Kauno apygardos teismo nutartis

2009-10-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1143-485/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-02
Bylos Nr.
2A-1143-485/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Evaldas Burzdikas, Birutė Bobrel
Ieškovas
E. B.
Atsakovas
V. B.
Trečiasis asmuo
AB bankas “Hasabankas“
Advokatai
Rasa Gradauskienė, Danguolė Kemežytė
Civilinė byla Nr. 2A-1143-485/2009;
Pirmos instancijos teismo teisėja Irena Poderienė;
procesinio sprendimo kategorijos: 35.2; 35.5; 121.15.; 121.21.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 02d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Birutės Bobrel,

sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, Agnei Pučinskaitei,dalyvaujant ieškovei E. B., jos atstovei advokatei Danguolei Kemežytei,atsakovui V. B., jo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-238-375/2009 pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui AB bankas “Hasabankas“ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo bei atsakovo V. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 3-6)ir patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 96-99) prašė:

šalių santuoką, įregistruotą 1997 m. gegužės 17 d. Kauno miesto CM biure, įrašo Nr. 715, nutraukti dėl atsakovo kaltės;padalinti santuokoje įgytą turtą;nustatyti, kad atsakovas už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį grąžina kreditą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 05-051441-VA AB bankui „Hansabankas“, tačiau prieš kreditorių AB banką „Hansabankas“ šalys atsako kaip solidarūs skolininkai. Kreditoriui išieškojus dalį kredito iš ieškovės, pastaroji turi regreso teisę į atsakingą už kredito grąžinimą atsakovą;po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę;priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovas priešieškiniu (t. 1, b. l. 65-68) ir patikslintu priešieškiniu (t. 1, b. l. 80-81) prašė:

šalių santuoką, įregistruotą 1997 m. gegužės 17 d. Kauno miesto CM biure, įrašo Nr. 715, nutraukti dėl ieškovės kaltės;padalinti santuokoje įgytą turtą,priteisti atsakovui grąžinti kreditą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 05-051441-VA AB bankui „Hansabankas“;po santuokos nutraukimo palikti atsakovui jo pavardę;priteisti iš ieškovės 41 039,50 Lt kompensaciją už atliktus remonto darbus namo būklei pagerinti ir 5 824,75 Lt kompensaciją už atliktus aplinkotvarkos darbus;priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu (t. 2, b. l. 54-59) ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies:

