Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui A. V., jo atstovui advokatui N. V. Bagdanavičiui, atsakovės atstovei Onutei Adulčikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas iki 2008-01-31 dirbo Antakalnio seniūnijos seniūno pareigose.

2007-12-14 Antakalnio seniūno A. V. tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje tiesioginis pareiškėjo vadovas administracijos direktorius G. Paluckas valstybės tarnautojo veiklą įvertino nepatenkinamai ir siūlė perkelti valstybės tarnautoją į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas (I t., b. l. 10-11).

Su šia išvada pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas 2007-12-22 (I t., b. l. 11).

2008-01-10 raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo departamento vyriausioji specialistė pranešė pareiškėjui, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų vertinimo komisija 2008 m. sausio 29-31 dienomis vertins pareiškėjo tarnybinę veiklą per kalendorinius metus. Apie vertinimo vietą ir laiką pareiškėjui bus pranešta papildomai (I t., b. l. 21).

2008-01-29 įvyko Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos posėdis, kurio metu buvo priimta vertinimo išvada Nr. A154-40-(5.43-PD-5), nurodant, kad Antakalnio seniūno A. V. tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir nuspręsta siūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas (I t., b. l. 81).

Su šia išvada pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas 2008-01-29 (I t., b. l. 81)

2008-01-31 įsakymu Nr. 41-119 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius perkėlė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūną A. V. iš A lygio 13 kategorijos pareigų į B lygio 8 kategorijos Žirmūnų seniūnijos vyresniojo specialisto pareigas nuo 2008-01-31 (I t., b. l. 9).

Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-01-31 įsakymą Nr. 41-119 „Dėl A. V. perkėlimo", grąžinti jį į buvusias pareigas ir priteisti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl jo perkėlimo į žemesnes pareigas, nurodydamas, kad jo kasmetinis valstybės tarnautojo veiklos vertinimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir į žemesnes pareigas jis buvo perkeltas neteisėtai.

Bylai reikšmingas teisinis reguliavimas.

Valstybės tarnautojų veiklos vertinimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (2007-06-07 įstatymo redakcija, toliau – ir VTĮ) ir Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 909 (nutarimo 2007-10-17 redakcija) patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertimo kriterijai (toliau – ir Kriterijai).

VTĮ 22 straipsnio 3 dalis numato, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas - kasmet įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją.

Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (VTĮ 22 str. 5 d.). Jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija (VTĮ 22 str. 8 d.).

Taisyklių 10 punktas numato, kad po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvados formą surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą apibūdina pagal kiekvieną iš vertinimo kriterijų, įrašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir rekomendaciją, kaip tobulinti jo kvalifikaciją. Tiesioginis vadovas valstybės tarnautoją su išvada supažindina pasirašytinai (Taisyklių 11 p.).

Tiesioginis vadovas išvadą pateikia įstaigos struktūriniam padaliniui arba valstybės tarnautojui, atliekančiam personalo administravimo funkcijas (toliau vadinama - personalo administravimo tarnyba), ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos (Taisyklių 12 p.).

Tiesioginis vadovas, įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šių siūlymų (VTĮ 22 str. 11 d.): panaikinti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę ir tobulinti jo kvalifikaciją, o valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės, - tik tobulinti jo kvalifikaciją; 2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas; 3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tobulinti jo kvalifikaciją. (VTĮ 22 str. 18 d.).

Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovas apie būsimą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai (VTĮ 22 str. 12 d.).

Vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (VTĮ 22 str. 13 d.).

Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 1. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 2. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; 3. sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); 4. vertinimo komisijos išvados surašymą (Taisyklių 18 p.).

Valstybės tarnautojo kasmetinė tarnybinė veikla vertinama laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 11106 patvirtintų Karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų. Vertinimo kriterijai yra šie: produktyvumas, kompetencija ir veiklos kokybė.

Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją (Taisyklių 19 p.). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Taisyklių 20 p.). Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą (Taisyklių 22 p.). Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo (Taisyklių 23 p.).

Vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo: panaikinti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę ir tobulinti jo kvalifikaciją, o valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės, - tik tobulinti jo kvalifikaciją; 2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas; 3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tobulinti jo kvalifikaciją. (VTĮ 22 str. 18 d.).

Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, surašoma vertinimo komisijos išvada. Valstybės tarnautojas su vertinimo komisijos išvada supažindinamas pasirašytinai (Taisyklių 25 p.).

Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo, valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia (VTĮ 22 str. 26 d.).

VTĮ 18 str. 4 d. numato, kad į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu, kai jį įvertina vertinimo komisija ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

Teismo išvados.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad atsakovė nepagrįstai įvertinusi jo tarnybinę veiklą skundžiamu įsakymu neteisėtai jį perkėlė į žemesnes pareigas.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš Antakalnio seniūno (A lygis, 13 kategorija) į Žirmūnų seniūnijos vyriausiojo specialisto (B lygis, 8 kategorija) pareigas buvo priimtas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų vertinimo komisijos išvadomis ir vadovaujantis LR Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 18 d. 2 p. Skundžiamame įsakyme atleidimo pagrindu nurodyta Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 punkto 3 dalis, laikytina rašymo apsirikimu, nes iš įsakymo turinio matyti, kad pareiškėjas buvo perkeltas į žemesnes pareigas LR Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 18 d. 2 p. pagrindu - vertinimo komisijai įvertinus įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai.

Taigi, vertinant skundžiamo įsakymo pagrįstumą, teismo manymu, būtina įvertinti tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-12-14 vertinimo išvadą, tiek Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2008-01-29 išvadą, nes šie dokumentai buvo pagrindas skundžiamam įsakymui priimti.

Pareiškėjas pagrįsdamas savo poziciją dėl atsakovės atlikto jo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo neteisėtumo, visų pirma nurodo procedūrinius pažeidimus surašant tiesioginio vadovo vertinimo išvadą: 1) išvada jam buvo pateikta praleidus Taisyklių 12 p. numatytus terminus; 2) prieš surašydamas vertinimo išvadą, tiesioginis vadovas jo nekvietė pokalbiui aptarti tarnybinės veiklos rezultatus, kaip tai numato Taisyklių 10 p.

Pareiškėjas teigia, kad tiesioginio vadovo išvada jam turėjo būti pateikta iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos, tuo tarpu jis su minėta išvada buvo supažindintas tik 2007-12-22. Kaip matyti iš jau nagrinėto teisinio reguliavimo, vadovaujantis Taisyklių 12 p., tiesioginis vadovas išvadą pateikia įstaigos struktūriniam padaliniui arba valstybės tarnautojui, atliekančiam personalo administravimo funkcijas, ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad tiesioginis pareiškėjo vadovas vertinimo išvadą surašė 2006-12-14, t.y. nepraleidęs Taisyklių 12 p. numatyto termino ir nors byloje nėra pateikta įrodymų, kada ši išvada buvo pateikta personalo administravimo tarnybai, laikytina, kad net ir tuo atveju, jei išvada buvo pateikta keliomis dienomis vėliau nei gruodžio 15 d., ši aplinkybė negali būti laikoma esminiu procedūriniu pažeidimu. Taisyklės nenumato termino, per kurį su minėta išvada turi būti supažindintas valstybės tarnautojas (pareiškėjas), todėl tai, kad pareiškėjas su šia išvada buvo pasirašytinai supažindintas 2007-12-22 taip pat negali būti laikoma procedūriniu pažeidimu. Be to, surašius vertinimo išvadą ir įteikus ją pareiškėjui, teismo manymu, buvo pakankamai ilgas laiko tarpas iki vertinimo komisijos posėdžio tam, kad pareiškėjas galėtų su ja susipažinti, pasiruošti pokalbiui su vertinimo komisija, todėl byloje nustatytais terminais atliktas pareiškėjo supažindinimas su tiesioginio vadovo vertinimo išvada pareiškėjo teisių nepažeidė.

