- M. K.
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei - Baniulienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2019 m. birželio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo Nr. 31-ANR_N-1547-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. birželio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Jūrų uosto policijos grupės tyrėjas M. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019 m. birželio 5 d., 9 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Volkswagen Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,45 prom. girtumas. Tuo M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą (b. l. 7-8).
2019 m. birželio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Jūrų uosto policijos grupės vyresnysis tyrėjas surašė M. K. nutarimą Nr. 31-ANR_N-1547-2019, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, jam paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių (b. l. 5-6).
2019 m. liepos 5 d. teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubausto asmens M. K. skundas dėl 2019 m. birželio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo panaikinimo. Skundas motyvuojamas tuo, jog pareigūnai netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius blaivumo tikrinimo ir nustatymo tvarką, dėl ko turi būti panaikintas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Skunde nurodoma, jog blaivumo patikrinimo metu, policijos pareigūnas pateikė alkotesterį, kuris pirmo testo metu parodė tik burnos alkoholį, tai yra nieko nerodė, antro tikrinimo metu alkotesteris parodė 0,45 prom. girtumą. Pareiškėjo teigimu, policijos pareigūnas turėjo pasikliauti pirmojo tikrinimo rezultatais. Tai, kad policijos pareigūnas liepė tikrintis antrą kartą, pareiškėjas traktuoja kaip tikrinimo pažeidimą. Taip pat, pareiškėjo teigimu, policijos pareigūnai neišaiškino jam kokias jis teises turi, taip pažeisdami jo teisę į gynybą. Be to, pareiškėjui paprašius pasitikrinti blaivumą trečią kartą, ir vienam iš pareigūnų sutikus, kitas pareigūnas to neleido daryti, teigdamas, kad kitu tikrinimu alkotesteris rodys nulius.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. teismo posėdyje nedalyvavo, 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog palaiko savo skundą ir prašo jį nagrinėti jam nedalyvaujant. Taip pat minėtame prašyme papildomai nurodė, jog po patikrinimo ir protokolo surašymo, jis tęsė savo kelionę automobiliu. Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina faktą, jog pareigūnai buvo įsitikinę dėl pareiškėjo blaivumo, jeigu po tikrinimo neuždarė automobilio į saugojimo aikštelę ir leido jam vairuoti automobilį.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo M. K. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti 2019 m. birželio 5 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad M. K. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo būdamas neblaivus. Duomenų, kad policijos pareigūnai tikrindami jo blaivumą pažeidė teisės aktų reikalavimus, nėra.
Teismo posėdyje apklaustas liudytoju policijos pareigūnas R. Š. parodė, jog vaizdo įrašas patvirtina, kad pažeidėjui paklausus ar galės pasitikrinti kraują, pareigūnas Ž. M. tai patvirtino žodžiu. Pažeidėjas su pažeidimu sutiko, žurnale pasirašė. Buvo nušalintas nuo vairavimo, jam nebuvo leista vairuoti automobilio. Nurodė, jog pareigūnai išvaro automobilius iš uosto teritorijos patys. Kai alkotesteris rodo, jog burnoje yra alkoholio, duodama antrą kartą pasitikrinti blaivumą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Pareigūnai neprivalo duoti trečią kartą pasitikrinti blaivumo, pažeidėjas galėjo blaivumą pasitikrinti nuvažiavęs į sveikatos priežiūros įstaigą.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Jūrų uosto policijos grupės tyrėjo Ž. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2019 m. birželio 5 d., nuo 9 val. iki 11 val. „Klaipėdos centrinis terminalas“, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su vyresniuoju tyrėju R. Š. tikrino vairuotojų blaivumą. Patikrinus automobilio Volkswagen Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. K., pastarasis į alkotesterio matuoklį įpūtė 0,45 promiles girtumo. M. K. paaiškino, kad plaukdamas keltu iš Švedijos vakare išgėrė apie 1 litrą alaus, ryte vairavo automobilį, su alkotesterio parodymais sutiko, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, už vairavimą neblaiviam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 9).
Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARKA-0044 patikros sertifikato Nr. 0971562 matyti, jog prietaiso patikra galioja iki 2019 m. spalio 15 d. (b. l. 10).
Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARKA-0044 panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, jog 2019 m. birželio 5 d. 9 val. 45 min. alkoholio kiekio matuokliu M. K. nustatytas 0,45 prom. neblaivumas (b.l. 24).
Vaizdo įraše užfiksuotas nusižengimo nustatymo faktas ir protokolo bei nutarimo surašymo aplinkybės (b.l. 25).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
M. K. skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK, sudėtis.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
M. K. administracinė nuobauda paskirta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla tam, kas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio nusižengimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (LAT 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-12-2013).