šalių santuoką, įregistruotą 1997 m. gegužės 17 d. Kauno miesto CM biure, įrašo Nr. 715, nutraukė dėl dėl abiejų sutuoktinių kaltės;po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes;padalino santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą. Ieškovei priteisė – sekciją iš kietų baldų komplekto -1 100 Lt vertės, spintelę į vonią “Majami“ - 80 Lt, spintą – 700 Lt, virtuvės baldų komplektą – 1 500 Lt, sofą - lovą- „Ema“ – 700 Lt, prieškambario baldų komplektą - 300 Lt, užuolaidas ir jų priedus- 1 000 Lt, kietus baldus (žurnalinis staliukas, TV staliukas) - 400 Lt, dujinę viryklę „Indesit“- 1 000 Lt, žoliapjovę “Husqvarna“- 600 Lt, iš viso turto už 7 380 Lt; atsakovui pripažino asmeninę nuosavybę į automobilį “Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 13 000 Lt vertės, priteisė sofą - lovą-400 Lt, skalbimo mašiną“Simens“- 1 000 Lt, kompiuterį su printeriu- 1 000 Lt, plaunamą dulkių siurblį - 500 Lt, vonios spintelę - 100 Lt, pristatomą vonios spintelę - 200 Lt, iš viso turto už 16 200 Lt;nustatė, kad atsakovas už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį grąžina kreditą AB bankui „Hansabankas“ pagal 2005-08-10 vartojimo kredito sutartį Nr.05-051441-VA, tačiau prieš kreditorių AB banką“Hansabankas“ šalys atsako kaip solidarūs skolininkai. Bankui išieškojus dalį kredito iš ieškovės, pastaroji turi regreso teisę į atsakingą už kredito grąžinimą atsakovą;priteisė iš ieškovės atsakovui 6 000 Lt kompensaciją už atliktus remonto darbus namo būklei pagerinti ir aplinkotvarkos darbus;priteisė iš atsakovo ieškovei 112 Lt žyminio mokesčio, 800 Lt atstovavimo išlaidų;priteisė iš atsakovo 30 Lt pašto išlaidų valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu šalys sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Į dalintino turto sąrašą teismas neįtraukė žoliapjovės“Jonsered“, kadangi nustatė, jog 2006 04 11 ją pirko ne šalys, o ieškovės motina. Teismas įvertino, kad ad santuokos metu šalių paimta paskola iš banko buvo panaudota automobilio Audi A6 v/n (duomenys neskelbtini) įsigijimui, todėl automobilį pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, jį priteisiant atsakovui, tačiau nustatant atsakovui pareigą grąžinti kreditą AB bankui „Hansabankas“ pagal 2005-08-10 pasirašytą sutartį Nr.05-051441-VA. Teismas pripažino atsakovo teisę į piniginę kompensaciją už turto pagerinimą, tačiau kritiškai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindė savo priešieškinio reikalavimo dydį, todėl šioje dalyje priešieškinį tenkino iš dalies.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 66-68) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti, ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovo priešieškinį tenkinti pilnai- iš ieškovės atsakovui priteisti 2 000 Lt kompensacija už didesnę jai tenkančių kilnojamųjų daiktų vertę, 41 039,50 Lt kompensacija už atliktus remonto darbus namo būklei pagerinti, bei 5 824,75 Lt kompensacija už atliktus aplinkotvarkos darbus.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

ieškovė 13 000 Lt vertės automobilį Audi A6, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), įtraukė į dalintino turto sąrašą, todėl teismui tenkinus ieškovės reikalavimus, kilnojamasis turtas buvo padalintas pažeidžiant proporcijas ir nukrypstant nuo lygių dalių principo. Automobilį atsakovas įsigijo 2005-08-13, paėmus iš banko paskolą. Kadangi atsakovas su ieškove negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2004 metų pabaigos, banko įmokas atidavinėjo jis vienas, šiuo metu visas kreditas bankui yra padengtas iš atsakovo asmeninių lėšų, todėl turtas privalėjo būti pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe;teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina atsakovo atliktų ieškovės namo pagerinimo darbų vertę bei aplinkos tvarkymo darbų vertę. Taip pat teismas nepagrįstai nesirėmė statinio dalinės ekspertizės aktu, kurį parengė Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras. Atsakovo nuomone, statinio dalinės ekspertizės aktas ir lokalinė sąmata yra pagrindinis įrodymas, patvirtinęs atsakovo turėtas išlaidas dėl ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų remonto vertės,atsakovas nesutinka su teismo argumentu, kad mažinti priteistinų išlaidų už atliktus pagerinimus dydį reikia dėl to, jog ir pats atsakovas gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei naudojosi šiomis patalpomis. Atsakovo nuomone, jis rūpinosi šio namo išlaikymu, gerinimu, todėl naudojimasis turtu nepaneigia teisės gauti kompensaciją už šio turto pagerinimus.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 86-89) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