Pareiškėjas teigia, kad jo tiesioginis vadovas – savivaldybės administracijos direktorius - vertinimo metu nekvietė jo pokalbiui aptarti tarnybinės veiklos rezultatus, nors pagal Taisyklių 10 p. tai turėjo būti padaryta. Remiantis įrodinėjimo taisyklėmis, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia. Tačiau pastebėtina, kad šalis paprastai negali įrodyti to, ką neigia (pvz., tam tikrų faktų, kurių egzistavimą nurodo kita šalis, neegzistavimo). Todėl įrodinėti tokias bylos aplinkybes paprastai turi ta šalis, kuri teigia buvus tas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-2160/2006). Kaip minėta, pareiškėjas neigia buvus pokalbį su tiesioginiu vadovu, atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad toks pokalbis buvo. Taigi jis šios aplinkybės objektyviai įrodyti negali, todėl šią aplinkybę turi įrodyti atsakovas. Tačiau atsakovas minėtam teiginiui įrodyti jokių įrodymų nepateikė. Todėl daroma išvada, kad neįrodyta, jog pokalbis tarp apelianto ir jo tiesioginio vadovo, skirtas aptarti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus, numatytas Taisyklių 6 p., buvo. Tačiau darytina išvada, kad šis apelianto vertinimo procedūros pažeidimas nėra esminis pažeidimas, dėl ko reikėtų naikinti įsakymą dėl apelianto vertinimo. Teismo vertinimu, nors ir nebuvo apelianto pokalbio su jo tiesiogine vadove, pokalbio su vertinimo komisija metu apeliantas turėjo galimybę nurodyti aplinkybes, kodėl nesutinka su vertinimo išvada, pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, vertinimo komisija turėjo galimybę šias aplinkybes įvertinti.

Kaip matyti iš nagrinėto teisinio reguliavimo, valstybės tarnautojo tiesioginiam vadovui surašius vertinimo išvadą ir valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai, vertinimo procedūra pratęsiama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo Komisijoje. Nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją (Taisyklių 19 p.). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Taisyklių 20 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 11106 patvirtinti Karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, kurių laikantis privalo būti atliekamas valstybės tarnautojų vertinimas. Vertinimo kriterijai yra šie: produktyvumas, kompetencija ir veiklos kokybė. Iš čia nagrinėtų ginčo santykį reglamentuojančių nuostatų matyti, kad Komisija atlikdama valstybės tarnautojo vertinimą turi nagrinėti tiesioginio vadovo pateiktą išvadą, tokiu būdu įvertindama joje pateikto vertinimo pagrįstumą, taip pat pokalbio su valstybės tarnautoju metu gali pateikti iškilusius klausimus, siekdama pagal minėtus kriterijus įvertinti gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šiuo teisiniu reglamentavimu numatyta valstybės tarnautojo vertinimo Komisijoje procedūra įstatymo leidėjo yra apibrėžta Taisyklėse ir Kriterijuose numatytų aplinkybių (valstybės tarnautojo darbo „rodiklių“) vertinimu ir kiekvienu atveju turi būti pagrįsta tinkamais ir pakankamais įrodymais. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai. Tačiau Komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui - teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovės argumentais, kad jis netinkamai atliko tarnybines užduotis – ne laiku atsakė pareiškėjams, neinformavo jų apie priimtus sprendimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje (I t., b. l. 79-80) apibūdinant pareiškėjo veiklą pagal produktyvumo kriterijų nurodyta, kad seniūnas atmestinai atlieka užduotis, atsakymus pareiškėjams pateikia pavėluotai (pavėluotų užduočių - 27), kai kuriuose atsakymuose nenurodo apskundimo tvarkos. Seniūno bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai patenkinami. Pažymėtina, kad panašios pareiškėjo tiesioginio vadovo pastabos nurodomos ir vertinime pagal veiklos kokybės kriterijų, kur nurodoma, kad užduotys įvykdomos ne laiku ir nepatenkinamai atliekamos funkcijos. Teismui paprašius atsakovės pateikti įrodymus apie pareiškėjo neįvykdytas užduotis, buvo pateikta savivaldybės kompiuterinėje – informacinėje dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ 2007-01-01 – 2007-12-31 laikotarpiu A. V. suformuluotų užduočių, taip pat jo kuruojamų užduočių vykdymo ataskaita (I t., b. l. 141-144). Iš šios ataskaitos matyti, kad nors tiesioginio vadovo išvadoje nurodoma, kad per 2007 metus pareiškėjas pavėlavo įvykdyti ir netinkamai įvykdė 27 užduotis, išvadoje prie pavėluotai įvykdytų užduočių nurodoma tik 16 užduočių. Be to, dauguma I, II, ir III ataskaitos punktuose išvardijamų užduočių kartojasi (pvz. II punkte nurodyta 3 užduotis atitinka I punkte nurodytą 4 ir pan.) Vien minėta ataskaita, nesant kitų įrodymų, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas pagal produktyvumo ir veikos kokybės kriterijus vertintinas neigiamai. Teismo nuomone, pavėluotas atsakymas į pareiškėjų prašymus ar paklausimus negali turėti reikšmės seniūno veiklos kokybei. Atsakovė netyrė ir neanalizavo pavėluotų atsakymų į gyventojų užklausimus priežasčių, t.y, ar tai buvo padaryta dėl kompetencijos stokos ar dėl objektyvių priežasčių, kurioms esant nebuvo galimybės atsakyti į gyventojų užklausimus per įstatyme nustatytą terminą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad būtent pareiškėjo nesavalaikis atsakymas į užklausimus iš esmės lėmė jo 2007 metų veiklos rezultatų neatitikimą seniūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms.

