- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- AN2-135-1035/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00006-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valerij Lauš (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarimo, kuria T. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 1400 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu T. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarimą ir pripažinti, kad ji nepadarė administracinio nusižengimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neteisingai interpretavo byloje esančią medžiagą. Vienintelis bendrovės akcininkas D. T. mirė 2018 m. vasario 13 d. Sunkiai sirgdamas jis paskyrė T. T. laikinai eiti direktorės pareigas ir parašė įgaliojimą su aiškiai nurodyta jo galiojimo data – 2019 m. gruodžio 31 d., todėl T. T. išrinkta laikinai eiti direktorės pareigas ne pagal įstatus, o pagal įgaliojimą, kuris apibrėžia visas teises, atsakomybę ir komunikavimą su valstybės institucijomis, ataskaitų teikimą, taip pat pareigų galiojimo laiką. Kai vadovas ir vienintelis akcininkas paskiria laikinai jo pareigas eiti kitam darbuotojui, tokio darbuotojo atsakomybė ribojama darbo teisės normomis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) iniciatyva visi darbuotojai 2020 m. liepos 2 d. atleisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo santykių nutraukimas ir pasibaigęs įgaliojimas automatiškai užblokuoja patekimą į Sodros, VMI, VĮ Registrų centro puslapius, todėl nėra galimybės teikti ataskaitų ar prašymo iškelti Bendrovei bankroto bylą.
1.2. Valstybinei mokesčių inspekcijai aplinkybė, kad T. T. įgaliojimas pasibaigė 2019 m. gruodžio 31 d., yra gerai žinoma, tačiau VMI teismui pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo šis faktas nutilimas ir teigiama, jog T. T. Bendrovės vadovė yra nuo 2020 m. balandžio 16 d. T. T. nėra įmonės akcininkė, kad galėtų sau pratęsti įgaliojimą, o miręs akcininkas to negalėjo padaryti.
1.3. Teismo teiginys, kad pati T. T. 2020 m. balandžio 3 d. VĮ Registrų centrui pateikė išrinkimo protokolą, kuris parodo, jog T. T. yra išrinkta laikinai einančia direktorės pareigas neribotam laikui, yra klaidingas. Šis protokolas turėjo būti pateiktas VĮ Registrų centrui dar anksčiau, tačiau dėl karantino apribojimų jis buvo pristatytas pavėluotai. Be to, teismo išvada, kad T. T. vadovavimo laikotarpiu padidėjo įmonės įsiskolinimas, neatitinka realybės ir yra klaidinga. Įsiskolinimas VMI atsirado po mokestinio patikrinimo už laikotarpį nuo 2015 iki 2018 m., kai Bendrovės vadovas buvo D. T., kuriam tiesiog laiku reikėjo kreiptis dėl PVM mokėtojo įregistravimo, tačiau bauda po mokestinio patikrinimo buvo paskirta T. T.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1.4. Teismas teisingai nustatė, kad T. T. yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Iš VĮ Registrų centro pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 15 d. vienintelio akcininko sprendimo protokolo matyti, kad akcininkas D. T. Bendrovės direktoriumi paskyrė laikinai einančią direktorės pareigas T. T., kuri pati šį sprendimą 2020 m. balandžio 3 d. pateikė registruoti Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) tvarkytojui. Jo pagrindu buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų keitimas JAR, nenurodant galutinio vadovavimo termino. JAR duomenimis, T. T. įgaliojimai pasibaigė tik Bendrovei iškėlus nemokumo bylą.
1.5. Tai, kad T. T. nubausta pagrįstai, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: Mokesčių mokėtojų registre tvarkomi išrašai, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, duomenys apie sudarytą, bet nutrauktą dėl nevykdymo mokestinės paskolos sutartį, duomenys apie VMI nuo 2021 m. balandžio 8 d. taikytus nerezultatyvius priverstinio išieškojimo veiksmus prieš Bendrovę, VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ išrašai, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties kopija, kuria Bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla ir konstatuotas nemokumo faktas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantei buvo žinomos aplinkybės dėl jos vadovaujamos Bendrovės finansinės padėties, t. y. apeliantė žinojo apie finansinės padėties blogėjimą, turimus ir nevykdomus įsipareigojimus, tačiau savo pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Bendrovei nevykdė. Teismas neturėjo abejonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė laiku neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte nustatytos pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI interesus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su tuo, jog ji šioje byloje yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas.
Žemesnės instancijos teismas
T. T. pripažinta kalta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis už kreditorių teisių pažeidimą (be kita ko, už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui). Pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – juridinio asmens vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar T. T. bylai aktualiu laikotarpiu (kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė.