2005-08-10 sutartis su AB bankas „Hansabankas“ neginčijamai patvirtina, kad šalys, 2005-08-10 sudarydamos kredito sutartį, skirtą šeimos poreikiams tenkinti (Sutarties 10.1 p.), vedė bendrą ūkį, todėl ir iš suteikto kredito įsigytas automobilis laikytinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe;teismas, nustatydamas atsakovo atliktų namo pagerinimo ir aplinkos tvarkymo darbų vertę, pagrįstai nesivadovavo Statinio ekspertizės aktu ir UAB "Želdynėlis“ sąmata, kadangi šiuose dokumentuose nurodyta, kad darbams panaudotos medžiagos buvo įvertintos 2007 metų kainomis, o atlikti darbai įvertinti 2007 metais galiojusiais statybinių organizacijų atliekamų darbų įkainiais, įskaitant ir 18 procentų PVM. Atsakovas dėl atliktų remonto ir aplinkotvarkos darbų turėtas išlaidas ir jų dydį privalėjo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis: dokumentais, patvirtinančiais statybinių medžiagų įsigijimą ir atsiskaitymą už atliktus namo remonto ir aplinkotvarkos darbus, tačiau tokių įrodymų nepateikė, todėl ir atlikta statinio ekspertizė negalėjo nustatyti jokių reikšmingų bylai aplinkybių;teismas, vertindamas atliktų remonto darbų namo būklei pagerinimui ir aplinkotvarkos darbams panaudotų lėšų dydį, rėmėsi rašytiniais įrodymais - ieškovės išsaugotais kasos čekiais ir ieškovės pildytais užrašais, patvirtinančiais atliktų remonto ir aplinkotvarkos darbų realią vertę bei savo iniciatyva atlikęs vietos apžiūrą ir įsitikinęs, kad atsakovo nurodytos vertės darbai nebuvo atliekami.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2009-04-09 Kauno m. apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui AB bankas „ Hansabankas“ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo bei atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei E. B. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai, o priešieškinys tenkintas iš dalies. Teismas santuoką tarp šalių nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko santuokines pavardes. Padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ieškovei priteisiant viso daiktų už 7380 Lt., o atsakovui – už 16200 Lt. Nustatė, kad atsakovas V. B. už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį grąžina kreditą AB bankui „ Hansabankas“ pagal 2005-08-10 vartojimo kredito sutartį Nr. 05-051441-VA,tačiau prieš kreditorių AB banką „ Hansabankas“ V. B. ir E. B. atsako kaip solidarūs skolininkai. Bankui išieškojus dalį kredito iš E. B., pastaroji turi regreso teisę į atsakingą už kredito grąžinimą V. B.. Priteisė iš E. B. V. B. 6000 Lt. kompensaciją už atliktus remonto darbus namo būklei pagerinti ir aplinkotvarkos darbus. Priteisė iš V. B. ieškovės E. B. naudai 112 Lt. žyminio mokesčio, 800 Lt. atstovavimo išlaidų bei 30 Lt. pašto išlaidų valstybei ( t. 2, b. l. 54-59).

Atsakovas ( apeliantas) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

Apeliacinio skundo dalyku šioje byloje yra neteisingas, atsakovo manymu, kilnojamojo turto padalijimo būdas, pažeidžiantis dalintino turto lygias proporcijas, o taip pat kompensacijos už atliktus remonto darbus namo būklei pagerinti bei aplinkotvarkos darbus adresu (duomenys neskelbtini) dydis.

Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvų, teismas laikė, jog automobilio Audi A6 v/n (duomenys neskelbtini) įsigjimui buvo paimtas vartojimo kreditas (vartojimo kredito sutartis Nr. 05-2051441-VA). Teismas nurodė, jog skolinius įsipareigojimus prisiėmė paskolą abu sutuoktiniai santuokos metu, todėl teismas pripažino šį turtą bendrąja jungtine nuosavybe.

Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad automobilio Audi A6 v/n (duomenys neskelbtini) pirkimui buvo panaudotos šalių santuokinės lėšos, priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog automobilis buvo įgytas už kredito lėšas Sutinkamai su LR CK 3.118 1 d. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausiai nustatomas bendras sutuoktinio turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas. 2-oji šios normos dalis numato, jog jei iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių(skolų) suma. Todėl remiantis šia nuostata, automobilio Audi A6 v/n (duomenys neskelbtini) nebuvo galima traukti į bendrą turto balansą.