Pareiškėjas teismui nurodė, kad minėtos užduotys buvo vykdomos ir gyventojams rūpimi klausimai buvo išspręsti pateikiant atsakymus, tačiau tam tikrais atvejais užduočių vykdymas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, nesusijusių su jo pareigų nevykdymu, kiti prašymai buvo išspręsti susitikus su gyventojais vietoje ir atlikus norimus darbus, todėl apie šių prašymų išsprendimą atsakymai gyventojams nebuvo siunčiami. Vertinimo išvadoje paminėtos užduotys Nr. 2399694 ir 2724474 dėl adresų suteikimo, kaip nurodo pareiškėjas ir kaip matyti iš pareiškėjo pateikto darbų aprašo (I t., b. l. 3-8, II t., b. l. 28), galėjo būti įvykdytos tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui priėmus atitinkamus įsakymus, užduotys buvo įvykdytos iškart po šių įsakymų priėmimo. Užduotis Nr. 2434878 įvykdyta laiku, seniūno pavaduotojui J. N. kartu su pareiškėja nuvykus į konflikto vietą ir išsprendus pareiškėjos keltus reikalavimus. Užduotis Nr. 2513231 suformuota, 2007-04-16 gavus pareiškėjos prašymą įrengti vaikų žaidimų aikštelę. Žaidimų aikštelė įrengta 2007-05-01, todėl pareiškėjai žinant apie sėkmingą užduoties vykdymo procesą, atsakymas jai nebuvo teikiamas. Užduotis Nr. 2479210, pagal pareiškėjos prašymą nugenėti želdinius suformuota 2007-04-05 ir atsižvelgiant į tai, kad užduotis buvo įvykdyta 2007-04-19, papildomas atsakymas pareiškėjai nebuvo teikiamas. Užduotis Nr. 2534352 suformuota, 2007-04-20 gavus pareiškėjos prašymą įrengti vaikų žaidimų aikštelę; žaidimų aikštelė įrengta 2007-05-04, todėl pareiškėjai žinant apie užduoties vykdymo procesą, atsakymas jai nebuvo teikiamas. Užduotis Nr. 2534368 suformuota 2007-04-20 gavus pareiškėjos prašymą sutvarkyti įvažiavimą į daugiabučio namo Bistryčios g. 12 kiemą užlyginant duobes; užduotis buvo įvykdyta 2007-05-04, todėl pareiškėjai žinant apie užduoties vykdymo procesą, atsakymas jai nebuvo teikiamas.

Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo pateiktus faktus ir paaiškinimus. Byloje yra įrodymai, kad pareiškėjas per 2007 metus atliko apie 900 užduočių. Teismo manymu, nesant įrodymų ir argumentacijos, kad minimos užduotys buvo atliktos pavėluotai, šios aplinkybės nesudaro pagrindo neigiamai vertinti pareiškėjo gebėjimus pagal produktyvumo ir veikos kokybės kriterijus. Byloje atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad užduočių pavėluotą atlikimą lėmė objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės (pvz. vertinimo išvadoje paminėtos užduotys Nr. 2399694 ir 2724474 dėl adresų suteikimo galėjo būti įvykdytos tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui priėmus atitinkamus įsakymus).

