- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- I-11738-596/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjui R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2015-10-22 buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, kurios neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų. Kamerose buvo kalinamas kartu su 4 asmenimis ir daugiau, o tai yra prilyginama kankinimui. Kamerų plotas – 8 m², jose yra stalas (1 vnt.), kuris užima 1 m² grindų ploto, gultai (2 vnt.), kurie užima 3,5 m² grindų ploto, sanitarinis mazgas (1 vnt.), užimantis 2 m² grindų ploto, todėl laisvo grindų ploto 4 žmonėms lieka tik 2 m² (po 0,5 m²asmeniui). Dėl to yra priverstas nuolat gulėti, o tai sveikam žmogui yra didelė kančia. Kamerose šalta ir drėgna, negalima prieiti prie lango, kadangi yra grotos. Prie lango yra daug blogą kvapą skleidžiančių šiukšlių, kamerose yra pelėsis, sanitarinis mazgas yra neatitvertas. Kameroje yra keturios lovos, nors prie stalo yra tik dvi sėdimos vietos, todėl tada, kai gauna maistą, du nuteistieji turi valgyti, o kiti du laukia ir valgo atšalusį maistą. Tarp nuteistųjų kyla konfliktai dėl būtinų sąlygų. Kamerose neužtikrinamas natūralus apšvietimas, o tai labai kenkia regėjimui.
Atvykstant ar išvykstant etapu iš Lukiškių TI-K visi kaliniai talpinami į antisanitarines, be langų ir ventiliacijos, tamsias, purvinas 100 x 150 m dydžio laikino sulaikymo kameras kartu su 8–15 rūkančiais asmenimis. Tokiu būdu yra kankinamas ir laikomas nuo 0,5 val. iki 8 val., kas žemina pareiškėjo orumą.
Pareigūnai tyčia savo veiksmais sudaro konfliktines situacijas tarp kalinamų asmenų ir pasinaudodami savo tarnybine padėtimi siekia apriboti jam teisių žinojimą Pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K vadovas pareigūnams galimai suteikė daugiau galių, pareigūnų darbas yra aplaidžiai tikrinamas, jie galimai netinkamai ar aplaidžiai instruktuojami. Darant asmens ir jo daiktų apžiūrą tai atliekama antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir t. t.), yra verčiamas nusirengti esant žemai oro temperatūrai, basomis kojomis stovėti ant purvinų, nešvarių kilimėlių, o batus dėti į nešvarias dėžes. Tai prilyginama tyčiojimuisi iš žmogaus ir jo daiktų. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K neatitinka laikymo sąlygų, įstatymuose nustatytų higienos normų reikalavimų, pareigūnai netinkamai elgiasi bei nuolat kelia provokacijas, kurią vertina 6 000 eurų. Nurodo, kad minėtos aplinkybės darė neigiamą poveikį pareiškėjui, jo dvasinei pusiausvyrai, pareiškėją kankino nemiga, jautė psichologinę depresiją, psichologinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sukrėtimus, pažeminimą, galimybių sumažėjimą. Pareiškėjas patirtą žalą taip pat grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (t. 1, b. l. 1–5).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį nuo 2010-11-09 iki 2015-10-22, kurį praleido Lukiškių TI-K, skundą teismui pateikė 2015-10-30, todėl prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams. Nurodo, kad savo skundą pareiškėjas grindžia netekusia galios Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo taisyklės, sveikatos priežiūra“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461, kadangi nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Pažymėjo, kad atitinkamais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K visiškai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.
Dėl trumpalaikio laikymo kamerų nurodo, kad, vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. 1R-172 11 p., į įstaigą atvykę suimtieji (nuteistieji), kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata bei įforminami asmens atvykimo registravimui būtini dokumentai, ne ilgiau kaip dviem valandomis uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis SVĮ 10 str. nustatytų reikalavimų. Tikslus laikas, kiek asmenys yra laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, nėra fiksuojamas, tačiau laikymo trukmė yra ne ilgesnė kaip dvi valandos. Dėl asmens apžiūros sąlygų nurodo, kad KD prie TM direktoriaus 2014-09-10 įsakymo Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ VIII skyriuje reglamentuojamas kratų ir apžiūrų atlikimas laisvės atėmimo vietose.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skirtos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos, tačiau kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vedina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.
Dėl kamerose esančių grotų ir metalinio tinklo nurodo, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KD prie TM direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, III skirsnio 14.1 p. reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ir pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos, kurios apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.
Nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, pateikiant savo samprotavimus apie tariamai jam atsiradusią neturtinę žalą. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo, patirtos žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiais sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (t. 1, b. l. 65–75).
Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-11-09 iki 2010-11-14, nuo 2010-12-01 iki 2010-12-13, nuo 2011-03-18 iki 2011-03-23, nuo 2011-04-07 iki 2011-04-10, nuo 2011-04-15 iki 2011-04-20, nuo 2011-09-08 iki 2011-09-11, nuo 2011-09-16 iki 2011-09-21, nuo 2011-10-06 iki 2011-10-09, nuo 2011-10-27 iki 2011-11-02, nuo 2011-11-24 iki 2011-11-27, 2011-11-30, nuo 2012-01-12 iki 2012-01-18, nuo 2012-02-09 iki 2012-02-16, nuo 2012-04-05 iki 2012-04-10, nuo 2012-04-17 iki 2012-04-18, nuo 2012-05-17 iki 2012-05-23, nuo 2012-05-29 iki 2012-05-30, nuo 2014-03-13 iki 2014-03-26, nuo 2014-05-08 iki 2014-05-28, nuo 2014-08-21 iki 2014-09-03, nuo 2014-09-18 iki 2014-10-01, nuo 2015-01-08 iki 2015-01-11, nuo 2015-02-19 iki 2015-02-23, 2015-10-14, nuo 2015-10-20 iki 2015-10-21 buvo laikomas Lukiškių TI-K (t. 1, b. l. 65–75).
Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y. kad per laikotarpį nuo 2010 lapkričio mėn. iki 2015-10-22 nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerose, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, pareigūnai netinkamai elgėsi.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas skunde prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2010 lapkričio mėn. iki 2015-10-22, atsakovė pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senatį.
CK 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikotarpiu nuo 2010-11-09 iki 2010-11-14, nuo 2010-12-01 iki 2010-12-13, nuo 2011-03-18 iki 2011-03-23, nuo 2011-04-07 iki 2011-04-10, nuo 2011-04-15 iki 2011-04-20, nuo 2011-09-08 iki 2011-09-11, nuo 2011-09-16 iki 2011-09-21, nuo 2011-10-06 iki 2011-10-09, nuo 2011-10-27 iki 2011-11-02, nuo 2011-11-24 iki 2011-11-27, 2011-11-30, nuo 2012-01-12 iki 2012-01-18, nuo 2012-02-09 iki 2012-02-16, nuo 2012-04-05 iki 2012-04-10, nuo 2012-04-17 iki 2012-04-18, nuo 2012-05-17 iki 2012-05-23, nuo 2012-05-29 iki 2012-05-30, nuo 2014-03-13 iki 2014-03-26, nuo 2014-05-08 iki 2014-05-28, nuo 2014-08-21 iki 2014-09-03, nuo 2014-09-18 iki 2014-10-01, nuo 2015-01-08 iki 2015-01-11, nuo 2015-02-19 iki 2015-02-23, 2015-10-14, nuo 2015-10-20 iki 2015-10-21, skundą teismui išsiuntė paštu 2015-10-28, t. y. nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra akivaizdžiai praleidęs terminą reikšti reikalavimą atlyginti žalą, patirtą nuo 2010-11-09 iki 2012-05-30 (pareiškėjas 2012-05-31 išvyko į Marijampolės pataisos namus ir iš jų į Lukiškių TI-K atvyko 2014-03-13).
CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir CK 1.125 str. 8 d. nuostatą, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, taip pat CK 1.127 str. 5 d., į tai, kad skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjas teismui pateikė 2015-10-28 (žyma ant voko), pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2010-11-09 iki 2012-05-30 negali būti tenkinamas. Pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra: CK 1.131 str. 2 d. nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į pareiškėjos interesus: kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Pritaikius ieškinio senatį, byloje vertinamas laikotarpis, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2014-03-13 iki 2015-10-22 (t. 1, b. l. 65–75).