Esminė aplinkybė, nulemianti šio turto teisinį statusą yra šalių santykių pobūdis turto įsigijimo metu (automobilis atsakovo V. B. vardu registruotas 2005 08 13), šalių bendro gyvenimo pobūdis kredito sutarties vykdymo metu, bei iš kieno lėšų buvo padengtas kreditas. CPK 187 str. nustato, jog šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimus ar atskirtimus. Automobilis Audi A6 buvo įgytas nutrūkus šalių santuokiniams santykiams. Ieškovė pareikšdama ieškinį nurodė, jog santuokinio gyvenimo negyvena jau 4 metus (t.y. nuo 2004 metų pradžios), neveda bendrai ūkio, santuoka yra tik formali. Tą pačią aplinkybę nurodė ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose. Todėl šalių pripažinimu nustatytas faktas, kad kredito automobilio įgijimui suteikimo metu šalys šeimyninių santykių nepalaikė, bendrai ūkio nevedė. LR CK 3.87 str. 2 d. nustato, jog sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. LR CK 3.100 str. nustato, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi (CK 3.100 str. 1 d. 5 p.). Rašytinai įrodymai, pagal LR CPK 197 str. turintys didesnę įrodomąją galią, patvirtina faktą, jog visos kredito įmokos už automobilį buvo grąžintos išimtinai iš asmeninių V. B. lėšų šalims nebevedant bendrai ūkio. Byloje nėra duomenų,, patvirtinančių, jog B. būtų prisidėjusi prie šio kredito įmokų grąžinimo. Todėl šioje dalyje pagristas V. B. reikalavimas laikyti turtą asmenine jo nuosavybe ir netraukti jo į santuokinio turto balansą. Nutrūkę šalių santykiai šeimos požiūriu tuo pačiu patvirtina, kad turtas, įgytas šiuo laikotarpiu, negali būti laikomas abiejų šalių bendrąja nuosavybe, nes ieškovė, neprisidėjusi prie šio turto įgijimo, tačiau netiesiogiai gaudama jo dalį kitu turtu nepagrįstai praturtėtų.

Dėl tos priežasties tenkintinas ir V. B. kilnojamojo turto padalijimo būdas, pagal kurį ieškovei ir taip atitenka didesnė kilnojamojo turto dalis.. Šioje byloje sprendžiant kilnojamojo turto padalijimo klausimus (namų apyvokos daiktų ir baldų), tarp šalių nekilo ginčas dėl šių daiktų vertės ir jų padalijimo būdo. Teismui įtraukus į dalintino turto masę automobilį, apsunkintą skoliniu įsipareigojimu bankui, kilnojamasis turtas buvo padalintas pažeidžiant proporcijas ir aiškiai nukrypstant nuo lygių dalių principo - V. B. teko turto už 3200 litų, ieškovei - už 7380 litus,. Kadangi V. B. priešieškiniu prašė ieškovei E. B. priteisti kilnojamojo turto už 6580 litų, o jam už 5200 litų, ieškovei būtų tekusi didesnė turto dalis 1650 litais (viso turto už 6580 Lt.) Todėl teismas, išspręsdamas kilnojamųjų daiktų padalijimo klausimą, priteisia iš ieškovės E. B. atsakovui V. B. 2000 Lt. piniginę kompensaciją.

Taip pat nustatyta, kad santuokos metu ieškovės tėvas 2000-09-06 padovanojo ieškovei E. B. nekilnojamąjį turtą - dalį bendrojoje nuosavybėje: 0,0943 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią 0,1472 ha žemės sklype, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno mst. k. v., aukšto karkasiniu gyvenamuoju namu, bendras plotas 94,51 kv.m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dalimi priklausinių: kiemo statiniais (tvora; kiemo aikštele; lauko tualetu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalimis vieno aukšto lentų pagalbiniu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu 2I1Ž, užstatytas plotas 19 kv.m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini. Šalys pripažino, kad minėtame name apsigyveno jau nuo 1999 metų ir nuo šio laikotarpio iki 2004 metų iki šalys ėmė gyventi skyriumi atliko pastato dalies remonto darbus namo būklei pagerinti, bei aplinkotvarkos darbus.

