- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-2118-467/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18253-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Loreta Lipnickienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“
- Atsakovas
- Mokslinei gamybinei akcinei bendrovei „Precizika“
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ ieškinį atsakovui Mokslinei gamybinei akcinei bendrovei „Precizika“ dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „ŽVC“ 2009 m. spalio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad atsakovo MG AB „Precizika“ 2009-09-23 pranešimas apie 2004-07-30 sutarties dėl komunalinių paslaugų nutraukimą yra neteisėtas, negaliojantis ir nesukuriantis jokių 2004-07-30 sutarties dėl komunalinių paslaugų nutraukimo teisinių padarinių; įpareigoti atsakovą MG AB „Precizika“ tinkamai ir laiku vykdyti visas 2004-07-30 sutartimi dėl komunalinių paslaugų prisiimtas prievoles bei įsipareigojimus; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-07-30 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo, pagal kurią šalys susitarė, jog atsakovas nuo 2004-08-01 perteikia ieškovui elektros ir šilumos energiją, šaltą vandenį, lietaus kanalizacijos paslaugas iki to laiko, kol ieškovas nėra įsiregistravęs atskiru abonentu nurodytas paslaugas teikiančiose įmonėse. 2009-09-24 ieškovas gavo atsakovo pranešimą Nr. 357, kuriuo pastarasis pranešė apie sutarties dėl komunalinių paslaugų nutraukimą nuo 2010-01-01. Sutartis nutraukiama remiantis CK 6.199 straipsniu, numatančiu neapibrėžtam terminui sudarytos sutarties nutraukimą. Pranešime nurodyta, kad ieškovas nuo 2004 m. iki 2009 m. tinkamai netvarkė administracinio pastato energetinių resursų ir nesprendė su sutartimi dėl komunalinių paslaugų susijusių klausimų. Ieškovo manymu jis esminio sutarties pažeidimo nepadarė, jokių teisinių sutarties dėl komunalinių paslaugų nutraukimui būtinų pagrindų, numatytų CK 6.721 straipsnio 2 dalyje, 6.217 straipsnio 1 dalyje, nebuvo, todėl pranešimas pareikštas nepagrįstai ir pažeidžiant viešųjų sutarčių specialų teisinį reglamentavimą.
Atsiliepimas
Atsakovas MG AB „Precizika“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog aiškinant ginčo sutartį pagal tikruosius šalių ketinimus, ji sudaryta neterminuotai, siekiant ieškovui laikinai suteikti galimybę gauti komunalines paslaugas, kol ieškovas pats sudarys sutartis su šių paslaugų tiekėjais, įrengs atitinkamus inžinerinių sistemų pakeitimus. Šalys nesusitarė ir nenustatė konkretaus termino, per kurį turėjo būti atlikti šie veiksmai. Jie turėjo būti atlikti per protingą terminą, todėl atsakovas mano, kad 5 metai nurodytiems veiksmams atlikti pripažintini protingu ir pakankamu laikotarpiu. Kadangi minėta sutartimi prisiimti įsipareigojimai atsakovui buvo nenaudingi, jis nutarė ją nutraukti CK 6.199 straipsnyje nustatyta tvarka, informavęs apie tai atsakovą 2009-09-24 ir nurodęs, kad sutartį nutrauks 2010-01-01. Mano, kad nustatytas terminas, po kurio sutartis bus nutraukta, yra pakankamas ieškovui sudaryti sutartis su paslaugų tiekėjais, tapti atskiru abonementu ir pagal poreikį pertvarkyti inžinerinius tinklus. Atsakovas nėra elektros energijos gamintoju ar skirstytoju, šilumos energijos tiekėju ar gamintoju, šalto vandens ir kitų komunalinių paslaugų tiekėju, neturi šioms veikloms reikalingų leidimų ir licencijų, vykdoma verslo veikla nėra susijusi su šių paslaugų tiekimu, todėl atsakovas neprivalo šias paslaugas tiekti ieškovui, t.y. tarp šalių sudaryta sutartis dėl šių paslaugų tiekimo negali būti laikoma viešąja sutartimi, kaip tai nurodė ieškovas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinio netenkino. Nesant susitarimo dėl termino, kuriuo būtų galima apibrėžti tam tikro įvykio eigą, išklausęs šalių paaiškinimus, teismas darė išvadą, jog ir atsakovas ginčo sutartį pripažįsta kaip sudarytą neapibrėžtam terminui. Jos vykdymas atsakovui suteikia vien pareigas, o ieškovui – teises. Atsižvelgęs į