KD prie TM direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
BVK 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Ginčijamu laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Atsižvelgiant į tai, pataisos įstaigose administracijos turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu (nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014-03-13 iki 2015-10-22 pritaikius ieškinio senatį), 2014-03-13, 2014-09-18 buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 107, kurios plotas – 7,38 m², kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,46 m² ploto); 2014-03-13 buvo kameroje Nr. 112, kurios plotas – 7,28 m², kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 1,82 m² ploto); 2014-03-14, 2014-03-20 buvo kameroje Nr. 375, kurios plotas – 7,37 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,68 m² ploto); 2014-03-15, nuo 2014-03-18 iki 2014-03-19, 2014-03-26 buvo kameroje Nr. 375, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,45 m² ploto); nuo 2014-03-16 iki 2014-03-17, nuo 2014-03-21 iki 2014-03-25 buvo kameroje Nr. 375, kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 1,84 m² ploto); 2014-05-08, 2014-05-28 buvo kameroje Nr. 371, kurios plotas – 7,18 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,59 m² ploto); 2014-05-09, 2014-05-27 buvo kameroje Nr. 371, kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 1,79 m² ploto); nuo 2014-05-10 iki 2014-05-11, 2014-05-13, 2014-05-26 buvo kameroje Nr. 371, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,39 m² ploto); 2014-05-12 buvo kameroje Nr. 371, kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,18 m² ploto); 2014-05-14, nuo 2014-05-22 iki 2014-05-23 buvo kameroje Nr. 322, kurios plotas – 7,77 m², kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,59 m² ploto); nuo 2014-05-15 iki 2014-05-21, nuo 2014-05-24 iki 2014-05-25 buvo kameroje Nr. 322, kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 1,94 m² ploto); 2014-08-21 buvo kameroje Nr. 109, kurios plotas – 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,31 m² ploto); 2014-08-22 buvo kameroje Nr. 380, kurios plotas – 7,35 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,35 m² ploto); nuo 2014-08-23 iki 2014-08-25 buvo kameroje Nr. 380, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,45 m² ploto); 2014-08-26 buvo kameroje Nr. 380, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,67 m² ploto); 2014-08-27 buvo kameroje Nr. 114, kurios plotas – 7,31 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,65 m² ploto); 2014-08-27 buvo kameroje Nr. 272, kurios plotas – 7,75 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,75 m² ploto); 2014-08-28, nuo 2014-09-02 iki 2014-09-03 buvo kameroje Nr. 272, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,87 m² ploto); nuo 2014-08-29 iki 2014-09-01 buvo kameroje Nr. 272, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,58 m² ploto); 2014-09-19, 2014-09-23, nuo 2014-09-25 iki 2014-09-26, 2014-09-30 buvo kameroje Nr. 311, kurios plotas – 7,75 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,87 m² ploto); nuo 2014-09-20 iki 2014-09-22, 2014-09-24, 2014-09-29, 2014-10-01 buvo kameroje Nr. 311, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,58 m² ploto); nuo 2014-09-27 iki 2014-09-28 buvo kameroje Nr. 311, kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 1,93 m² ploto); 2015-01-08 buvo kameroje Nr. 110, kurios plotas – 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,31m² ploto); nuo 2015-01-08 iki 2015-01-10 buvo kameroje Nr. 399, kurios plotas – 31,61 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 31,61 m² ploto); 2015-01-11 buvo kameroje Nr. 399, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 10,53 m² ploto); 2015-02-19 buvo kameroje Nr. 118, kurios plotas – 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,38 m² ploto); 2015-02-19 buvo kameroje Nr. 404, kurios plotas – 17,02 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 17,02 m² ploto); 2015-02-20 buvo kameroje Nr. 404, kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 4,25 m² ploto); nuo 2015-02-21 iki 2015-02-23 buvo kameroje Nr. 404, kurioje buvo 5 asmenys (asmeniui teko 3,4 m² ploto); 2015-10-14 buvo kameroje Nr. 205, kurios plotas – 6,9 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 6,9 m² ploto); 2015-10-20 buvo kameroje Nr. 120, kurios plotas – 7,38 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,69 m² ploto); 2015-10-21 buvo kameroje Nr. 323, kurios plotas – 7,75 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,75 m² ploto). Taigi pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, išskyrus laikotarpiu 2014-03-14, 2014-03-20, 2014-05-12, nuo 2014-08-21 iki 2014-08-22, nuo 2014-08-26 iki 2014-08-28, nuo 2014-09-02 iki 2014-09-03, 2014-09-19, 2014-09-23, nuo 2014-09-25 iki 2014-09-26, 2014-09-30, nuo 2015-01-08 iki 2015-01-11, nuo 2015-02-19 iki 2015-02-20, 2015-10-14, nuo 2015-10-20 iki 2015-10-21, kai kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, ir laikotarpiu nuo 2014-03-27 iki 2014-05-07, nuo 2014-05-29 iki 2014-08-20, nuo 2014-09-04 iki 2014-09-17, nuo 2014-10-02 iki 2015-01-07, nuo 2015-01-12 iki 2015-02-18, nuo 2015-02-24 iki 2015-10-13, nuo 2015-10-15 iki 2015-10-19, kai pareiškėjas nebuvo kalinamas Lukiškių TI-K, ir 2015-10-22, kai išvyko į Marijampolės areštinę, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 m²), t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Pareiškėjo nusiskundimus dėl baldų matmenų teismas vertina kaip aplinkybę, akivaizdžiai didinančią kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, trūkumą ir todėl kilusio ginčo kontekste vertinamą kaip pareiškėjui palankią, sprendžiant jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde tvirtina, kad kameros neatitinka higienos normų, t. y. jose šalta, drėgna, prie lango yra šiukšlės, kamerose yra pelėsis, jose tvyro blogas kvapas, tamsu.