Apeliantės teigimu, Bendrovės vienintelis akcininkas D. T. (mirė 2018 m. vasario 13 d.), sunkiai sirgdamas (mirė 2018 m. vasario 13 d.), 2018 m. sausio 30 d. surašė įgaliojimą, kuriuo paskyrė ją laikinai eiti direktorės pareigas iki 2019 m. gruodžio 19 d., todėl nuo šios dienos ji negali būti laikoma Bendrovės vadove, kadangi pasibaigė įgaliojimo laikas. Apygardos teismas nesutinka su šiais T. T. teiginiais. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui dokumentą, kurį vadina įgaliojimu, tačiau iš jo matyti, kad tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. T. 2018 m. sausio 30 d. įsakymas dėl paskyrimo laikinai eiti direktoriaus pareigas (b. l. 120). Jame nurodyta, kad D. T. nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. skiria laikinai eiti direktorės pareigas vyr. finansininkę T. T. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. T. Juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su prašymu registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus duomenis (vienasmenį valdymo organą) 2020 m. balandžio 3 d. pateikė kitą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko D. T. 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta atleisti D. T. iš direktoriaus pareigų nuo 2018 m. sausio 15 d. ir paskirti laikinai einančią direktorės pareigas T. T. nuo 2018 m. sausio 15 d. (b. l. 94–97). Pažymėtina, kad, visų pirma, tai D. T., kaip vienintelio akcininko, o ne direktoriaus, sprendimas nuo 2018 m. sausio 15 d. paskirti Bendrovės naują direktorę T. T. Antra, nors jame nėra nurodytas paskyrimo į šias pareigas laikas. Trečia, šiame sprendime (jo skiltyje „Priėmė“) yra ir T. T. parašas, kuris patvirtina, kad pastaroji sutiko su vienintelio akcininko sprendimu paskirti ją Bendrovės direktore. Nors šis sprendimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas tik 2020 m. balandžio 3 d., T. T. faktiškai Bendrovės direktorės pareigas ėjo nuo 2018 m. sausio 15 d. Šią aplinkybę patvirtina ir pati T. T. minėtame prašyme registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus duomenis (vienasmenį valdymo organą) nurodydama, kad jos, kaip direktorės, paskyrimo data yra 2018 m. sausio 15 d. Būtent minėtas vienintelio akcininko D. T. sprendimas, kuris yra įregistruotas Juridinių asmenų registre ir kuriame nėra nurodytas T. T. paskyrimo į direktorės pareigas laikas, o ne apeliantės byloje pateiktas tos pačios dienos direktoriaus D. T. įsakymas, kurį apeliantė vadina įgaliojimu ir kuriame nurodytas T. T. skyrimo į direktorės pareigas konkretus laikas (nuo 2018 m sausio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), yra aktualus sprendžiant klausimą dėl T. T. vadovavimo Bendrovei laikotarpio. Taigi, nurodytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad T. T. paskirta laikinai eiti direktorės pareigas pagal įgaliojimą, kuriame aiškiai nurodyta įgaliojimo pabaigos data – 2019 m. gruodžio 31 d. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi D. T., kaip vienintelio akcininko, 2018 m. sausio 15 d. sprendimu atleisti save iš Bendrovės direktoriaus pareigų ir laikinai einančią direktorės pareigas paskirti T. T.. Kadangi šiame sprendime nėra nurodytas T. T. paskyrimo į direktorės pareigas terminas, priešingai nei teigia apeliantė, laikytina, kad ji buvo paskirta neribotam laikui.
Apeliantė savo nesutikimą su tuo, kad ji bylai aktualiu laikotarpiu buvo Bendrovės direktorė, taip pat grindžia tuo, kad Sodros iniciatyva visi darbuotojai, įskaitant ją, 2020 m. liepos 2 d. buvo atleisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš Sodros 2023 m. vasario 28 d. atsakymo į apylinkės teismo paklausimą matyti, kad 2020 m. liepos 2 d. priimtas sprendimas įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą T. T. (ir kitų darbuotojų) valstybinio socialinio draudimo pabaigą – 2020 m. birželio 16 d., nurodant draudimo pabaigos priežastį – draudimo pabaiga Sodros iniciatyva, kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, jog draudėjas nevykdo veiklos (b. l. 99). Kaip matyti, Sodros iniciatyva nustatyta tik T. T. valstybinio socialinio draudimo pabaiga, bet ne jos, kaip Bendrovės vadovės paskyrimo į šias pareigas pabaiga. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės darbuotojas, bet ir vienasmenis bendrovės valdymo organas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 1, 4 dalys), todėl šiuo atveju jo darbo santykius apibrėžia specifinė ABĮ reglamentuota jo išrinkimo, atšaukimo/ atleidimo ir atstatydinimo tvarka. Pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas), bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 5 dalyje vadovui numatyta galimybė atsistatydinti, tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, T. T. nėra pranešusi Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie atsistatydinimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigų. Priešingai, Juridinių asmenų registro duomenimis, T. T. įgaliojimai pasibaigė tik Bendrovei iškėlus nemokumo bylą ir teismui paskyrus bankroto administratorių (b. l. 42–45).
Apeliantė skunde akcentuoja įsiskolinimo susidarymo aplinkybes, teigdama, kad skola VMI atsidaro po mokestinio patikrinimo už laikotarpį nuo 2015 iki 2018 m., kai Bendrovės vadovas buvo D. T. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylose, kuriose įmonės vadovai kaltinami pažeidę kreditorių teises, nesikreipdami dėl bankroto bylos iškėlimo arba kreipdamiesi pavėluotai, nėra aktualu, dėl kokių priežasčių ir kada pradėjo formuotis tam tikri įmonės įsipareigojimai. Esminę reikšmę turi laikas, kai įmonė tampa nemoki. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punktą ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, jo vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Apylinkės teismas, vadovaudamasis byloje pateikta medžiaga, išsamiai motyvavo, kad T. T. pareiga inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą atsirado 2021 m. spalio 1 d., t. y. jos vadovavimo Bendrovei laikotarpiu. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais motyvais.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad T. T. pagrįstai pripažinta kalta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindas tenkinti apeliacinį skundą nenustatytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
T. T. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.