tai, teismas nesutiko su ieškovo paaiškinimais, kad sutartis galėjo būti nutraukta tik pagal CK 6.217 straipsnį, reglamentuojantį sutarties nutraukimą, kai sutartis neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta arba yra esminis sutarties pažeidimas, arba pagal CK 6.721 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią sutarties nutraukimą tarp paslaugos gavėjo ir tiekėjo, nes pirmuoju atveju nurodyta ieškovo norma negali būti taikoma, kadangi pats atsakovas turi teisę nuspręsti, kokiu pagrindu jam nutraukti 2004-07-30 sutartį, o antruoju atveju ieškovo motyvai yra nepagrįsti, nes atsakovas nėra elektros energijos gamintojas ar skirstytojas, šilumos energijos tiekėjas, gamintojas, taip pat kitų komunalinių paslaugų tiekėjas ar gamintojas, neturi šiai veiklai reikalingų leidimų, jo vykdoma veikla nesusijusi su tokių paslaugų teikimu. Vadinasi, ginčo sutartis nėra viešoji sutartis, nes ieškovas, būdamas administracinio pastato, esančio Žirmūnų g. 139, Vilniuje, savininku, gali savarankiškai sudaryti sutartis dėl atitinkamų paslaugų daiktui teikimo. Reikalavimas versti atsakovą vykdyti jam nenaudingą sutartį yra nepagrįstas ir neatitinka įstatyme įtvirtintų sutarčių laisvės ir pasirinkimo principų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „ŽVC“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad sutartis dėl komunalinių paslaugų savo esme yra energijos pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas yra energijos išteklių abonentas, o apeliantas – subabonentas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, privalėjo vadovautis energijos pirkimo - pardavimo sutartis reguliuojančiomis teisės normomis, įtvirtintomis CK 6 knygos IV dalies XXIII skyriaus 7 skirsnyje. Taip pat ginčo sutarčiai turėjo būti taikomas ir CK 6.217 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėto straipsnio nuostatomis, nepaisant to, kad jos imperatyvios, nesivadovavo. Teismas taip pat neteisėtai ir nepagrįstai netaikė CK 6.161 straipsnio normų. Dėl to atsakovo vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumas nebuvo vertinamas atsižvelgiant į viešųjų sutarčių specifiką, t.y. tai, kad tokių sutarčių nutraukimas paprastai gali padaryti didelę žalą klientams dėl alternatyvaus paslaugų šaltinio nebuvimo. Apeliantas, nepatirdamas didelių kaštų pertvarkant administracinio pastato energijos tiekimo tinklus, šio alternatyvaus šaltinio šiandien negali turėti. Todėl ginčo sutartis galėjo būti nutraukta tik esant ypatingai situacijai, pateisinančiai viešojo intereso ignoravimą. Pirmosios instancijos teismas prieš jo valią bylą išsprendė iš esmės po parengiamojo teismo posėdžio bei tokiu būdu pažeidė CPK 231 straipsnio 5 dalį, draudžiančią, nesant abiejų šalių sutikimo, taip užbaigti bylą. Taip pat teismas pažeidė imperatyvią pareigą imtis priemonių šalims sutaikyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas MG AB „Precizika“ prašo apeliacinio skundo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas šalių teisinius santykius vienareikšmiškai vertino kaip energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius, nors pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl nesutikimo su ieškovo argumentais tik pagal CK 6.217 straipsnį arba 6.721 straipsnio 2 dalį. Taigi ieškovas apeliacinį skundą pagrindė naujomis aplinkybėmis ir argumentais, kurie iš esmės nebuvo nagrinėjami ir vertinami pirmosios instancijos teisme. CK VI knygos 7 skirsnio nuostatos yra skirtos reglamentuoti sutartinius energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius bei laikytinos specialiomis visų kitų pirkimo – pardavimo sutarčių ir kitų sutarčių rūšių atžvilgiu. Jų, atsiradus teisinio reglamentavimo spragoms, pagal analogiją taikyti negalima, nes tai prieštarautų CK 1.8 straipsnio 3 daliai, taip pat dėl to, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas neturi jokių specialių licencijų ir jie nėra energijos tiekimo įmonėmis. Atsakovas pranešime dėl sutarties