Lukiškių TI-K teismui pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (t. 1, b. l. 81–87, 89–90, 93–115, 117–130, 134–135, 137–200, t. 2, b. l. 1–42) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus protokolus (t. 1, b. l. 88, 90–92, 116–117, 120, 131–134, 136), tačiau, atsižvelgęs į tai, kad atitinkamuose dokumentuose pateikta informacija nėra susijusi su bylos nagrinėjimo dalyku, bei į tai, kad iš nurodytų dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjas patikrinimų metu nekalėjo kamerose, kuriose buvo atliekama periodinė, grįžtamoji ar operatyvioji kontrolė ir kiti matavimai, teismas nurodytų dokumentų nevertina. Lukiškių TI-K atsiliepime yra nurodžiusi, jog kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus, abejoti Lukiškių TI-K paaiškinimais nėra pagrindo, kadangi tai atitinka HN 76:2010 24 p. reikalavimus. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad asmenys, kurie reguliariai vedina, prižiūri savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kameroje, todėl daro išvadą, kad pareiškėjo bendro pobūdžio teiginiai, jog kamerose šalta, smirda, tvyro sanitarinio mazgo kvapas, drėgna, yra pelėsis, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jų teismo posėdžio metu nepateikė ir pareiškėjas, kurie patvirtintų, jog kamerose prie lango yra šiukšlės, kurių negalima išvalyti. Atsižvelgiant į tai, kad patys nuteistieji ir suimtieji yra atsakingi už kamerų valymą ir tvarką, į tai, kad pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas išvalyti šiukšles už grotų, teismas pareiškėjo nurodyto abstraktaus argumento nevertina.
Pareiškėjas skunde nurodė, kamerose buvo tamsu, o tai labai kenkia pareiškėjo regėjimui, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių minėtus teiginius, teismui nepateikė. Iš byloje pateiktų pareiškėjo sveikatos istorijos išrašų (t. 1, b. l. 11–63) matyti, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu (nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014-03-13 iki 2015-10-22 pritaikius ieškinio senatį) į sveikatos priežiūros įstaigą su nusiskundimais dėl regėjimo nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentas dėl to, kad kamerose buvo tamsu, o tai labai pakenkė pareiškėjo akims, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo pažymėtina, kad Lukiškių TI-K patvirtino, kad kamerose sanitariniai mazgai kamerose atitverti 1,5 m aukščio sienele, abejoti valstybės institucijos paaiškinimais nėra pagrindo. Nurodytas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 21 p. ir KD prie TM direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog atvykstant ar išvykstant etapu iš Lukiškių TI-K visi kaliniai talpinami į antisanitarines, be langų ir ventiliacijos, tamsias, purvinas, smirdančias, 100 x 150 m dydžio laikino sulaikymo kameras kartu su 8–15 rūkančiais asmenimis.
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atsiliepime nurodyta informacija, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172) 11 p., priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviems valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė konkretaus laikotarpio, kuomet buvo laikomas laikino sulaikymo kamerose, todėl nesant byloje duomenų, jog pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo kamerose, teismas atmeta pareiškėjo abstrakčius teiginius dėl laikino sulaikymo kamerų neatitikimo teisės aktų reikalavimams ir laiko juos nepagrįstais.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad darant asmens ar jo daiktų apžiūras, tai atliekama antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), asmuo esant žemai oro temperatūrai verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes.