Viena iš pagrindinių įrodinėjimo taisyklių reikalauja, kad bylą nagrinėjantis teismas nešališkai ir visapusiškai įvertintų visus byloje pateiktus, išreikalautus įrodymus, o įrodymai vertinami vadovaujantis ir įrodymų sąsajumo, leistinumo principais (CPK 180, 185 straipsniai).

Vykstant ginčui teisme, šalis, reikšdama ieškinį ir tokiu būdu gindama savo pažeistas teises, turi teisę savo reikalavimų pagrįstumą įrodinėti visais leistinais įrodymais, kurių rūšis nustato Civilinio proceso kodeksas, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Savo pozicijai pagrįsti atsakovas V. B. pateikė rašytinį įrodymą - 2008-03-13 VĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro" Statinio dalinės ekspertizės aktą, kuris patvirtina, jog atliktų remonto darbų namo būklei pagerinti vertė - 82 079 litai, taip pat buvo atlikta aplinkotvarkos darbai, ką patvirtina aplinkotvarkos darbų ir želdynų įrengimo sąmata. Visų atliktų aplinkotvarkos darbų vertė - 11649,50 litai. Todėl atsakovo manymu, iš ieškovės atsakovo naudai turėjo būti priteista 41 039,50 litų kompensacija už atliktus remonto darbus namo būklei pagerinti, bei 5824,75 litų kompensacija už atliktus aplinkotvarkos darbus.

Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio - gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Tai turto įvertinimo, defektų nustatymo, įrengimų ir mechanizmų ištyrimo ar kitokie aktai, kurie yra surašyti atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų po ištyrimo. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Teismui buvo pateiktas dokumentas, kurį buvo privalu vertinti kaip rašytinį įrodymą. Pažymėtina, kad ieškovė ir jos atstovė sutiko su visomis atliktų darbų apimtimis, kurios buvo išdėstytos ekspertizės akte, neginčijo ir atliktų darbų kainų. . Akte išvardintų darbų apimtis pilnai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Pripažinus, jog dalis darbų buvo vykdomi ūkio būdu, akivaizdu, jog atsakovas negalėjo pateikti visų tam reikalingų dokumentų, juolab, kad statybos remonto darbai nėra jo ūkinės-komercinės veiklos sritis, todėl atsakovui buvo menka galimybė pagrįsti visas dėl remonto turėtas išlaidas. Remonto darbų atlikimo ūkio būdu specifika lemia, kad remonto darbus konkretus ūkinis subjektas atlieka savo pastangomis, naudodamas ne tik jam priklausančias gamybos priemones, bet ir žmogiškuosius resursus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje ŽŪB „Kedras" v. VĮ Valstybės turto fondas, Nr. 3K-3-406/2004; bylos kategorijos: 45.5; 94.1). Dėl to nustatant atsakovo dėl atliktų remonto darbų turėtas išlaidas, buvo privalu remtis statinio dalinės ekspertizės aktu, kuriuo nustatyta atliktų pagerinimų vertė. Nagrinėjamoje civilinėje byloje, nesant pakankamų kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, galinčių pagrįsti visas turėtas išlaidas, statinio dalinės ekspertizės aktas ir lokalinė sąmata yra pagrindinis įrodymas, patvirtinęs atsakovo, turėtas išlaidas dėl ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų remonto.

Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje atsakovo reikalavimų pilnai netekino šiais motyvais: viso gyvenamojo namo vertė 2007 11 27 yra 81291 Lt., tuo tarpu atsakovas pageidavo priteisti 82079 Lt., t.y. daugiau nei vertas pats nekilnojamasis objektas. Tačiau teismas neįvertino svarbios aplinkybės, jog pagal VĮ Registrų centro duomenis vidutinė rinkos vertė yra apskaičiuota pagal 2000 06 26 šio nekilnojamojo turto kadastro duomenis, t.y. pagal turto būklę, buvusią iki atliktų remonto darbų pradžios.