Vertindamas pareiškėjo tarnybinę veiklą pagal kompetencijos kriterijų, tiesioginis vadovas savo ataskaitoje nurodė, kad pareiškėjas nekelia kvalifikacijos ir nedalyvauja įvairiuose kursuose, seminaruose, nesistengia kelti darbo kokybės po jam išsakomų pastabų (I t., b. l. 79-80). Atsakovė, pagrįsdama savo argumentus, į bylą taip pat pateikė pažymą apie A. V. kvalifikacijos kėlimą (I t., b. l. 139), kurioje nurodoma, kad A. V. 2006 ir 2007 metais kvalifikacijos nekėlė, iniciatyvos dalyvauti organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose nerodė. Tačiau, kaip matyti iš galiojančio teisinio reguliavimo, valstybės tarnautojų mokymą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose organizuoja ir už jį atsako valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys (VTĮ 47 str. 2 d.). Taigi, nors atsakovė teigia, kad pareiškėjas nereiškė iniciatyvos dalyvauti įvairiuose mokymuose ir seminaruose, laikytina, kad už valstybės tarnautojo tobulinimąsi ir mokymąsi yra atsakingas tarnautoją į darbą priėmęs asmuo, kuris privalo organizuoti tarnautojų mokymą. Atsakovė nepateikė duomenų, kad 2007 metais pareiškėjui būtų siūlyta dalyvauti mokymuose, seminaruose, ar kituose kvalifikacijos kėlimo užsiėmimuose ir pareiškėjas būtų atsisakęs nuo dalyvavimo. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra išklausęs seminarų ciklą „Seniūnijos įtaka vietos politikoje“, dalyvavęs interneto mokymo kursuose, anglų kalbos kursuose, yra gavęs nemažai valstybės institucijų padėkų už pagalbą ir bendradarbiavimą (II t., b. l. 45-51).

Atsakovė taip pat nurodo, kad vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad administracijos direktoriaus 2007-06-15 įsakymu Nr. 41-554 pareiškėjui buvo paskirta tarybinė nuobauda – papeikimas ir šio įsakymo teisėtumas šiuo metu yra ginčijamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (I t., b. l. 106-112). Tačiau, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui yra paskirta nuobauda nesudaro pagrindo neigiamai vertinti pareiškėjo 2007 metų veiklą. Pareiškėjo veiklos kasmetinis vertinimas ir nuobaudų už netinkamai vykdomas tarnybines pareigas yra įstatymiškai skirtingos procedūros, todėl sankcija už netinkamai vykdomas tarnybines pareigas turi būti paskiriama skiriant tarnybinę nuobaudą, bet ne atliekant tarnautojo kasmetinį vertinimą. Be to, teismo manymu, vertinant tarnautojo tarnybinę veiklą turi būti atsižvelgiama į tarnautojo veiklą iki ir po nuobaudos paskyrimo.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 3 dalis numato, kad palanki seniūnijos gyventojų nuomonė, skiriant seniūną į pareigas yra kandidato privalumas. Byloje esantys Antakalnio seniūnijos gyventojų pareiškimai adresuoti Vilniaus savivaldybės merui, Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriui pavirtina, kad savivaldybės gyventojai teigiamai vertina pareiškėjo veiklą, yra ja patenkinti (I t., b. l. 22-55). Be to, byloje yra ir kitų rašytinių įrodymų (rekomendacijų, pagyrimų, peticijų, kreipimųsi), kuriuose išsakomi teigiami atsiliepimai apie pareiškėjo veiklą einant Antakalnio seniūno pareigas bei ankstesnių tarnybinių vertinimų rezultatai, kurie yra teigiami. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovė vertindama pareiškėjo veiklos kokybę ir jo gebėjimus neatsižvelgė ir nevertino minėtų įrodymų.

VTĮ 221 str. 5 d. numatyta, kad Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis. Teismo posėdyje apklausta liudytoja pareiškėją vertinusios Komisijos narė Valstybės tarnybos departamento žmogiškųjų išteklių vystymo skyriaus atstovė S. M. nurodė, kad Komisijos išvada buvo priimta remiantis neišsamiais tiesioginio vadovo vertinimais, nesant faktinių įrodymų, sudarančių prielaidas pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai. Kaip matyti iš Komisijos vertinimo išvados, Valstybės tarnybos departamento atstovė, kaip Komisijos narė išvadoje pateikė savo atskirąją nuomonę, kurioje nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad tiesioginio vadovo išvada nėra pakankamai argumentuota, į procedūros pažeidimus ir į tai, kad pateikti faktai nepakankamai įrodo nesugebėjimą atlikti pareigas, ji nepritaria komisijos vertinimui (I t., b. l. 81, II t. 92-95).