KD prie TM direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), pakeitusios iki to laiko galiojusią 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukciją, 145 p. nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Instrukcijos 146–148 p. detaliai nustato visą procedūros atlikimo tvarką. Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, jog darant asmens ir jo daiktų apžiūras tai atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, taip pat jo teiginiai dėl šalčio, purvo yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais. Pareiškėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui atvykstant ar išvykstant iš Lukiškių TI-K kratos buvo atliekamos pažeidžiant aukščiau nurodytą tvarką.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tyčia savo veiksmais sudaro konfliktines situacijas tarp kalinamų asmenų, piktnaudžiauja savo pareigomis ir pasinaudodami savo tarnybine padėtimi siekia apriboti jam teisių žinojimą. Lukiškių TI-K vadovas savo pavaldiniams suteikė per daug galių, jų darbas yra aplaidžiai tikrinamas, jie netinkamai ir aplaidžiai instruktuojami. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, kalėdamas Lukiškių TI-K, kreipėsi į administraciją su skundu dėl netinkamo pareigūnų elgesio, nenurodė konkrečių pareigūnų piktnaudžiavimo savo teisėmis atvejų, todėl teismas šio pareiškėjo abstraktaus argumento nevertina ir dėl jo nepasisako.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad gyvenant kameroje keturiems asmenims tekdavo valgyti atšalusį maistą, nes prie stalo neužtekdavo vietos visiems esamiems asmenims atsisėsti, teismas pasisako, kad šių teiginių pareiškėjas nepagrindžia jokiais įrodymais, iš kurių būtų matyti, kad būtent pareiškėjas negalėdavo sėstis prie stalo ir laiku suvalgyti karštą maistą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad minėta aplinkybė yra glaudžiai susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintina kaip minėto pažeidimo dalis.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl Lukiškių TI-K buvusių laikymo sąlygų jautė didžiulį neigiamą poveikį dvasinei pusiausvyrai, patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinius ir emocinius sukrėtimus, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, psichologinę depresiją ir skausmą, pareiškėją kankino nemiga.
Iš byloje pateiktų pareiškėjo sveikatos istorijos išrašų matyti, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu (nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014-03-13 iki 2015-10-22 pritaikius ieškinio senatį) į sveikatos priežiūros įstaigą dėl dvasinės pusiausvyros sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų, depresijos, dvasinių ir emocinių sukrėtimų, nemigos nesikreipė (t. 1, b. l. 11–63). Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie sveikatos būklę, jos pablogėjimą, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Be to, byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, jog jis, kalėdamas Lukiškių TI-K, kreipėsi į administraciją dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl gyvenimo kokybės pablogėjimo neįrodyti kaip susiję su nurodytos neturtinės žalos atsiradimu.
CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; EŽTT 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2542/2012 ir kt.).
Pareiškėjas prašo priteisti 6 000 Eur neturtinę žalą atitinkamai už laikotarpį, kai jam nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 m²), t. y. už ginčijamą laikotarpį nuo 2014-03-13 iki 2015-10-22 pritaikius ieškinio senatį.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas laikotarpiu 2014-03-13, nuo 2014-03-15 iki 2014-03-19, nuo 2014-03-21 iki 2014-03-26, nuo 2014-05-08 iki 2014-05-11, nuo 2014-05-13 iki 2014-05-28, nuo 2014-08-23 iki 2014-08-25, nuo 2014-08-29 iki 2014-09-01, 2014-09-18, nuo 2014-09-20 iki 2014-09-22, 2014-09-24, nuo 2014-09-27 iki 2014-09-29, 2014-10-01, nuo 2015-02-21 iki 2015-02-23 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažesnis nei teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas (1,79 m² – 3,59 m²), t. y. iš viso 51 dieną.
Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, iš viso 51 diena, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 3 iki 6 eurų (LVAT 2015-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015; LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015 ir kt.), į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, skunde išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, išskyrus tai, kad kameros tam tikrais laikotarpiais (iš viso 51 dieną) buvo perpildytos, nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 300 Eur neturtinės žalos dydis laikotarpiu 2014-03-13, nuo 2014-03-15 iki 2014-03-19, nuo 2014-03-21 iki 2014-03-26, nuo 2014-05-08 iki 2014-05-11, nuo 2014-05-13 iki 2014-05-28, nuo 2014-08-23 iki 2014-08-25, nuo 2014-08-29 iki 2014-09-01, 2014-09-18, nuo 2014-09-20 iki 2014-09-22, 2014-09-24, nuo 2014-09-27 iki 2014-09-29, 2014-10-01, nuo 2015-02-21 iki 2015-02-23, t. y. už 51 kalinimo dieną kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko nustatytos normos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinę žalą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.