Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. Biržų rajono apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimu nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 40 eurų bauda;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant 30(1) straipsnį 700 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dešimčiai mėnesių;

pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį 35 eurų bauda;

pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį 28 eurų bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, K. D. paskirta galutinė 700 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dešimčiai mėnesių.

K. D. nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), vairuodamas keturratį motociklą „BOMBARDIER CAN - AM“, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į transporto priemonės būklę, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį apšvietimo stulpą, kurį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Keturratis nustatyta tvarka neįregistruotas, neatlikta techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju draudimu bei jį tikrinančio pareigūno reikalavimu nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiomis veikomis K. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 226, 16, 219, 127, 126, 9 punktus.Apeliaciniu skundu K. D. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo skundžiamą nutarimą pakeisti, sumažinant paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki kelių mėnesių. Nurodo, jog jis neturėjo tiesioginės tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, nes nesistengė išvengti administracinės atsakomybės, geranoriškai bendradarbiavo su policija, atskleisdamas visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Iš įvykio vietos išvažiavo, nepastebėjęs apgadinimų. Iš liudytojų D. S. ir G. S. parodymų matyti, kad iš įvykio vietos išvažiuoti neskubėjo, prieš nuvažiuodamas su šiais liudytojais pasikalbėjo. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad eismo įvykio metu turtas sugadintas nebuvo.Pripažinus, kad jo, t.y. K. D. veiksmuose vis tik yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, prašo trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą ATPK 30 (1) straipsnio numatyta tvarka ir paskirti mažesnį nei dešimties mėnesių terminą. Prašo atsižvelgti į tai, kad įvykio metu jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, nesiekė išvengti atsakomybės už kitą sunkų teisės pažeidimą, žala atlyginta, žmonės nenukentėjo, pažeidimo metu galiojančių nuobaudų nebuvo. Augina dvi mažametes dukras, dirba Norvegijoje, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbo funkcijas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, prašo K. D. skundą atmesti, nes Biržų rajono apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinis skundas atmetamas.Pažeidėjas K. D. neigia padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, motyvuodamas tuo, kad jo veiksmuose nebuvo šios veikos subjektyviosios pusės – tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Tačiau tokie apelianto argumentai atmestini, nes jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 straipsnio 1 dalus) atkreiptas dėmesys į būtinumą nustatyti ne tik objektyvias pasišalinimo aplinkybes, bet ir tiesioginę tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad K. D. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas apšvietimo stulpas. Esminis šios bylos klausimas yra tas, ar K. D. veiksmai – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tiesioginės tyčios forma.Bylos duomenimis K. D. vairuojamas keturratis į apšvietimo stulpą trenkėsi didele jėga, nes apie įvykį policijai pranešę asmenys D. S. ir G. S. tvirtino, kad smūgio garsas buvo didelis, iš jo sprendė, kad keturratis važiavo dideliu greičiu. Išgirdę smūgio garsą, abu šie liudytojai išėjo į kelią ir pamatė prie apšvietimo stulpo apvirtusį keturratį, kurį pažeidėjas bandė pastatyti ant ratų. Pastatęs keturratį, vairuotojas jį užsivedė, sėdo ant jo ir, apvažiuodamas stulpą dirbama žeme, pravažiavo pro nukritusį stulpo žibintą, užvažiavo ant kelio ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) namo. Apšvietimo stulpas buvo aiškiai pasviręs, o žibintas sudužęs. Minėtus liudytojų D. S. ir G. S. paaiškinimus patvirtino kiti byloje esantys įrodymai: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, foto nuotraukos, rašytiniai paaiškinimai ir teismo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai. Kadangi D. S. ir G. S. matė ir sugadintą apšvietimo stulpą, ir šalia jo gulintį sudužusį žibintą, atmestinas K. D. paaiškinimas, kad jis jokių apgadinimų nematė, juolab kad po smūgio turėjo pareigą apžiūrėti ar nepadarė svetimam turtui žalos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad K. D. matė ir suprato, kad keturračiu kliudęs stulpą, apgadino jį, tačiau iš įvykio vietos pasišalino. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnį.Švelninti K. D. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą taip pat nėra pagrindo. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Teismas, individualizuodamas nuobaudą, įvertino tai, kad pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinimai nedideli, pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų K. D. neturėjo. Teismas pripažino ir įvertino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad padarytą žalą pašalino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą ir, taikydamas ATPK 30(1) straipsnį, paskyrė septynių šimtų eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dešimčiai mėnesių. Tokia bausmė negali būti laikoma per griežta. Apeliaciniame skunde K. D. nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga atliekant darbo funkcijas, todėl prašo įvertinti tai, kad įvykio metu jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, nesiekė išvengti atsakomybės už kitą sunkų teisės pažeidimą, žalą atlygino, žmonės nenukentėjo, pažeidimo metu galiojančių nuobaudų nebuvo, augina dvi mažametes dukras, ir dar labiau trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įvertinęs asmens bei veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, taikydamas ATPK 30 (1) straipsnį, atėmė teisę vairuoti daugiau nei tris kartus trumpesniam terminui, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali specialiosios teisės atėmimo trukmė. Todėl dar labiau trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nėra teisinio pagrindo. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimą palikti nepakeistą, K. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.