nutraukimo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog sutartis nutraukiama pagal CK 6.199 straipsnį, todėl ieškovo argumentai dėl CK 6.217 straipsnio aiškinimo šioje byloje yra teisiškai nereikšmingi. Neterminuota sutartis negali būti aiškinama tokiu būdu, kad ji turi galioti iki tol, kol nebus nutraukta dėl esminio pažeidimo arba šalių susitarimu, nes tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir civilinę bylą pagal UAB „ŽVC“ ieškinį atsakovui MG AB „Precizika“ dalyje dėl 2009-09-23 pranešimo Nr.357 apie sutarties nutraukimą pripažinimo negaliojančiu nutraukė, dalyje dėl įpareigojimo vykdyti 2004-07-30 sutartį dėl komunalinių paslaugų paliko nenagrinėtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, bylą nagrinėjant iš naujo, ieškovo atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovo atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti.
Sutinkamai su CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011-05-05 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ su priedais nuorašą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr.2-318-727/2011 nuorašą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „ŽVC“ apeliacinio skundo ribose, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartyje išdėstytus privalomus išaiškinimus (CPK 362 str. 2 d.). Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės teisės normų.
Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog ieškovas UAB „ŽVC“ su atsakovu MG AB „Precizika“ 2004-07-30 sudarė sutartį „Dėl komunalinių paslaugų“, kuria šalys susitarė, jog atsakovas nuo 2004-08-01 perteikia ieškovui elektros, šilumos energiją, šaltą vandenį, lietaus kanalizacijos paslaugas iki to laiko, kol ieškovas nėra įsiregistravęs šių paslaugų atskiru abonentu jų tiekimo įmonėse (b.l. 16, t.1). Atsakovas 2009-09-23 pranešimu „Dėl sutarties nutraukimo“, vadovaudamasis CK 6.199 straipsniu, pranešė ieškovui, jog nuo 2010-01-01 nutraukia sutartį „Dėl komunalinių paslaugų“, kadangi ieškovas per penkerius metus tinkamai netvarkė savo pastato energetinių resursų ir nesprendė su šiuo susitarimu susijusių klausimų, ir nuo nurodyto termino paslaugų ieškovui neperteikinės (b.l. 29, t.1). Ieškovas, nesutikdamas su sutarties nutraukimu, 2009-10-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad atsakovo 2009-09-23 pranešimas dėl sutarties nutraukimo yra neteisėtas, negaliojantis ir nesukeliantis jokių 2004-07-30 sutarties nutraukimo teisinių padarinių, taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovą tinkamai ir laiku vykdyti visas 2004-07-30 sutartimi prisiimtas prievoles bei įpareigojimus. Šį ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu atmetė, konstatavęs, jog sutartis tarp šalių buvo sudaryta neapibrėžtam terminui, todėl atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį, vadovaudamasis CK 6.199 straipsniu; teismas atmetė ieškovo argumentus, kad sutartis galėjo būti nutraukta CK 6.217 straipsnio pagrindu, nurodydamas, jog atsakovas pats turi teisę nuspręsti, kokiu pagrindu nutraukti šalių sutartį; teismas taip pat konstatavo, kad CK 6.721 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti sutarties nutraukimą tarp paslaugos gavėjo ir tiekėjo, nagrinėjamu atveju taip pat negali būti taikoma, kadangi atsakovas nėra elektros energijos gamintojas ar skirstytojas, neturi šiai veiklai reikalingų leidimų, jo vykdoma veikla nesusijusi su tokių paslaugų teikimu. Nesutikdamas su šiomis teismo išvadomis, ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašo sprendimą panaikinti. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia pirmosios instancijos teismo netinkamu materialinės teisės normų taikymu: apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, nepagrįstai nepripažino sutarties viešąja sutartimi, dėl ko nepagrįstai nesivadovavo specialiosiomis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis atitinkamos rūšies sutarčių nutraukimą. Teisėjų kolegija tokiems apelianto argumentams iš esmės pritaria.