Atkreiptinas dėmesys, jog pačios ieškovės paskaičiavimais (išlaidų žurnalas), pagrindžiančiais išlaidas, įdėtas į remontą laikotarpiu 1999 08 26 iki 2001 12 31, jų dydis yra žymimas 35063,86 litai. Nors dalį šių išlaidų sudaro išlaidos kitoms reikmėms (įsigyta keletas baldų, buities apyvokos daiktų), aukščiau paminėtos sumos sumažėjimas šiomis išlaidomis nėra žymus. Pažymėtina tai, kad šalys nuo šio laikotarpio remonto darbus namo dalyje vykdė dar daugiau kaip dvejus metus, todėl atsakovo reikalaujama piniginė suma yra pilnai tikėtina ir protinga.

Tiek pagal 1964 m. CK 316 straipsnio, tiek 2000 m. CK 6.501 straipsnio nuostatas, kurios atitinkamai taikomos ir turto panaudos atveju (1964 m. CK 366 straipsnio 2 dalis; 2000 m. CK 6.629 straipsnio 2 dalis), kai nuomininkas nuomotojo leidimu pagerina išsinuomotą daiktą, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis nustato ką kita. Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

Visos šios aplinkybės byloje buvo įrodytos: turto ekspertizės aktas, šalių ir liudytojų paaiškinimai patvirtina aplinkybę, jog turto būklė buvo pagerinta žymiai, ieškovė E. B. sutiko su pagerinimo darbų atlikimu ir jiems pritarė, turto išlaidų dydis yra paremtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Sprendžiant dėl atlygintinų išlaidų įkainių jų galiojimo laikotaropiu, remtinasi CK 3.119 str., bei pagal analogiją- LR CK 6.249 str. 5 d. , kadangi patirtos atsakovo V. B. išlaidos prilygintinos patirtai žalai. Tokie remonto padarymo kaštai būtų reikalingi šiai dienai. Tokiu būdu teismas laiko įrodytu patirtų išlaidų dydį 46 864,25 litus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad statyba buvo vykdoma ūkio būdu, atsakovas nėra patyręs pridėtinės vertės išlaidų. Todėl jo pareišktas reikalavimas mažintinas minusuojant 18 proc. pridėtinės vertės išlaidas ir iš ieškovės atsakovo naudai viso priteistina 38 428,69 litai, t. y. už atliktus remonto darbus namo būklei pagerinti 33652,39 Lt. ( 41039,50: 100 x18) ir už atliktus aplinkotvarkos darbus 4776,63 Lt. ( 5824,75 : 100 x 18)..

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir dėl to priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovės civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovo priešieškinys iš dalies, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 2000 litų kompensacija už didesnę jai tenkančių kilnojamųjų daiktų vertę, 38 428,69 litai kompensacija už atliktus remonto darbus namo būklei pagerinti, bei kompensacija už atliktus aplinkotvarkos darbus.

Be to, apeliacinės instancijos teisme ieškovės interesus atstovavo advokatė Danguolė Kemežytė. Kaip matyti iš pateikto kvito LAT Nr. 263027, ieškovė jai už teisinę pagalbą sumokėjo 500 Lt. Prašo šią sumą priteisti.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovės ieškinys tenkintinas tik dalinai, todėl atstovavimo išlaidos mažintinos ir ieškovei priteistina iš atsakovo 250 Lt. už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno m. apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti :

Ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės E. B. ( a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 ( du tūkstančius Lt.) piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį atsakovo V. B. ( a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės E. B. 33652,39 Lt. už atliktus remonto darbus namo būklei pagerinti ir 4776,63 Lt. už atliktus aplinkotvarkos darbus, t. y. viso 38428,69 ( trisdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt aštuonis Lt. 69 ct.) atsakovo V. B. naudai. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. B. 250 ( du šimtus penkiasdešimt Lt.) už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ieškovės E. B. naudai.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaTeisėjai Evaldas BurzdikasBirutė Bobrel