Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1739-865/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
1-1739-865/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16761-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1739-865/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16761-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,Argus‘‘ apsaugos darbuotoju, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2019 m. balandžio 23 d., apie 15.40 val., Kalvarijų g., Vilniuje, ties pastatu Nr. 153, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Alfa Romeo valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,22 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis V. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jo psichikos sveikatos būklė yra gera, jokiomis psichikos sveikatos ligomis nesirgo ir neserga, nėra įrašytas į psichikos sveikatos gydymo įstaigų įskaitas, rimtų galvos traumų neturėjo. 2019 m. balandžio 23 d. apie 11.00 val., jam būnant pas save namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jo pažįstamas jam pasiūlė išgerti, jo gimtadienio proga. Jis sutiko ir su juo kartu išgėrė "degtinės" apie 200 gramų. Po išgėrimo jam paskambino jo viršininkas ir pasakė, kad jam reikia atvažiuoti, nes viršininkas nori jam perduoti pažymą dėl kompensacijos. Jis nieko nepagalvojęs maždaug 30 min. prieš jo sulaikymą sėdo į jam priklausantį automobilį "Alfa Romeo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo iki savo darbovietės esančios Vilniuje, prie Petro Povilo bažnyčios (šalia Olandų žiedo). Nuvykęs pasiėmė pažymą ir ją vežė į Žirmūnų mikrorajono seniūniją. Bevažiuojant Vilniuje, Žvalgų gatve, jis pamatė, kad jį stabdo policijos pareigūnai. Sustojus prie jo priėjo policijos pareigūnai ir paprašė pasitikrinti blaivumą, jis sutiko, ko pasėkoje jam du kartus buvo nustatytas virš 2,00 promilių girtumas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta (b. l. 48-49).

Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta Eglė Červinskienė parodė, kad 2019 m. balandžio 23 d. ji dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką kartu su kolega Martynu Kaminsku. Dirbo su tarnybiniu automobiliu V1860. Patruliuojant Vilniaus mieste, gavo iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo pranešimą, kad Vilniuje, iš P. Lukšio gatvės į Kalvarijų gatvę važiuoja automobilis Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, o iš paskos važiuoja pranešėjas (apie pranešėją nieko nepasakė). Tuomet įvažiavus į Žvalgų gatvę 2019 m. balandžio 23 d. apie 15.35 val., pamatė, kaip į Žvalgų gatvę iš Kalvarijų gatvės važiavo minėtas Alfa Romeo automobilis, tada pamačius automobilį privažiavo prie jo ir jį sustabdė. Kolega Martynas Kaminskas priėjo prie minėto automobilio vairuotojo durelių ir paprašė vairuotojo pateikti asmens dokumentą, ji matė, kaip vairuotojas juos pateikė, kaip paaiškėjo, tai buvo V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Tada kolega M. Kaminskis pasiūlė vairuotojui pasitikrinti blaivumą, vairuotojas V. B. sutiko. Jam pirmu pūtimu alkotesterio pagalba 2019 m. balandžio 23 d. apie 15.49 val. nustatyta 2,22 prom., antru pūtimu 2019 m. balandžio 23 d. apie 16.07 val. nustatyta 2,29 prom. Asmens, kuris OVS budėtojui pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, jie nematė, jis nebuvo privažiavęs. Tada kolega M. Kaminskas pasodino V. B. į tarnybinį automobilį ir jie jį pristatė į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 1PK. O automobilis Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas jos kolegos M. Kaminsko, automobilį fotografavo vilkiko, kuris atvyko nutempti automobilio, vairuotojas V. J. (b. l. 31-32).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Martynas Kaminskas parodė, kad 2019 m. balandžio 23 d. jis dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką kartu su kolege Egle Červinskiene. Dirbo su tarnybiniu automobiliu V1860. Patruliuojant Vilniaus mieste, jie iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, iš P. Lukšio gatvės į Kalvarijų gatvę važiuoja automobilis Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, o iš paskos važiuoja pranešėjas (apie pranešėją nieko nepasakė). Tuomet įvažiavus į Žvalgų gatvę, Vilniuje 2019 m. balandžio 23 d. apie 15.35 val., jis su kolege pamatė, kaip į Žvalgų gatvę iš Kalvarijų gatvės įvažiavo minėtas Alfa Romeo raudonos spalvos automobilis, tada pamačius automobilį privažiavo prie jo ir jį sustabdė. Jis priėjo prie minėto automobilio vairuotojo durelių ir, prisistatęs bei paaiškinęs sustabdymo priežastį, paprašė vairuotojo pateikti asmens dokumentą, jis juos pateikė, kaip paaiškėjo, tai buvo V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Tuomet jis pasiūlė vairuotojui pasitikrinti blaivumą, vairuotojas V. B. neprieštaravo, paklausė, ar vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad paskutinį kartą vartojo maždaug pusvalandį prieš jam jį sustabdant. Jam pirmu pūtimu alkotesterio pagalba 2019 m. balandžio 23 d. apie 15.49 val. nustatyta 2,22 prom., antru pūtimu 2019 m. balandžio 23 d. apie 16:07 val. nustatyta 2,29 prom. Visą ši laiką kolegė Egle Červinskienė buvo netoli jo. Asmens, kuris OVS budėtojui pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, jis nematė, jis nebuvo privažiavęs. Tuomet nustačius vairuotojo girtumą, jis V. B. pasodino į tarnybinį automobilį ir jie jį pristatė į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 1PK. O automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis apžiūrėjo, tačiau jį fotografavo vilkiko, kuris atvyko nutempti automobilio, vairuotojas V. J., pas kurį ir yra automobilio nuotraukos. Automobilio kėbulas buvo neapgadintas, tik ant kėbulo įvairiose vietose buvo smulkūs pabraižymai (b. l. 27-28).