Kaip jau minėta šioje byloje, galutinį sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo priima Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Taigi, Komisijos siūlymas neįpareigoja tarnautoją į pareigas priėmusio asmens besąlygiškai įgyvendinti Komisijos siūlymo. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo, valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia (VTĮ 22 str. 26 d.). Nagrinėjamu atveju, Komisijai pateikus siūlymą perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas skundžiamu įsakymu savivaldybės administracijos direktorius nusprendė perkelti pareiškėją iš Antakalnio seniūno pareigų (A lygio, 13 kategorijos) į Žirmūnų seniūnijos vyresniojo specialisto pareigas (B lygio, 8 kategorijos). Įsakyme nėra nurodomi tokio sprendimo (perkelti pareiškėją ne tik į žemesnės kategorijos, bet ir į visiškai kito lygio, žemesnio nei pareiškėjo turimas išsilavinimas ir gyti gebėjimai) pareigas.

Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas aplaidžiai vykdė pareigas, nevykdė jam pavestų funkcijų, neatliko išsamaus tyrimo ir analizės dėl pavėluotų užduočių įvykdymo priežasčių bei nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neatitinka vertinimo kriterijų reikalavimų, stokoja kompetencijos ir žinių, o rėmėsi tik informacinės sistemos „Avilys“ ataskaita, kurioje fiksuojami bendri duomenys apie užduočių įvykdymą. Įvertinęs byloje esančių įrodymų ir teisinių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad Komisija išsamiai nepatikrino faktinių aplinkybių, kurių pagrindu pateikta tiesioginio vadovo vertinimo išvada, neanalizavo pareiškėjo veiklos apibūdinimo pagal vertinimo kriterijus ir todėl nepagrįstai pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai bei pasiūlė perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas. Dėl tų pačių priežasčių nepagrįstas ir atlikto vertinimo pagrindu priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-01-31 įsakymas Nr. 41-119 „Dėl A. V. perkėlimo", kuriuo pareiškėjas perkeltas į žemesnes pareigas. Nustačius skundžiamo įsakymo nepagrįstumą, jis naikintinas, pareiškėjas grąžintinas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūno A lygio 13 kategorijos pareigas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl jo perkėlimo į žemesnes pareigas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).

Pareiškėjas prašyme pateikė reikalavimą iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti A. V. naudai sumokėtą žyminį mokestį bei kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

LR ABTĮ 40 str. 1 d. 4 p. numato, kad Žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl valstybės ir savivaldybių tarnautojų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais. Pareiškėjas (valstybės tarnautojas) kelia ginčą dėl jo perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas, taigi laikytina, kad šis ginčas atitinka LR ABTĮ 40 str. 4 p. nurodytą kategoriją ir nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pateikus šią nutartį.

LR ABTĮ 44 str. 2 d. numato, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. LR ABTĮ 45 str. 1 d. numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Šiuo teismo sprendimu buvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas, todėl laikytina, kad jis įgijo LR ABTĮ 44 str. 2 d. numatytą teisę į išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo atstovas į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 328484 (II t., b. l. 58), iš kurio matyti, kad pareiškėjas savo atstovui advokatui N. V. Bagdonavičiui sumokėjo 1 500 Lt už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas. Byloje esantys posėdžių protokolai patvirtina, kad advokatas N. V. Bagdonavičius atstovavo pareiškėją 2008-05-27, 2008-05-29, 2008-06-30 teismo posėdžiuose (I t., b. l. II t. 92-95), parengė skundą (I t., b. l. 3-8). Pareiškėjo atstovo prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarime Nr. 361 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, taigi patenkinus pareiškėjo prašymą, ši suma priteistina pareiškėjo naudai iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo A. V. prašymą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-01-31 įsakymą Nr. 41-11, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnas A. V. buvo perkeltas iš A lygio 13 kategorijos pareigų į B lygio 8 kategorijos Žirmūnų seniūnijos vyresniojo specialisto pareigas nuo 2008-01-31 ir grąžinti A. V. į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūno A lygio 13 kategorijos pareigas, priteisiant A. V. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl jo perkėlimo į žemesnes pareigas.

Grąžinti A. V. 100 Lt žyminio mokesčio sumokėto 2008-02-29 banke „Snoras“. Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo A. V. naudai 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.