Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. E. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. E. Ž. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteista trumpalaikiu laisvės atėmimu – areštu 53 parų laikui. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme prabūtas laikas nuo 2010-08-24 iki 2010-08-25. Bausmę paskirta atlikti areštinėje. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo V. E. Ž. patalpinimo į areštinę dienos. Paskirtą kardomą priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – iki įsiteisės nuosprendis, nuspręsta palikti nepakeistą. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir I. R., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. ir I. R. nuteisti už tai, kad 2010-08-24 apie 18.00 val. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. S., I. R. diržu suduodant ne mažiau kaip 5 smūgius nukentėjusiajam J. S. į galvą, tokiu būdu padarant nukentėjusiajam J. S. žaizdą pakaušio kairėje, nubrozdinimą pakaušio dešinėje, kraujosruvą galvos kairėje pakaušio-smilkinio dešinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo metu V. E. Ž. stovint už durų ir jas laikant, ir neleidžiant J. S. išeiti, I. R. grasinant J. S. jo išmetimu per langą, po to R. R. nutempiant J. S. prie lango, bei grasinant per jį išmesti, pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam J. S. priklausančius daiktus: 40 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kuriame buvo 5 Lt vertės SIM pokalbių kortelė „Tele2 Pildyk“, 100 Lt vertės laikrodį, iš viso svetimo turto už 145 Lt.

Teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji ir jos gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, nurodė, kad nuteistoji nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. dirba, gruodžio mėnesį ruošiasi sukurti šeimą, nuteistoji prašė skirti bausmę atidedant jos vykdymą.

Nuteistosios V. E. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. E. Ž. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai jį grindė nukentėjusiojo J. S. parodymais, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad I. R. ir V. Ž., panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, pagrobė svetimą turtą. Nukentėjusysis J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 81–85 b. l.), tiek apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2011-11-11 (1 t., 92, 93 b. l.), taip pat ir pirmosios instancijos teisme (2 t., 84 b. l.) davė nuoseklius parodymus dėl V. E. Ž. padarytos nusikalstamos veikos. Tokias pat aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir akistatos su nukentėjusiąja 2010-10-15 metu (1 t., 132, 133 b. l.). V. E. Ž. nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu neprisipažino dalyvavusi darant nusikalstamą veiką. V. E. Ž. parodymai vertintini kaip nenuoširdūs, prieštaraujantys bylos medžiagai, apylinkės teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Liudytojai S. M., O. S. patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Įvertinus prieš tai nurodytus ir kitus apylinkės teismo ištirtus įrodymus, kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl V. E. Ž. kaltės bendrininkų grupėje, panaudojus fizinį smurtą, pagrobus svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. E. Ž. kaltė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu visiškai įrodyta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendį.

Šiaulių miesto apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. E. Ž., nurodė, kad atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, ir paskyrė 53 parų arešto bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. E. Ž. praeityje neteista, bausta administracine tvarka, charakterizuojama patenkinamai, nuosprendžio priėmimo metu buvo registruota darbo biržoje, 2010 m. rugpjūčio 30 d. sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų vidurine mokykla dėl mokymosi 12 klasėje, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismas pagrįstai V. E. Ž. paskyrė švelniausią iš bausmės rūšių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – areštą.

Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Apeliaciniame skunde nuteistoji išsakė nuomonę, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai paskyrė jai laisvės atėmimo bausmę – 53 parų areštą. Kolegija konstatuoja, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 55 straipsniu, areštas nėra laikomas laisvės atėmimo bausme, nors jis Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnį ir apibrėžiamas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas, tačiau įstatyme aptarta arešto atlikimo tvarka, vieta, galima trukmė, leidžia daryti išvadą, kad areštas yra visai kitokio pobūdžio, t. y. švelnesnė bausmė, nei terminuotas laisvės atėmimas. Todėl nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie šios bausmės prilyginimą laisvės atėmimo bausmei ir privalomą jos skyrimo motyvavimą nepagrįsti. Nuteistosios prašymas paskirti jai laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti vertinamas kaip savo teisinės padėties pasunkinimas, todėl atmetamas.

Nuteistosios apeliaciniame skunde nurodyta, kad jai paskirta bausmė aiškiai prieštarauja bausmės tikslams ir teisingumo bei protingumo principams. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje yra bendrosios Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos teisės normos, nustatančios, kad bausmė skiriama pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų – įgyvendinant Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslus, vienas iš kurių – teisingumo principo įgyvendinimas, išimtis. Taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad arešto bausmės paskyrimas V. E. Ž. neprieštarauja teisingumo principui ir jos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Kolegijos nuomone, aplinkybių, kad nuteistoji neteista, šiuo metu dirba, nėra pagrindo pripažinti išimtinėmis, tai neleidžia daryti išvados, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nė vienos Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje išvardintos alternatyvios sąlygos, kuri leistų minėtą normą pritaikyti nuteistosios E. Ž. atžvilgiu. Darytina išvada, kad nėra galimybės nuteistajai E. Ž. paskirti švelnesnę, negu numato įstatymas, bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės už nusikaltimą ribos – nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į V. E. Ž. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, paskyrė 53 parų arešto bausmę, t. y. bausmę, didesnę už galimos arešto bausmės vidurkį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši bausmė savo dydžiu yra aiškiai per griežta, todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtos bausmės. Atsižvelgiama į aplinkybes, kad nuteistoji V. E. Ž. 2011 m. rugsėjo 8 d. sudarė darbo sutartį, planuoja sukurti šeimą, todėl už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, skiriama 44 parų arešto bausmė. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. E. Ž. nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. dirba D. V. individualioje įmonėje pardavėja. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nustatytina arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendžio bausmės skyrimo dalį pakeisti, V. E. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį paskirti 44 parų arešto bausmę, nustatant arešto atlikimą poilsio dienomis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.