Kaip jau minėta, šalys 2004-07-30 sutartimi susitarė, jog atsakovas nuo 2004-08-01 perteikia ieškovui elektros, šilumos energiją, šaltą vandenį, lietaus kanalizacijos paslaugas. CK 6.391 straipsnyje nustatyta, jog CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio „Energijos prikimo-pardavimo sutartys“ normos taikomos, aprūpinant elektros, šilumos energija, dujomis, naftos ir naftos produktais, vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina, atsižvelgiant į prievolės esmę. Energijos pirkimo-pardavimo sutartys yra viešosios sutartys (CK 6.383 str. 3 d.).
Byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas neturi visuomeninio ar nepriklausomo energijos tiekimo licencijos, jis nėra šilumos energijos, vandens tiekėjas ar gamintojas, taip pat ir kitų komunalinių paslaugų tiekėjas. Energiją ir kitas komunalines paslaugas atsakovas perka iš trečiųjų asmenų, kurias 2004-07-30 sutarties su ieškovu pagrindu pertiekdavo ieškovui. Taigi atsakovas yra abonentas (vartotojas), kuriam energija tiekiama energijos tiekimo įmonių pagal jų (atsakovo ir tų įmonių) sudarytas energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas. Pagal CK 6.389 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakovas turi teisę, neviršydamas leistinos naudoti galios, iš energijos tiekimo įmonių gaunamą energiją perduoti kitam asmeniui (subabonentui), t.y. turi teisę perparduoti gaunamą energiją; ieškovas yra subabonentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-55/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-211/2008; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-444/2010). Kasacinio teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-444/2010, pažymėta, kad įstatymo nuostatomis nereglamentuojamas abonento ir subabonento sutarčių sudarymas, todėl tokiu atveju sutartį sudarančios šalys savo nuožiūra gali nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), taip pat dėl sutarties nutraukimo.
Kadangi teisiniai santykiai tarp abonento ir subabonento pagal teisinę prigimtį yra tapatūs teisiniams santykiams tarp energijos tiekimo įmonės ir abonento, nurodytų teisės normų kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, jog šalių 2004-07-30 sutartis „Dėl komunalinių paslaugų“ dalyje dėl elektros, šilumos energijos ir šalto vandens perteikimo yra viešoji energijos pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.383 str. 3 d.). Nors lietaus kanalizacijos paslaugos įstatyme nėra išskirtos iš bendrojo paslaugų apibrėžimo ir teisinio reguliavimo (CK 6.716 str. 3 d.), teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgus į tokios sutarties prigimtį, jos sudarymą bei teikimą, taip pat CK 6.161 straipsnio pirmojoje dalyje pateiktą viešosios sutarties sampratą, ginčo sutartis dalyje dėl lietaus kanalizacijos paslaugų teikimo taip pat yra viešoji sutartis (CK 6.156 str. 3 d.), kuriai taikytinos CK šeštosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimo“ pirmojo skirsnio teisės normos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai kvalifikavo šalių sutartinius teisinius santykius, nepagrįstai neatsižvelgė, jog ginčo sutartis yra viešoji sutartis, o, neteisingai kvalifikavęs šalių sutartinius santykius, pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikė netinkamas teisės normas.
Energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas yra reglamentuotas CK 6.390 straipsnio 2 dalyje, kur numatyta, kad, jeigu abonentas yra juridinis asmuo, tai energijos tiekimo įmonė turi teisę vienašališkai atsisakyti sutarties CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais, jeigu sutartis nenumato ko kita. Teisėjų kolegija sprendžia, jog abonento su subabonentu sudarytai energijos pirkimo-pardavimo sutarčiai taikytinos tos pačios sutarties nutraukimą reglamentuojančios teisės normos, kaip ir energijos pirkimo-pardavimo sutarčiai, t.y. abonento su subabonentu sudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartis gali būti nutraukta tik CK 6.390 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu sutartis nenumato ko kita, be to atsižvelgiant į viešųjų sutarčių specifiką. Nagrinėjamu atveju šalių 2004-07-30 sutartyje jos nutraukimo tvarka nebuvo numatyta, todėl ji gali būti nutraukta tik įstatyme, būtent jau minėta CK 6.390 straipsnyje numatyta tvarka - subabonentui iš esmės pažeidus sutarties sąlygas (CK 6.217 str. 1 d.). Šalių 2004-07-30 sutartį dalyje dėl lietaus kanalizacijos paslaugų teikimo pagal CK 6.721 straipsnio 2 dalį atsakovas galėjo vienašališkai nutraukti tik dėl svarbių priežasčių.
Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas sutartį su ieškovu pranešė nutraukiantis CK 6.199 straipsnio pagrindu, reglamentuojančiu neapibrėžtam terminui sudarytos sutarties nutraukimą. Atsakovas neįrodinėjo aplinkybės, kad ieškovas iš esmės pažeidė 2004-07-30 sutartį, o sutarties nutraukimą motyvavo tuo, kad ieškovas per penkerius metus tinkamai netvarkė savo pastato energetinių resursų ir nesprendė su šiuo susitarimu susijusių klausimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo 2009-09-23 pranešimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo, kuriuo sutartis buvo nutraukta nuo 2010-01-01, buvo neteisėtas, kadangi atsakovas, vienašališkai nutraukdamas sutartį, negalėjo remtis CK 6.199 straipsniu, nes, kaip jau minėta, privalėjo vadovautis specialiosiomis teisės normomis (CK 6.390 str.), o CK 6.217 straipsnyje numatytų pagrindų – kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartį, atsakovas neįrodė. Be to atsakovo nurodyti sutarties nutraukimo motyvai nepripažintini svarbiomis priežastimis, sudariusiomis pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti su ieškovu sudarytą viešąją paslaugų teikimo sutartį (CK 6.721 str. 2 d.). Dėl šių priežasčių atsakovo MG AB „Precizika“ 2009-09-23 pranešimas Nr.357 apie 2004-07-30 sutarties nutraukimą, kuriuo sutartis buvo nutraukta nuo 2010-01-01, pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu, kas sudaro pagrindą patenkinti ieškovo reikalavimus, o priešingos pirmosios instancijos teismo išvados pripažintinos nepagrįstomis ir neteisėtomis. Pripažinus neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo sutartis buvo nutraukta nuo 2010-01-01, atkuriant iki sutarties nutraukimo buvusią padėtį (CK 1.138 str. 2 p.), atsakovas įpareigotinas tinkamai ir laiku vykdyti visas 2004-07-30 sutartimi prisiimtas prievoles.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir motyvais, ir ieškinį patenkina.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkina, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 93 str.) – bendras 662,40 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus (b.l. 10, 118, t.1; b.l. 78, t.2). Duomenų apie ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti byloje nėra.
Taip pat iš atsakovo priteisiamos valstybei 145,15 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, visų instancijų teismuose (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Pripažinti atsakovo Mokslinės gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ 2009-09-23 pranešimą Nr.357 apie 2004-07-30 sutarties dėl Komunalinių paslaugų nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu ir nesukuriančiu jokių 2004-07-30 sutarties „Dėl Komunalinių paslaugų“ nutraukimo teisinių padarinių.
Įpareigoti atsakovą Mokslinę gamybinę akcinę bendrovę „Precizika“ tinkamai ir laiku vykdyti visas su ieškovu uždarąja akcine bendrove „ŽVC“ sudaryta 2004-07-30 sutartimi „Dėl komunalinių paslaugų“ prisiimtas prievoles (pareigas) bei įsipareigojimus, t.y. vykdyti šią sutartį.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „ŽVC“ (juridinio asmens kodas 300027769, buveinės adresas Žirmūnų g. 139, Vilnius) iš atsakovo Mokslinės gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ (juridinio asmens kodas 122663561, buveinės adresas Žirmūnų g. 139, Vilnius) 662,40 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt du litus ir 40 centų) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo Mokslinės gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ valstybei 145,15 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt penkis litus ir 15 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.