Šiuo atveju svarbu nustatyti vairavimo faktą ir vairuotojo apsvaigimo nuo alkoholio faktą bei alkoholio kiekį. Ginčo, jog M. K. vairavo automobilį byloje nėra. M. K. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu pripažino, kad vakare būdamas kelte, t. y. dieną prieš patikrinimą vartojo alkoholį – išgėrė 1 l alaus. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar M. K. vairavo automobilį neblaivus ir koks jo neblaivumo (girtumo) laipsnis. Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog nesutinka su jo nubaudimu, nes pareiškėjo nuomone, pareigūnai netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius blaivumo tikrinimo ir nustatymo tvarką, neleido jam pūsti antrą kartą, neišaiškino teisės nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą duoti kraujo, be to, po tikrinimo jam leido vairuoti automobilį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. 2019 m. birželio 5 d., 9 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Volkswagen Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,45 prom. girtumas. Iš alkoholio kiekio matuoklio Alkotest 7510 Nr. ARKA-0044 panaudojimo registracijos žurnalo matyti, jog 2019 m. birželio 5 d. 9 val. 45 min. alkoholio kiekio matuokliu patikrinus M. K. blaivumą, nustatytas lengvas - 0,45 prom. neblaivumas. Iš alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai tikrino pareiškėjos neblaivumą, patikros sertifikato matyti, kad jo patikra atlikta 2019 m. balandžio 15 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2019 m. spalio 15 d. (b. l. 10). Nustatyta, jog M. K. blaivumui tikrinti naudotas būtent nurodytas alkoholio matuoklio prietaisas, kurio numeris ARKA-0044. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. birželio 5 d. 9 val. 45 min., patikrinus M. K. blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu, buvo nustatytas 0,45 promilių girtumo laipsnis. Konstatuotina, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis Alcotest 7510 Nr. ARKA-0044 buvo tinkamas naudoti, o jo metrologinė patikra buvo galiojanti. Taigi, tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu M. K. nustatytas neblaivumas – lengvas girtumo laipsnis.
Teismas nesutinka su pareiškėjo M. K. skundo argumentais, jog pareigūnai privalėjo jam leisti pasitikrinti blaivumą po to, kai alkotesteris parodė 0,45 promilių neblaivumą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (galiojanti suvestinė redakcijai nuo 2019-04-01) 4 straipsnyje nurodyta, kad policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustayta. Paprastai pareigūnai patikrinimą alkotesteriu atlieka tik vieną kartą ir tokio tikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais. Antrą kartą atliekamas patikrinimas tik tuo atveju, kai dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmą kartą patikrinus neblaivumą alkotesteriu buvo nustatyta, jog M. K. burnoje yra alkoholio, todėl šie duomenys nebuvo fiksuoti ir asmeniui buvo duota pasitikrinti antrą kartą. Kadangi patikrinus antrą kartą pareigūnams jokių abejonių dėl alkotesterio rodmenų nekilo, pareigūnai pagrįstai nepatikrino M. K. neblaivumo trečią kartą.
Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo M. K. skundo teiginiai, jog pareigūnas neišaiškino jam teisės kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Peržiūrėjus teismui pateiktą vaizdo (garso) medžiagą iš policijos tarnybinio automobilio, esančią kompaktinėje plokštelėje (failo pavadinimas L1115-KUC064-190605-094736-100000-20010200, įrašo 1 min. 08 sek.) (b.l. 25), girdėti kaip pareiškėjas M. K. klausia administracinio nusižengimo protokolą rašančio pareigūno, ar jis gali vykti į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti neblaivumą, policijos pareigūnas patvirtina, jog asmuo gali tai padaryti nuvykdamas į Klaipėdos miesto ligoninę. Taigi policijos pareigūnas neapribojo M. K. teisės pasitikinti blaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau šia galimybe pats pareiškėjas nepasinaudojo. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai, kad policijos pareigūnai padarė pažeidimus neišaiškindami jo teisių, atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog policijos pareigūnai, po tikrinimo jam leisdami vairuoti automobilį, buvo įsitikinę jo blaivumu. Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas R. Š. parodė, jog nustačius neblaivumą, vairuotojai visada yra nušalinami nuo vairavimo, šiuo atveju M. K. taip pat turėjo būti nušalintas nuo vairavimo. Kadangi uosto teritorija yra saugoma, pareigūnai, nušalinę vairuotoją, visada iš uosto teritorijos išvaro transporto priemones ir pastato aikštelėje, tačiau neprisimena kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, pareigūnai tikrai nebūtų leidę M. K. vairuoti automobilio. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog policijos pareigūnai po administracinio nusižengimo padarymo būtų leidę M. K. vairuoti transporto priemonę, priešingai iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti ir girdėti, kad M. K. prašo leisti protokolą rašančio pareigūno jo automobilį pastatyti aikštelėje, tačiau šis griežtai nurodo, kad jis automobilio vairuoti nebegali. Nors byloje nėra dokumento, patvirtinančio, jog M. K. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, tačiau tai nešalina pareiškėjo M. K. administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam.
Esant nustatytų aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju reikšminga tai, jog M. K. vairuojant transporto priemonę viršyta įstatyme numatyta leistina alkoholio norma iškvepiamame ore. Teismui nekyla abejonių dėl nusižengimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, surašant administracinio nusižengimo protokolą, buvo nustatyta viena lengvinanti pareiškėjo atsakomybę aplinkybė - M. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nebuvo nustatyta M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. M. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda - 800 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 12 (dvylikos) mėnesių terminui. M. K. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų ir atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019 m. birželio 5 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti nėra, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o M. K. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
M. K. skundo netenkinti.
2019 m. birželio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimą, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir jam skirtas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių, palikti nepakeistą.
Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.