Iš transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas ir aprašytas Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, priklausantis V. B. (b. l. 9).

Iš VĮ "Regitra" duomenų matyti, kad automobilio Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2019-03-01 d., yra V. B., gim., (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nurodyta, jog vidutinė automobilio Alfa Romeo (2003 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1360 Eur., be PVM - 1123 Eur (b. l.10-11).

Iš neblaivumo nustatymo akto (b. l. 35) ir alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARCK-0004 matyti užfiksuoti rodmenys, kuriais 2019 m. balandžio 23 d., 15.49 val., V. B. nustatytas 2,22 promilės girtumas. 2019 balandžio 23 d., 16.07 val., V. B. nustatytas 2,29 promilės girtumas (b. l. 36-37).

Motyvuojamoji dalis

V. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad V. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkotesteriu nustatyta 2,22 promilių etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore. Kaltinamasis neginčijo alkotesterio parodymų, pripažino, jog prieš sėsdamas vairuoti vartojo stiprų alkoholį – degtinę, išgėrė apie 200 g. Jis maždaug 30 min. prieš jo sulaikymą sėdo į jam priklausantį automobilį "Alfa Romeo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo iki savo darbovietės esančios Vilniuje, prie Petro Povilo bažnyčios (šalia Olandų žiedo). Bevažiuojant Vilniuje, Žvalgų gatve, jis pamatė, kad jį stabdo policijos pareigūnai. Sustojus prie jo priėjo policijos pareigūnai ir paprašė pasitikrinti blaivumą, jis sutiko, ko pasėkoje jam du kartus buvo nustatytas virš 2,00 promilių girtumas. Be to, automobilio vairavimo faktą, be kaltinamojo parodymų, patvirtina liudytojų Martyno Kaminsko ir Eglės Červinskienės parodymai (b. l. 27-28, 31-32).

Tokiu būdu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog V. B. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas. Be to, jo kaltę ir nusikalstomos veikos padarymą patvirtina transporto priemonės apžiūros protokolas (b. l. 9), VĮ "Regitra" duomenis iš kurių matyti, kad automobilio Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. B. (b. l. 8) bei neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 35) ir alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARCK-0004 užfiksuoti rodmenys, kuriais V. B. nustatytas 2,22 promilės girtumas (b. l. 36-37).

V. B. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės aiškios. Pats kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūlomų bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių rūšimis ir dydžiu, tik prašė išdėstyti baudos mokėjimą dvejų metų laikotarpiui (b. l. 63).

Dėl V. B. skirtinos bausmės

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę V. B. atsižvelgiama į nusikalstama veika padarytą žalą - tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui. Atsižvelgiama į kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiama ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. B. – 62 metų amžiaus, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirbantis apsaugos darbuotoju, neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 56). Psichiatrinis gydymas, įskaita – nesigydė (b. l. 48-49). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita – nesigydė (b. l. 48-49).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant iš esmės artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnis). Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas šios bausmės dydis – 60 MGL, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. B., sutikdamas su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė baudos dydį išdėstyti dalimis laikotarpiui iki 2 metų. Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad baudos mokėjimui teismas nuteistajam savo nuožiūra gali nustatyti ilgesnį nei standartinį dviejų mėnesių terminą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus bei aukščiau paminėtas įstatymo leidėjo įtvirtintas nuostatas, suteikiančias galimybę nuteistiesiems, kurių materialinė padėtis sunki, baudas mokėti dalimis ar per teismo nustatytus ilgesnius terminus, teismas laiko, kad yra tikslinga taikyti šio įstatymo nuostatas ir nustatyti ilgesnį V. B. paskirtos baudos mokėjimo terminą, nustatant paskirtos baudos mokėjimą 19 mėnesių laikotarpiui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 23 d., 15.40 val. iki 2019 m. balandžio 24 d., 13.15 val. (b. l. 39, 41), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Dėl V. B. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė V. B. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams.

Kaltinamasis V. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę, t. y., vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,22 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. balandžio 24 d. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Dėl konfiskuotino turto

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė V. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį ,,Alfa Romeo‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

V. B. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio ,,Alfa Romeo‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas buvo kaltinamasis V. B. (b. l. 8). Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso kaltinamajam, sprendžia, kad šiuo atveju pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas. Pažymėtina, kad nesilaikant šios nuostatos ir automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Alfa Romeo‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra kaltinamasis V. B., todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatomis, V. B. priklausantis automobilis Alfa Romeo‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas valstybės naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 – ojo skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. B., nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Alfa Romeo‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. liepos 24 d. Turto saugotoju paskirtas V. B. (b. l. 20). Kadangi kaltinamajam V. B. priklausantis automobilis Alfa Romeo‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra konfiskuotinas, prokurorės 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam automobiliui paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, dienos.

Kiti procesiniai klausimai

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52-53) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 54) – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti 40 MGL (2000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 23 d., 15.40 val. iki 2019 m. balandžio 24 d., 13.15 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir V. B. paskirti galutinę 38 MGL (1900 eurų) dydžio baudą.

Paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Paskirti V. B. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti kaltinamajam V. B. priklausantį automobilį ,,Alfa Romeo‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 – ojo skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu V. B. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Alfa Romeo‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

V. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti V. B., kad:

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 19 (devyniolika) mėnesių, mokant ne mažiau nei 100 eurų per mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Irma Randakevičienė